Lietuvoje

2019.11.21 19:12

Kam buvo naudinga supriešinti 1863–1864 m. sukilime kovojusias tautas ir koks buvo moterų vaidmuo

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.11.21 19:12

Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos istorikai teigia, jog 1863–1864 m. sukilimas buvo pragaištingas socialiai aktyviausiai visuomenės grupei, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje sukilėliai laimėjo. Mitai apie sukilimą buvo kuriami tiek susikūrus tautinėms valstybėms, tiek ir sovietmečiu, o šiandien iš jų vaduojamasi sunkiai.

Sukilimo mitai

Diskusijoje „1863–1864 m. sukilimas lietuvių, lenkų ir baltarusių istorinėje atmintyje“ dalyvavę istorikai sutaria, jog apie 1863–1864 m. sukilimą šiandien vis dar vyrauja daug mitų, kurie formavosi tiek Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu, tiek tarpukariu sukūrus nepriklausomas valstybes, tiek ir sovietmečiu.

Lenkijos istorikas Stanislawas Wiechas sako, jog vienas labiausiai paplitusių mitų apie sukilimą, kad tai buvo Lenkijos bajorų ir dvasininkų sukilimas, kurį veikiausiai paskleidė būtent carinė Rusijos valdžia.

Anot jo, dar Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas pavedė istorikams neigiamoje šviesoje pateikti sukilimą, menkinti faktą apie jo nacionalinį atspalvį, antirusiškumą, vietoje to vaizduojant bajorų ir dvasininkų kovą prieš valstietiją.

Esą patys sukilėliai siekė atkurti iš lietuvių, lenkų ir baltarusių žemių sudarytą valstybę, kurios sienos atitiktų Abiejų Tautų Respubliką (ATR) 1772 metais, bet buvo siekiama federalizacijos, o ne 18 a. pabaigos santvarkos, todėl tai buvo lenkų, lietuvių ir baltarusių sukilimas.

Baltarusijos istorikas Aliaksandras Smaliančiukas teigia, jog patys sukilėliai kitaip suvokė savo etninę priklausomybę. Todėl sudėtinga kalbėti apie pasidalinimą jais tarp modernių Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos valstybių.

Sukilimas buvo pompastiškai minimas tarpukario Lenkijoje. Anot Lietuvos istorijos instituto mokslininko Dariaus Staliūno, ir pats Jozefas Pilsudskis buvo užaugęs kartu su šipo herojiško akto minėjimu.

„Jam sukilimas buvo labai svarbus, jis apie tai daug rašė, kalbėjo. Iki jo mirties 1935 metais, tai būtent tam tikrą kryptį suteikė, kai sukilimas buvo laikomas viena svarbiausių valstybinių švenčių“, – sako Lenkijos istorikas Leszekas Zasztowtas. Anot jo, tuo metu sukilimas buvo minimas kaip išskirtinai lenkų kova.

Tuo tarpu šiandien Lenkijos istorikai esą bando sujungti įvairias istorijos apie sukilimą šakas: „kas vyksta dabar, tai pirmas žingsnis siekiant atkurti istorinę tiesą apie sukilimą“.

Kaip teigia D. Staliūnas, lietuviams sukilimas buvo gana svetimas istorinis įvykis iki sovietų okupacijos: „Sovietmečiu oficiali linija skelbė, kad tai buvęs valstiečių sukilimas prieš carizmą ir dvarininkus, bet mėginta paslėpti antirusišką aspektą.“

Istorikas taip pat teigia, jog mitai apie sukilimą yra paplitę ir šiandien. Pavyzdžiui, filme „Tadas Blinda. Pradžia“ geri herojai išimtinai yra valstiečiai, o blogi – ne tik dvarininkai, rusai, bet ir lenkas karininkas, kovojantis su rusų kariuomene.

