Lietuvoje

2019.11.22 13:22

PAGD išvados apie gaisrą Alytuje: siūlo keisti šūsnį teisės aktų, didinti ugniagesių skaičių

„Ekologistikoje“ nebuvo priešgaisrinės priežiūros; atnaujinta 14.19
Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.11.22 13:22

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) darbo grupė, analizavusi padangų gaisro Alytuje gesinimą, priėjo išvados, kad būtina koreguoti ne vieną teisės aktą, susijusį su gaisrų gesinimo, ugniagesių aprūpinimo klausimais. Darbo grupės manymu, būtina keisti ugniagesių darbo režimo tvarką, didinti pačių pareigūnų skaičių.

PAGD darbo grupės išvadas spaudos konferencijoje penktadienį pristatė PAGD direktoriaus pavaduotojas, darbo grupės vadovas Giedrius Sakalinskas.

Anot jo, padangų gaisras Alytuje, įmonėje „Ekologistika“, buvo gesinamas, pagal galiojančius PAGD direktoriaus teisės aktus, tačiau darbo grupė nutarė, kad vidiniai teisės aktai, pagal kuriuos organizuojamas gaisro gesinimas, yra taisytini.

„Todėl mes siūlome patikslinti, peržiūrėti ir patobulinti teisės aktus, kurie leistų teisingiau sutelkti pajėgas, vadovauti incidento metu. Taip pat kalbama apie koordinavimą, aprūpinimą“, – aiškino G. Sakalinskas.

Anot jo, darbo grupė siūlo koreguoti ne vieną teisės aktą, tarp kurių – Gelbėjimo darbų organizavimo nuostatai, Pajėgų ir priemonių sutelkimo metodikos, kuro aprūpinimo tvarka, Technikos eksploatavimo nuostatai, maisto aprūpinimo tvarka.

G. Sakalinsko teigimu, darbo grupė mano, kad reikia stiprinti ugniagesių gelbėtojų parengtį.

„Matome būtinybę stiprinti parengtį, komplektuojant nesukomplektuotus laisvus etatus, atsižvelgiant į pirminę grandį, tai yra į tuos pareigūnus, kurie pirmi reaguoja į incidentus. Taip pat kalbame apie fizinį ir psichologinį pasirengimą, Manau, kad tą dalyką reikia stiprinti, tobulinti ir gerinti“, – dėstė G. Sakalinskas.

Pasak jo, darbo grupė atkreipė dėmesį ir į ugniagesių darbo režimo klausimus.

„Kiek incidente ugniagesiai gali darbuotis nepertraukiamai, su poilsio laiku? Ar 24 valandų laikotarpis yra ne per ilgas ugniagesiams? Ar fiziškai įmanoma tiek laiko dirbti? Po kiek laiko žmonės turi gauti laiko pailsėti? Siūlysime svarstyti darbo režimo klausimus“, – tikino G. Sakalinskas.

Darbo grupė, pasak PAGD direktoriaus pavaduotojo, siūlo steigti papildomus logistinius modulius, kurie pagalba būtų sprendžiami tiek higienos, tiek maisto tiekimo, tiek ugniagesių poilsio, tiek darbo saugos priemonių aprūpinimo klausimai.

G. Sakalinskas tikino, kad darbo grupė taip pat siūlo ugniagesius papildomai aprūpinti putokšliu. Be to, pasak jo, darbo grupė mano, jog reikia atnaujinti ir unifikuoti gaisrinių žarnų jungtis ir kitas darbo priemones.

Darbo grupė, kaip pasakojo PAGD direktoriaus pavaduotojas, taip pat siūlo atnaujinti ugniagesių konsultacijas su specialistais, ekspertinėmis įstaigomis apie pavojingų medžiagas, apie pastatų konstrukcijas, jų stabilumo vertinimą.

„Paskutinė priemonė, kuri yra viena svarbiausių. Mes matome, kad būtina tobulinti strateginę komunikaciją, užtikrinti tikslios ir operatyvios informacijos, susijusios su įvykiu, pateikimą viešosios informacijos rengėjams“, – tikino G. Sakalinskas.

Likvidavimo plano nebuvo

Spaudos konferencijoje dalyvavęs PAGD direktorius Saulius Greičius aiškino, kad įprastai ugniagesių pajėgos į įvykio vietą siunčiamos pagal pajėgų sutelkimo planus arba pagal įvykio likvidavimo planą. Anot jo, šiuo atveju įmonė „Ekologistika“, kurioje kilo padangų gaisras, likvidavimo plano nebuvo.

„Pabrėžtina tai, kad „Ekologistikos“ įmonėje priešgaisrinės priežiūros funkcija nebuvo vykdyta ir įvykio likvidavimo plano šiai įmonei nebuvo sudaryta“, – komentavo S. Greičius.

PAGD vadovas teigė šiuo metu negalintis paaiškinti, kodėl įmonė neturėjo likvidavimo plano, mat informacija perduota ikiteisminį tyrimą dėl gaisro vykdantiems pareigūnams.

