Parlamentas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma, kad partija mandatų parlamente gautų surinkusi ne mažiau kaip 4 proc. rinkėjų balsų, partijų koalicija – 6 proc. rinkėjų balsų. Šiuo metu partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.
Už įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 56 Seimo nariai, iniciatyvai nepritarė 39 parlamentarai, susilaikė 9.
Projektą dėl žemesnės rinkimų kartelės inicijavo opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas. Liberalo pateiktam įstatymo projektui Seime anksčiau pritarta po pateikimo pritarta, pataisos buvo svarstomos komitetuose. Vėliau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovais įregistravo pasiūlymą įstatymo projektui, kuriuo siekė dar labiau nuleisti partijos Seimo rinkimuose taikomą kartelę – iki 3 proc. partijoms ir 5 proc. – koalicijoms. Tokią iniciatyvą registravo ir „valstiečių“ frakcijos narys Naglis Puteikis, vėliau tai padarė ir LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, bet siūlymą atsiėmė.
Ketvirtadienį Seimas balsavo ir dėl N. Puteikio pasiūlymo kartelę partijoms Seimo rinkimuose sumažinti iki 3 proc., partijų koalicijoms – iki 5 proc., tačiau šiai iniciatyvai nepritarė.
Diskutuojant dėl įstatymo projekto, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Andrius Mazuronis pabrėžė manantis, kad noras nuleisti partijoms ir partijų koalicijoms taikomą rinkėjų pasitikėjimo kartelę rinkimuose yra žmonių apgaudinėjimas.
„Tai, ką Jūs darote šiandien, yra ne kas kita, kaip tolesnis apgaudinėjimas ir lengvesnių sąlygų sudarymas sau“, – aiškino A. Mazuronis.
„Manau, kad Seime turi būti tie, kurie yra populiarūs ir turi visuomenės pasitikėjimą, o tie, kurie to neturi, turėtų susitaikyti su realybe“, – pridūrė parlamentaras.
Jo manymu, jei būtų nuleista partijoms taikoma kartelė Seimo rinkimuose, parlamente bus daugiau chaoso, o ne demokratijos.
Konservatorius Jurgis Razma tikino, kad dabartinis reguliavimas, kai partijoms taikoma 5 proc. pasitikėjimo rinkimuose kartelė, yra tinkama.
„Kad pasiektumei 5 procentų barjerą, reikėtų surinkti apie 60 tūkstančių balsų. Tai yra tinkama nuostata“, – pabrėžė J. Razma.
Jis neslėpė įtariantis, kad valdantieji imasi kartelės mažinimo iniciatyvos, siekdami palengvinti „socialdarbiečių“, kuriems kyla grėsmė būti neišrinktiems į parlamentą kitąmet vyksiančiuose parlamento rinkimuose, situaciją.
„Ne paslaptis, kad Socialdemokratų darbo partijai, kuri yra reikšminga valdančiosios koalicijos dalis, ta grėsmė yra labai reali ir manau, kad tai yra esminis akstinas, kodėl atsiranda tokie pasiūlymai“, – atkreipė dėmesį J. Razma.
Dar žemesnę partijoms rinkimuose taikomą kartelę siūlęs N. Puteikis tikino, kad tokiu būdu jis siūlo perimti „gerąją praktiką“.
„Siūlau nuleisti kartelę iki 3 procentų, atsižvelgiant į gerąją skandinavų praktiką, kur daugumoje skandinavų šalių taikomas iš viso nulinis barjeras“, – aiškino parlamentaras.
Liberalas S. Gentvilas, kuris pats siūlė mažinti partijoms taikomą kartelę, savo ruožtu tikino, kad toks N. Puteikio siūlymas yra perteklinis.
Seimui iki siūlymo mažinti rinkėjų pasitikėjimo kartelę partijoms rinkimuose priėmimo liko vienas žingsnis.
