Lietuvoje

2019.11.21 21:13

Šapoka apie pasiruošimą ekonomikos lėtėjimui: Lietuva pirmą kartą per atkūrimo istoriją neprisidarė bėdos

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2019.11.21 21:13

Jei Seimas priims nesubalansuotą biudžetą, prezidentas žada jį vetuoti. Ekonomikos augimas lėtėja, žmonių lūkesčiai dideli, Seimo narių apetitai begaliniai, o pajamų šaltinių per mažai. Politikai žada, kad pensijos augs maksimaliai, tačiau kaip bus su kitais poreikiais – neaišku. Trūksta lėšų vaiko pinigams, nemokamoms bakalauro studijoms, dėstytojų, mokytojų, ugniagesių atlyginimams, o žadami nauji mokesčiai į neviltį varo verslo atstovus. Pirmadienį Seimas imsis biudžeto svarstymo, o po to grąžins jį tobulinti Vyriausybei. Kokių patobulinimų sulauksime – apie tai pokalbis „Dienos temoje“ su finansų ministru Viliumi Šapoka.

– Iš to, kas vyksta šiandien, atrodo, kad Seimas gali pridaryti tiek skylių, jog bus pažeista fiskalinė drausmė, ir prezidentas gali nepasirašyti tokio biudžeto. Gali ar ne vis dėlto?

V. Šapoka: Visuomet tokia galimybė neatmestina, bet, manau, kadangi Vyriausybė pateikė biudžeto projektą, kuris ir realistinis, ir mažinantis skurdą, ir subalansuotas, ir skatinantis efektyvumą, – tą patvirtino vakar Europos Komisija, uždegė žalią šviesą. Ar iš žalios taps raudona, dabar didžiąja dalimi priklausys ir nuo Seimo, ir nuo prezidento. Prezidento veto taip pat gali būti kaip vienas iš saugiklių, nes nesubalansuotas, neatitinkantis drausmės biudžetas būtų žala Lietuvai. Dėl to manau, kad Seimo nariai tai puikiai supranta, supranta Vyriausybė, supranta prezidentas. Manau, ieškosime kompromisų. Juos rasime, ir biudžetas bus patvirtintas toks, koks būtų naudingiausias Lietuvai šiuo metu.

– Daugiausia iečių laužoma dėl vaiko pinigų. Dar vakar „socialdarbiečių“ vadovas Gediminas Kirkilas sakė, kad koalicinė sutartis dėl vaiko pinigų nevykdoma. Šiandien, atrodo, vis dėlto Seimo nariai išsimušė 70 eurų planuotų ir sutartų vaiko pinigų, bet kol kas neaišku, kada jie bus. Dėl 60 eurų kol kas aišku, kad tai bus jau nuo sausio 1 dienos. O kada bus 70 eurų?

V. Šapoka: Pradėkime nuo diskusijų scenarijaus. Kasmet jis būna iš esmės toks pat. Prasideda viskas ultimatumų kalba. Tą matome tiek iš Seimo skirtingų frakcijų, tiek iš skirtingų visuomenės grupių. Kai laikas artėja sprendimo link, bandoma ieškoti kompromiso. Manau, tikrai padėsime rasti tuos kompromisus, tiek atsižvelgiant į Seimo, tiek į prezidento nuomonę, tiek į atskirų ministrų nuomones. Kalbant apie vaiko pinigus, girdime, ką siūlo Seimo nariai, ką siūlo Socialdemokratų darbo frakcija, ir tikrai ieškosime kompromiso. Galutinis rezultatas vis dėlto bus aiškus, ir Vyriausybės pozicija bus aiški tuomet, kai biudžeto projektas pirmadienį, tikiuosi, bus grąžintas Vyriausybei.

– Gali keistis kas nors? Gali vis dėlto dar ir nebūti tų 70 eurų?

V. Šapoka: Manau, įsiklausysime, tačiau, sprendžiant dėl įsigaliojimo datos, tų diskusijų bus įvairių. Matome, kad šiuo metu Seime tos diskusijos yra labai karštos iki biudžeto grąžinimo Vyriausybei, bet, manau, tikrai grįšime prie to konstruktyvaus dialogo tam, kad biudžetas būtų atsakingas – taip, kaip atsakingos šeimos. Ekonomikos augimas kitais metais bus žymiai lėtesnis. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pajamos augs lėčiau. Ką daro atsakinga šeima tokiais atvejais? Labai paprastai: atsargiai planuoja savo išlaidas ir atsargiai prisiima ilgalaikius įsipareigojimus.

