Lietuvoje

2019.11.22 14:26

LSMU studentė prabilo apie patyčias, pagalbos trūkumą ir dėstytojų seksualinį priekabiavimą

papildyta rektoriaus komentaru; atnaujinta 16.53
Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.11.22 14:26

Po Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) sukrėtusios pažangios studentės mirties jos kolegos prabilo apie universitete vyraujančias patyčias, diskriminaciją ir seksualinį priekabiavimą. Sukritikuota ir universitete teikiama psichologinė pagalba – girdima kritika, kad ji neefektyvi, daugiau sukurta dėl „varnelės“. Kalbėdamas apie neakademišką dėstytojų elgesį, LSMU rektorius tikina, kad universitetas to netoleruos.

Vos sužinojusi apie studentės mirtį LSMU administracija paviešino informaciją universiteto „Facebook“ paskyroje, kur nurodė, kad mergina nusižudė. Netrukus informacija buvo šiek tiek pakoreguota – dabar skelbiama, kad mergina mirė, o oficiali mirties priežastis nėra žinoma.

Po universiteto paviešinta informacija merginos kurso draugai komentaruose pasidalijo nuoroda į jos darbus vienoje meno platformų. Pasidalijo tam, kad merginą artimieji ir draugai prisimintų ne kaip mirusią medicinos studentę, o kaip talentingą menininkę.

Platformos menininko aprašyme apie save pateikdama informaciją autorė daug asmeninės informacijos nenurodė, tačiau keli sakiniai skaitytojams priminė pagalbos šauksmą.

„Nedaug ką tegaliu apie save pasakyti. Nelabai kuo domiuosi. Man tarsi patinka piešti fantastinius padarus. Iš tiesų esu nepatenkinta kai kuriais savo pasirinkimais gyvenime, visiškai nekenčiu to, ką studijuoju, bet negaliu sugalvoti, kuo geresniu galiu užsiimti. Tiesiog stengiuosi kažką piešti, kol dar turiu laiko“, – rašė platformos autorė.

Jaunųjų psichiatrų asociacijos valdybos narė Aistė Lileikienė teigia, kad iš šio įrašo nei apie asmens psichologinę būseną, nei depresijos ar perdegimo sindromo apraiškas spręsti negalima. Tokioms išvadoms reikalingas platesnis kontekstas. Anot jos, bet kokie asmens pristatymai platformoje nieko nereiškia, nes įrašas gali atliepti asmens savijautą tą akimirką.

„Jeigu tai būtų savižudybė – kol kas ši informacija nėra patvirtinta – tai dažniausiai nusižudo psichikos sutrikimų turintys žmonės. Gal žmogus nedrįso kreiptis, gal bijojo išsakyti savo problemas. Sunku spręsti, ar tai buvo psichikos sutrikimas, sunkus, ar lengvesnis. Dalis žmonių neturėdami psichikos sutrikimų nusižudo, susidūrę su sunkesnėmis situacijomis. Nežinant konteksto, merginos praeities, labai sunku pasakyti“, – tikina A. Lileikienė.

Universitete dirba keturios psichologės

Visi specialistai sutartinai kartoja, kad medicinos studijos yra gana sunkios, studentams tenkantys krūviai yra dideli, tiek dėstytojai, tiek ir patys studentai sau kelia labai aukštus reikalavimus, o tai gali sukelti perdegimo sindromą, depresiją, kitas psichikos ligas. Lietuvos medicinos studentų asociacijos atlikta apklausa rodo, kad trečdalis visų medicinos mokslus studijuojančių respondentų yra turėję minčių arba šiuo metu galvoja apie savižudybę. Tokie rodikliai ne tik kelia susirūpinimą universitetų bendruomenėms, bet ir skatina ieškoti sprendimo būdų.

LSMU nuo šių metų pradžios studentams teikia psichologines konsultacijas. Keturios psichologės konsultuoja studentus iš Lietuvos, dar vienas specialistas skirtas studentams iš užsienio šalių. Vienam studentui numatoma iki psichologo 5 konsultacijų, tačiau išimtinai atvejais yra sudaroma galimybė konsultavimą pratęsti.

