Lietuvoje

2019.11.29 11:01

VU rektoriaus rinkimuose – šešių profesorių kova, tačiau pasigendama moralinių autoritetų

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.11.29 11:01

Didžiausio šalies universiteto gali laukti pokyčiai – Vilniaus universitetas (VU) ruošiasi rektoriaus rinkimams. Juose būti perrinktas siekia dabartinis rektorius, tačiau iššūkį jam metė kiti penki kandidatai. Portalo LRT.lt šaltinių teigimu, kol kas akivaizdaus lyderio nėra.

Iš viso tapti VU rektoriumi siekia šeši kandidatai: dabartinis universiteto rektorius prof. dr. Artūras Žukauskas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. dr. Jūras Banys, VU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas. Taip pat Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus vadovas prof. dr. Eimutis Juzeliūnas bei „Bigelow“ vandenynų mokslo laboratorijos vienos ląstelės genomikos centro direktorius, vyresnysis mokslininkas prof. dr. Ramūnas Stepanauskas.

„Senatas, susipažinęs su kandidatų pateiktais dokumentais ir įvertinęs jų reputaciją, patirtį, vertybines nuostatas, motyvaciją, turės parengti išvadą tarybai dėl jų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas“, – rašoma VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus pateiktame komentare.

VU senatas, teikiantis išvadas universiteto tarybai, lapkričio 19-ąją kandidatais patvirtino visus šešis posto siekiančius profesorius. Tiesa, portalo LRT.lt šaltinių teigimu, kol kas nėra aišku, kas gali patekti į antrąjį rektoriaus rinkimų turą, mat naujai išrinktos tarybos balsai dėl didžiosios dalies kandidatų pasiskirsto gana tolygiai. Visgi LRT.lt šaltiniai neatmeta, kad po ilgos pertraukos VU rektoriumi gali tapti humanitarinių mokslų atstovas.

Kas turėtų tapti naujuoju VU rektoriumi, portalo LRT.lt žiniomis, šiemet išrinkta universiteto taryba spręsti ketina kitų metų pradžioje. Slaptas balsavimas dėl naujojo rektoriaus numatomas sausio 22-ąją. Prieš tai kandidatai bus pristatomi viešai, taip pat dalyvaus uždaruose posėdžiuose su taryba, kur po vieną bus kviečiami pokalbio. Išrinktas naujas arba perrinktas rektorius pareigas eiti turėtų pradėti kitų metų balandžio 1-ąją.

Mato akademinės bendruomenės brandą

Parlamentinio Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius, paklaustas apie kandidatūras, jas vertino teigiamai ir sakė, kad ne vienas kandidatas teikia vilties. Tačiau vertinti, kuris kandidatas turi daugiausia šansų tapti naujuoju rektoriumi, G. Steponavičius nesiėmė.

„Stipriausias universitetas užduoda stipriausią toną Lietuvos aukštajame moksle. Tą galima patvirtinti matant, kokio rango, kokio kalibro žmonės kandidatuoja į rektorius. Man tai tikrai geras jausmas, kai matau šviesiausius universiteto žmones, matančius prasmę, ketinančius dalyvauti rektoriaus rinkimuose. Kalbu ne apie vieną ir ne apie du kandidatus, o apie visus“, – komentavo Seimo narys.

Jis kalbėjo, kad registruotos kandidatūros yra puikus akademinės bendruomenės brandos pavyzdys, rodantis, kaip turi būti keliamos kandidatūros ir kaip turi vykti pats rektoriaus rinkimo procesas. Paklaustas, kurį iš kandidatų vadintų favoritu, G. Steponavičius nuo komentaro susilaikė ir sakė, kad tai nebūtų korektiška, o aukštųjų mokyklų autonomija turi būti gerbiama.

„Neabejoju, kad akademinės bendruomenės branda yra tokia, kad kartu su išorės darbuotojais, tarybos nariais bus išrinktas tas, kuris užtikrins universiteto pozicijas jau ne tik Lietuvos ar regiono, bet ir pasauliniu mastu“, – sakė politikas.

Kalbėdamas apie pastaruosius penkerius metus universitetui vadovaujančio A. Žukausko darbus, G. Steponavičius sakė, kad akivaizdu, jog VU pozicijų neužleidžia, išnaudoja ir stiprina savo potencialą.

„Visada, turbūt, gali būti geriau, norisi matyti dar ambicingiau šį universitetą stiprėjant, bet nuo lyderystės priklauso daug. Turiu pasakyti, kad kadenciją baigiantis rektorius atnešė šviežio požiūrio į universiteto vadybą, buvo suformulavęs ambicingą universiteto viziją, kurią stengėsi įgyvendinti. Vėlgi, ar viskas pavyko ir ar pavyko jam užmegzti dialogą, įtraukti visą universiteto bendruomenę į šį procesą – turbūt patys universiteto žmonės gali geriau vertinti. Bet manau, kad, šalia kitų stiprių kandidatų, rektorius A. Žukauskas taip pat išlieka stiprus kandidatas“, – portalui LRT.lt komentavo G. Steponavičius.

Reikia ne tik administracinių, bet ir lyderystės gebėjimų

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius portalui LRT.lt kalbėjo, kad rektoriaus klausimas – vienas svarbiausių tiek jį skiriančiai tarybai, tiek visai VU akademinei bendruomenei. Be to, jo teigimu, tai turi reikšmę ne tik universiteto, bet ir gerokai platesniu mastu: „Sakyčiau, kad VU turi ir tokią istorinę išskirtinę misiją, vaidina didelį vaidmenį ne tik Lietuvoje, bet ir geopolitiškai – ir Europoje, ir pasaulyje.“

Ministras sakė linkintis universitetui išsirinkti vedlį, kuris turi tarptautinį pripažinimą savo mokslų srityje, kuris yra akademinis autoritetas ir kartu stiprus lyderis.