Baltarusijoje tarpukariu taip pat buvo manoma, jog tai buvo baltarusių valstiečių sukilimas prieš lenkų dvarininkus, teigia A. Smaliančiukas. Jis taip pat primena 1928 m. sukurtą filmą „Konstantin Kalinovski“, kuriame šis sukilimo vadas buvo vaizduojamas kaip valstiečių masių lyderis, kovojęs ir su caro administracija, ir su stambiaisiais žemvaldžiais“. Vėliau, pasak istoriko, Baltarusijoje Konstantino Kalinausko ir paties sukilimo suvokimas pergyveno keletą transformacijų.

Šiandien K. Kalinauską neigiamai vertina prorusiški Baltarusijos reformatoriai ir propagandistai, jį vadina teroristiniu kovotoju.

Moterų vaidmuo

Diskusijoje dalyvavęs Lenkijos istorikas Stanislawas Wiechas atskleidė, jog sukilime dalyvavo ir daug moterų: „Moterų dalyvavimas buvo geras bandymas išsilaisvinti, emancipuotis. Daug šaltinių kalba apie tai, kad moterys suvaidino didelį vaidmenį sukilimą. Jos nekartą skatino vyrus veikti, darė spaudimą vyrams, tėvams, sūnums, kad jie imtųsi sukilimo, jame dalyvautų.“

Anot istoriko, vyrus, kurie atsisakydavo dalyvauti sukilime, kovą remiančios moterys sluoksnių prakeikdavo, persekiojo bei vertino itin neigiamai. Sukilimą rėmusios bajorės, miestietės ir kitų luomų atstovės dalyvavo įvairiuose renginiuose, vykdė labdaringą veiklą, dirbo žvalgybinį darbą, perdavinėjo dokumentus ir korespondenciją.

„Kai kurios moterys stengdavosi patekti į rusų aplinką, buvo atvejų, kai jaunas rusų karininkas pasidavęs moterų grožiui tiesiog vykdydavo jos prašymus“, – sako S. Wiechas.

Anot jo, šaltiniai užsimena ir apie moteris, kurios dėl neapykantos stengėsi rusus apkrėsti sifiliu.

Sukilimo kaina

Diskusiją moderavęs Lietuvos istorijos instituto (LII) direktorius Alvydas Nikžentaitis klausė istorikų, ar sukilimas buvo prasmingas, nepaisant jo padarinių ir po sukilimo carinės Rusijos vykdytų represijų.

Anot Baltarusijos istoriko Dzimitryj Matveičyko, į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma, nes sukilimo metu ir po jo visas kraštas prarado socialiai aktyviausią visuomenės dalį, milžiniškus intelektualinius pajėgumus.

„Ar turėjo šansų nugalėti? Tikriausiai ne, tiesiog pernelyg nelygios jėgos“, – teigia istorikas, pabrėždamas, jog tuometinė politinė situacija tiek Rusijos imperijoje, tiek pasaulyje, buvo pernelyg nepalanki sukilėliams.

Tačiau, pasak D. Matveičyko, sukilimas suvaidino svarbų vaidmenį tautiniams judėjimams Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje, nors Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas esą ir stengėsi supriešinti lietuvių ir lenkų tautinius judėjimus.

LII mokslininkas Darius Staliūnas sako, jog Rusijos imperinė valdžia būtent dėl sukilimo pradėjo tokią griežtą rusifikacijos politiką. Kartu vykdyta asimiliacinė baltarusių politika „tikrai stabdė baltarusių modernios tautos formavimąsi“.

Anot L. Zasztowto, po sukilimo iš Lietuvos gubernijos į Sibirą buvo ištremta 43 tūkst. žmonių, dar 28 tūkst. buvo išvežti į Šiaurės Rusiją.

Vis dėlto, istorikai pažymi, jog sukilimas padėjo formuotis tautiniams judėjimams ir užima svarbią vietą visų šalių istorijoje.

„Ilgalaikėje perspektyvoje, galima sakyti, sukilimas nugalėjo“, – apibendrina D. Matveičyka.