„Psichologai studentus konsultuoja trijose skirtingose vietose, nes universitetas išsidėstęs per kelias vietas mieste. Užsiregistruoti konsultacijai galima anonimiškai internetu. Vien tai, kad yra daug norinčių konsultuotis, kad tenka kartais ir eilėje palaukti, rodo, kad tas populiarumas yra. Žinau, kad studentai norėtų, kad šitas projektas būtų plečiamas, kad yra gerai, kai yra sudaryta galimybė kreiptis, ir tų psichologų yra daugiau, negu vienas“, – sako LSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarnybos vadovas Dainoras Lukas.

Jis taip pat priduria, kad, anot jo, būsimiesiems medikams universitetas suteikia gerus psichologinio pasiruošimo pagrindus.

„Medicinos studijų programoje yra Sveikatos psichologija, Interprofesinis bendravimas, Psichiatrija ir klinikinė psichologija, Vaikų ir paauglių psichiatrija – dalykai dėstomi nuo II iki V kurso. Tai reiškia, kad būsimieji medikai gauna gerus psichologinio pasiruošimo pagrindus“, – tikina LSMU atstovas.

Pasiūlė ateiti su sijonu, trumpesniu už chalatą

Patys LSMU studentai siūlomą psichologinę pagalbą vertina skeptiškai. Viena iš LSMU studenčių, kuri prašė neatskleisti jos tapatybės, pasakojo, kad informacija apie psichologinę pagalbą studentams buvo pateikiama atmestinai. Iki šiol esą plakatas su pagalbą teikiančių psichologų kontaktais kabėjo tik viename pastate iš trijų – centriniuose rūmuose, o rugsėjį per įvadines paskaitas studentai apie tokią priemonę informuoti nebuvo.

„Tas plakatas – tai labiau teorinė priemonė, kad universitetas galėtų sau pasakyti, taip, mes tokią paslaugą teikiame. Aš nesu girdėjusi, kad ta pagalba būtų kažkam realiai padėjusi, nes konsultacija vyksta telefonu, specialistė ragelio kartais nė nekelia arba pasiūlo perskambinti po poros valandų. Dirba keturios psichologės, bet to neužtenka, nes kiekviename kurse mokosi po kelis šimtus žmonių. Dėl to studentai pagalbos ieško savo kurso aplinkoje, kalbasi su vyresniais kolegomis. Kitas dalykas – nėra pasitikėjimo. Niekada nesikreipčiau į tos pačios įstaigos dalį, nes niekada nežinai, kur tavo kalbos nueis“, – tikino pašnekovė.

Mergina atkreipė dėmesį, kad žinia apie netektį byloja apie, jos nuomone, daugybę problemų universitete: per didelius mokymosi krūvius, vyraujantį nuolatinį spaudimą, patyčias ir taip pat seksualinę diskriminaciją.

„Yra dėstytojų, pas kuriuos eini nusiteikęs, kad bus blogai, nes tai kartojasi metai iš metų. Vyresni kolegos paruošia emociškai, kaip bus. Pavyzdžiui, tu nueisi į Anatomijos katedrą su sijonu – gali gauti aukštesnį pažymį. Arba susilauksi pastabų dėl netradicinės plaukų spalvos. Sako, „nesiskųskite po to, kai tokias išprievartauja gatvėse“. Anatomijos katedroje vyrauja seksistiniai juokeliai, paglostymai, komentarai mėtomi nuolat. Pasakodamas apie organų reprodukcinę sistemą dėstytojas „užmeta“, kad galite ant manęs pademonstruoti, jeigu norėtumėt. Buvo pasiūlyta ateiti su trumpesniu sijonu nei medicinos chalatas. Yra buvę, kai dėstytojai studentes glosto per atsiskaitymą, ko neturėtų apskritai būti. Ir kas yra baisu, kad tai per laiką pasidaro normalu“, – pasakoja pašnekovė.

Pasirodžius informacijai apie kaltinimus, LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas pabrėžė, kad neakademiškas dėstytojų elgesys nebus toleruojamas ir drąsino kreiptis asmeniškai.