– 1,5 proc. lėtės ekonomika. Tai vis dėlto kokios įtakos gali tas lėtėjimas turėti?

V. Šapoka: Žinoma, kad tai turės didelės įtakos, nes pasižiūrėkime, kas vyko pastaruosius metus. Ekonomika augo gana sparčiai. Norėčiau pabrėžti, kad Lietuva pirmą kartą per beveik 30 metų atkūrimo istoriją neprisidarė bėdos. Kitaip tariant, nesukūrė makroekonominių disbalansų, sugebėjo suvaldyti apetitą ir gyventi pagal išgales. Labai tikiuosi, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas, tiek prezidentas to principo laikysis. Tai yra aiškus signalas, taip pat ir gyventojams, kad, atsižvelgiant į tai, jog ekonomikos neapibrėžtumas bus žymiai didesnis, išlaidas tikrai reikia planuoti daug atsargiau.

– Pensijos. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad jau pensijos tai tikrai augs tiek, kiek numatyta su visais prezidento siūlymais. 33 eurais – įvardijo skaičių. Tiek ir bus?

V. Šapoka: Vyriausybė, pateikusi biudžeto projektą, numatė taip, kaip ir numatyta pagal indeksavimo formulę, kad vidutiniškai pensija augs beveik 30 eurų. Prezidentas savo ruožtu pateikė pasiūlymą, kad dar papildomas augimas būtų kiek daugiau nei 3 eurais. Šitą pasiūlymą taip pat svarstysime. Neužbėgsiu už akių, nes Vyriausybėje šiuo klausimu dar nebuvo detalios diskusijos. Mes Seimo dėmesį atkreipėme, kad šitas sprendimas turi ir rizikų. Jis gali atrodyti kaip vienkartinis, bet jeigu ateityje taps daugkartinis ir pradės visi varžytis, kaip daugiau padidinti pensijas neturint tam lėšų, tai gali tapti problema.

– O dabar netaps problema? 33 eurais – tai kiek čia iš viso reikės pinigų padidinti? Kiek tai kainuos biudžetui?

V. Šapoka: Kai Vyriausybė pateikė tą realistinį ir subalansuotą biudžetą, buvo numatytas vidutinės pensijos augimas 30 eurų. Papildomas prezidento siūlymas – žinoma, mes jį svarstysime.

– Dar kokių 40 milijonų kainuos, ar ne?

V. Šapoka: Jeigu nuo sausio 1 d., tai kainuotų kiek daugiau nei 30 milijonų. Tikrai, ir su prezidentu ieškosime kompromiso ir bendrų taškų. Bet palaukime, neužbėkime už akių, kol neapsvarstyta Vyriausybėje.

– Apskritai Seimas gana aktyviai teikia siūlymus. Labai smarkiai veriasi skylės biudžete – kaip jums atrodo?

V. Šapoka: Seimas visuomet yra labai aktyvus. Svarstant biudžetą, kasmet sulaukiame tikrai jei ne šimtais, tai milijardais pasiūlymų. Ne išimtis ir šie metai. Žinoma, didžioji dalis tų pasiūlymų yra nepadengti papildomais realiais šaltiniais. Svarstydami ir ieškodami kompromisų, vis dėlto atkreipsime dėmesį į tai, kad negalima vien tik didinti išlaidas – turime didinti pajamas. Jeigu nėra apetito didinti papildomai pajamas, tai tam, kad kažkur padidintume, turėsime kažkur sumažinti.

– Taip pat „socdarbiečiai“ sako, kad nevykdomas susitarimas įvesti nemokamą bakalaurą, nors tam tereikia 6 mln. eurų. Tai bus ar nebus tas bakalauras?