„Tik pasibaigus tyrimui, galima bus į visus klausimus atsakyti“, – aiškino S. Greičius.

S. Greičius aiškino, kad departamentas dėl to pradėjo tarnybinį patikrinimą, bendradarbiauja su prokurorais.

PAGD vadovas paaiškino, kad, jei pastate yra priešgaisrinės priežiūros funkcija, tai ugniagesiai apie gaisrą sužino greitai ir imasi savo darbo. Gaisro įmonės „Ekologistika“ atveju, kaip ir anksčiau minėjo S. Greičiaus, tokios funkcijos nebuvo, dėl to ugniagesiai į gaisrą sureagavo tik tada, kai jis jau buvo išplitęs pastato viduje.

„Gaisras buvo pastebėtas tada, kada jau buvo beveik perkaitusios ir atvykus pradėjusios griūti stogo konstrukcijos. Tai jau nebuvo gaisro pati pradžia. Tai labai apsunkino darbų eigą“, – komentavo S. Greičius.

Anot jo, kadangi įmonė „Ekologistika“ neturėjo likvidavimo plano, tad ir ugniagesių pajėgos buvo telkiamos, pildomos ne pagal šį planą, o vertinant „realią situaciją“.

Pasak PAGD vadovo, gaisro gesinimą taip pat apsunkino ir tai, kad įmonės „Ekologistika“ pastate buvo daug degių medžiagų, o jas pasiekti trukdė griūvančios pastato konstrukcijos.

S. Greičius pakartojo, kad gaisro Alytuje metu į medikus kreipėsi keturi ugniagesiai. Vienas jų susižeidė koją, o kitiems nustatytas pervargimas. PAGD vadovas tikino, kad visiems padangų gaisrą gesinusiems ugniagesiams bus patikrinta sveikata, skirtos papildomos išmokos.

PAGD direktorius tikino, kad apibendrinus gaisro Alytuje gesinimo išvadas, prieita išvados, jog šiuo atveju buvo pasirinkta tinkama gaisro gesinimo taktika.

„Gaisro gesinimo metu buvo svarstomi ir kažkokie kiti įmanomi gesinimo pajėgų pasitelkimai, pavyzdžiui, sraigtasparnis ar putokšlis. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo pasirinkta tokia gesinimo taktika. Mes manome, kad ta taktika buvo teisinga, kadangi gaisro plitimas iš pat pradžių buvo suvaldytas, gesinimo plotas visą laiką mažėjo“, – komentavo S. Greičius.

Nematė pagrindo važiuoti į gaisrą

PAGD direktorius S. Greičius tikino, kad 5-to PIN (pajėgų išsiuntimo numerio), tai yra gaisrų, į kuriuos siunčiam daugiau negu 10 autocisternų, dėl gaisro Alytuje nereikėjo skelbti, mat įmonė „Ekologistika“ neturėjo likvidavimo plano.

„Kadangi šiuo atveju likvidavimo plano nebuvo, pirminis pajėgų išvykimas buvo pagal 1-ą PIN ir toliau, nuvykę į įvykio vietą, paprašė pakelti į 3-ią PIN“, – aiškino PAGD vadovas.

Jam antrino PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

„Vienu metu buvo 11 autocisternų, kas formaliai atitiktų 5-tą PIN, bet pačiame įvykyje, darbe dirbo 9 autocisternos ir, perklausius radijo stočių įrašus, 5-to PIN nebuvo paskelbta. Bet akcentas yra tas, kad ne automobiliai gesina gaisrą. Jie reikalingi ugniagesiams, nes jie gesina gaisrą“, – aiškino M. Kanapickas.

Jis patikino, kad į įvykio vietą pasiuntus dar daugiau autocisternų, galėjo nutikti taip, kad Alytus, Varėna ir Lazdijai būtų likę be jokių priešgaisrinių pajėgų.

PAGD vadovas S. Greičiaus spaudos konferencijoje pripažino, kad spalio 16 d., kai buvo pranešta apie padangų gaisrą Alytuje, buvo Vilniuje, kur kolegų buvo sveikinamas su boso diena. Į įvykio vietą Alytuje jis tądien nevyko.

„Ar darbuotojai pasveikino mane su boso diena, tai atsakymas būtų „taip“. Jei klausiate, ar buvau prisėdęs prie stalo, ta atsakymas būtų „ne“, – aiškino S. Greičius.

M. Kanapickas savo ruožtu pažymėjo, kad ugniagesių darbams Alytuje vadovavo didžiulę patirtį turintys žmonės ir PAGD vadovybės nariams ten vykti nebuvo reikalo.

„Tikrai nebuvo poreikio keisti vadovus“, – pažymėjo PAGD direktoriaus pavaduotojas ir pridūrė, kad departamento vadovybė informaciją apie gaisro Alytuje gesinimo eigą gaudavo kas valandą.