„Universitetas sulaukė kaltinimų dėl galimo neetiško, nepagarbaus dėstytojų elgesio su studentais. Galime užtikrinti, kad universitetas netoleruos neakademiško dėstytojų elgesio. Drąsiname studentus netylėti ir nebijoti apie tokius atvejus pranešti man asmeniškai. Kviečiu studentus rašyti man el. paštu rektoratas@lsmuni.lt arba akademineetika@lsmuni.lt. Visi kartu galime pasiekti, kad universitetas taps vieta, kurioje nebus vietos neakademiniam elgesiu, o santykiai bus grindžiami abipuse pagarba“, – teigia prof. R. Žaliūnas.

LSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarnybos vadovas D. Lukas teigia, kad LSMU senatas 2018 m. lapkričio 29 d. yra priėmęs Priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, persekiojimo ir smurto prevencijos taisykles.

„Senato patvirtintose taisyklėse aiškiai nurodoma, kad universitete draudžiama priekabiauti, seksualiai priekabiauti, persekioti ar smurtauti. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką studentas gali kreiptis tiek į administraciją, tiek į studentų atstovybę, kur galima užpildyti konfidencialią anketą.

Pats universitetas vykdo periodinį akademinės etikos vertinimą. Visi skundai yra įvertinami ir apsvarstomi komisijos, tuomet teikiami rektoriui ir senato Teisės ir etikos komisijai“, – sako D. Lukas.

LRT.lt kalbinta mergina taip pat atskleidė, kad profesijos LSMU, jos teigimu, iki šiol yra skirstomos į vyriškas ir moteriškas. Pavyzdžiui, merginai, nusprendusiai pasirinkti neurochirurgijos rezidentūros studijas, motyvacinių pokalbių metu į akis rėžiama, kad jos lytis yra pagrindinė kliūtis. Laboratorines studijas pasirinkę vaikiniai pašiepiami, nes tai yra tik moterims skirtos studijos.

„Kai kurie palūžta. Mūsų universitete tikrai didelė problema ir alkoholis, ir narkotikai. Tai yra vieša paslaptis. Ypatingai medicinos studentai kenčia nuo labai didelių krūvių. Medikai ir odontologai mokosi ciklais. Kai kurie ciklai tave verčia mokytis kiaurą parą. Nieko nestebina perdegimo sindromai. Yra išvežtų į psichiatrijos įstaigas pailsėti po egzaminų. Mes patys į tai reaguojame jau kaip į įprastą studijų proceso dalį“, – tikino pašnekovė.

Perdegimo sindromas gydomas mėnesiais

Jaunųjų psichiatrų asociacijos valdybos narė pabrėžė, kad perdegimo sindromas yra depresinis sindromas, kuriam reikalingas gydymas, kuris gali trukti 3–6 mėnesius ir ilgiau. Alkoholio vartojimas šiuo periodu gali problemą tik pagilinti. A. Lileikienė atkreipė dėmesį, kad universitetuose teikiama psichologinė pagalba negali būti prilyginama gydymui, tačiau ši pradinė stotelė gali būti labai svarbi apčiuopiant perdegimo sindromo ar depresijos užuomazgas.

„Jeigu yra psichologinė pagalba, ji yra konfidenciali ir skirta padėti, o ne bausti. Visuomenėje vis dar labai bijoma kreiptis, mes vis dar gėdijamės. Dažnai ir artimieji nepalaiko. Jeigu mato, kad žmogus turi sunkumų, tai labai retai kuris liepia kreiptis į specialistus, rimtesnės pagalbos ieškoti. Dažnai sako, pailsėk, pervargai, bando atkalbėti nuo kreipimosi į specialistus. Sako, tai turės pasekmių tavo ateičiai, karjerai, galimybėms. Iš tiesų visada galima kreiptis ir kreiptis kuo anksčiau. Nereikia bijoti ieškoti tos pagalbos“, – ragino Jaunųjų psichiatrų asociacijos valdybos narė.

LRT.lt primena, kad LSMU studentė mirė pirmadienį. Dėl šio įvykio Kauno miesto policija alieka tyrimą. Universitete dėl įvykio taip pat pradėtas vidinis tyrimas: studijų prorektorius asmeniškai bendrauja su studentais, psichologais, aiškinasi situaciją.