V. Šapoka: Kalbant apie vadinamąjį nemokamą bakalaurą, yra keliamas klausimas dėl papildomai 6 mln. eurų skyrimo. Ką esame aptarę Vyriausybėje, kad švietimo sistemoje tikrai yra daug vidinių rezervų. Visos tarptautinės organizacijos pripažįsta, kad švietimo sistema Lietuvoje yra neefektyviausiai valdomas sektorius – tai akivaizdu. Ar reikia papildomai skirti 6 mln. eurų – svarstysime, jeigu nebus sugebėta rasti vidinių rezervų. Bet šią koalicijos sutarties dalį mes tikrai esame pasiruošę įgyvendinti.

– Iš to, kiek dabar yra pasiūlymų, reikės šaltinių, kaip jūs sakote. Ar tie šaltiniai ir toliau lieka bankų aktyvų mokestis ir prekybos tinklų apyvartos mokesčiai?

V. Šapoka: Šiuo metu viskas priklauso nuo to, kaip Seimui seksis organizuoti diskusijas, nes neįsivaizduoju šių mokesčių įvedimo be plačios diskusijos su įvairiomis visuomenės grupėmis ir su verslo atstovais. Tai yra naujų mokesčių įvedimas, o ne esamų keitimas. Dėl to viskas priklauso nuo Seimo – kaip seksis tą iniciatyvą vesti į priekį.

– O jūs pats už tuos mokesčius ar ne?

V. Šapoka: Vyriausybėje mes svarstėme šiuos mokesčius. Į ką esame atkreipę dėmesį, kad tai gali būti šaltiniu socialiniams įsipareigojimams padengti, tačiau reikia būtinai organizuoti diskusijas. Be konsensuso tokių mokesčių įvedimas...

– Tai kokių čia diskusijų? Mes jau jų tiek organizavę esame įvairiais formatais, turbūt jau daugiau sugalvoti nebeįmanoma.

V. Šapoka: Mes gyvename demokratinėje šalyje, ir, manau, demokratijos vienas labai svarbių principų – išgirsti visas nuomones ir ieškoti tokių sprendimų, kurie šaliai būtų naudingi. Tarptautinis valiutos fondas taip pat atkreipė dėmesį, kad reikia įvertinti galimas pasekmes. Jie neskuba ploti tokioms iniciatyvoms, tai palaukime tos išsamios diskusijos...

– Iki gruodžio 10 d. liko porą savaičių. Tai kada čia tas diskusijas galime organizuoti?

V. Šapoka: Galiu tik pasikartoti – viskas šiuo metu yra Seimo rankose. Iniciatyva kilo iš Seimo. Mes esame parlamentinė respublika, gali priimti tokį sprendimą, bet su vienu „bet“. Privalo išklausyti visas suinteresuotas puses.

– Prezidentas sako, kad Seimo nariai prisipirkę butų, todėl blokuoja GPM didinimą iki 20 proc. Jūs pats turite butų, nuomojate juos?

V. Šapoka: Nenuomoju.

– Kaip galvojate, ar tai yra priežastis vis dėlto blokuoti 20 proc. GPM nuomai, jeigu kažkas, politikai, turi butų prisipirkę?

V. Šapoka: Manau, kad kalbant apie bet kuriuos sprendimus, galima rasti arba sutapimų, arba kad tai yra tikrasis motyvas. Aš nesiimsiu vertinti prezidento nuomonės šituo klausimu, galiu tik įgarsinti, kokie pagrindiniai klausimai buvo keliami suinteresuotų visuomenės grupių Biudžeto ir finansų komitete. Tiek menininkai, tie patys žurnalistai ir kiti klausė, ar tikrai yra prasminga padidinti nuo 15 iki 20 proc., nes tas pats straipsnis reguliuoja tiek nuomos pajamas, tiek kapitalo prieaugio, tiek pajamų apmokestinimą iš honorarų, autorinių sutarčių. Tų klausimų buvo iš tikrųjų begalė. O nuomos klausimas buvo vienas iš jų ir labai menkai paliestas. Manau, tikrai buvo daug priežasčių, bet kuri nulemia, čia jau reikėtų klausti Biudžeto ir finansų komiteto narių.

Dienos tema. Šapoka apie pasiruošimą ekonomikos lėtėjimui: Lietuva pirmą kartą per atkūrimo istoriją neprisidarė bėdos