Tai turėtų būti žmogus, kuris pirmiausia yra tyrėjas, mokslininkas, turi lyderystės bruožų.

„Tai gali būti ir dabartinis rektorius, ir visai naujas žmogus. Tai turėtų būti žmogus, kuris pirmiausia yra tyrėjas, mokslininkas, turi lyderystės bruožų. Svarbu ne tik administravimas, bet ir gebėjimas telkti žmones, derinti interesus, kas yra labai sudėtinga tokioje didelė organizacijoje – vienoje didžiausių Lietuvos organizacijų, kur yra didelis fakultetų, mokslo krypčių, programų spektras.

Tai tikrai labai nelengva, todėl tokių gebėjimų – turėti akademinį autoritetą ir lyderystės bruožą – reikia. Bet manau, kad universitetas sugebės tai padaryti“, – komentavo ministras.

Paklaustas, ar gali įvertinti dabartinio VU rektoriaus per kadenciją nuveiktus darbus, A. Monkevičius sakė manantis, kad ministrui tai daryti nebūtų korektiška. Jis sakė matantis atkaklų norą daryti pokyčius, tačiau vertinti, ar tai pavyksta, jo teigimu, yra ne ministro užduotis.

Trūksta moralinių autoritetų

Norvegijos mokslų ir technologijos universiteto profesorius Gediminas Karoblis kalbėdamas su portalu LRT.lt svarstė, kad ne tik renkant VU rektorių, bet apskritai, žvelgiant į Lietuvos aukštąjį mokslą, stinga moralinių autoritetų.

Anot G. Karoblio, svarbu girdėti Lietuvos mokslininkų vizijas ir drąsesnius pasisakymus. Tokių jis sakė girdėjęs kalbant apie tebesitęsiančius universitetų jungimus. Profesorius pasakojo girdėjęs protingų minčių iš mokslininkų, sakančių, kad paviršinis aukštųjų mokyklų jungimas problemų nesprendžia, kad universitetai turi bendradarbiauti giluminiu būdu, o ne konkuruoti, peštis vieni su kitais.

„Gražus pavyzdys buvo, kai Kaune atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) studentams buvo leista judėti iš vieno universiteto į kitą, tada į VDU plūstelėjo studentai iš kitų universitetų mokytis kalbų. Pamenu, pats tuo metu studijavau“, – pasakojo Norvegijos universitete dirbantis profesorius.

Kalbėdamas apie moralinių autoritetų stoką G. Karoblis sakė stebintis moksle vykstančias tendencijas, kai vadovauti universitetams išrenkami „techniniai vadybininkai“. Jis kalbėjo, kad rektoriaus rinkimų apraše nurodoma, jog kandidatai turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti mokslinį laipsnį.

Aš lyderystę suprantu kaip išskirtinę moralinę vertę.

„Mes įsivaizduojame tokios aukštos dorovės, moralės išskirtinį asmenį, kuris imponuoja kaip asmuo savo moksliniais pasiekimais, autoritetu. Bet dabar matome, kad to nėra. Matome, kad ir kitų Lietuvos universitetų vadovaujamuosiuose postuose yra vadybinio tipo žmonės. Aš lyderystę suprantu kaip išskirtinę moralinę vertę“, – sakė G. Karoblis.

Profesorius kalbėjo, kad moralinių autoritetų galima rasti ir tarp buvusių VU rektorių. Kaip pavyzdžius jis minėjo Joną Kubilių, kuris buvo ilgiausiai universitetui vadovavęs rektorius, pareigas ėjęs nuo 1958 iki 1990 metų, ir Rolandą Pavilionį, universitetui vadovavusį 1990–2000 metais. Taip pat moraliniu autoritetu G. Karoblis vadino teatrologą, literatūrologą Bronių Vaškelį.

„Mano nuomone, ne vadyba yra svarbiausia. Tada labai sunku būti rektoriumi moraliniu autoritetu. Ir apie kitus rektorius teko skaityti. Pats būdamas mokslininkas netikiu, kad galima šimtus straipsnių publikuoti būnant rektoriumi. Kaip galima kalbėti apie moralinį autoritetą? <...> Kiek žinau Lietuvos mokslą, yra tikrai svarbių ir reikšmingų moralinių autoritetų. Todėl man keista ir kyla klausimas – ar tas darbas yra toks sugadintas, kad moraliniai autoritetai ima vengti tokios atsakomybės?

Mokslininkas, kuris per ilgus darbo metus sukaupė moralinį autoritetą, turėtų pagalvoti, kaip eiti vadovauti tokioms institucijoms, o visų pirma VU“, – svarstė Norvegijos mokslų ir technologijos universitete dirbantis profesorius.

Jis sakė moraliniais autoritetais laikantis žmones, kurie žinomi ir pasireiškę ne tik savo mokslinių interesų srityje, bet ir rūpinasi visuomenės problemomis, skelbia savo nuomonę viešojoje erdvėje apie tai, koks turėtų būti Lietuvos aukštasis mokslas, kokia jo ateitis po 30 metų. Visgi G. Karoblis sakė pasigendantis tokių mokslininkų pasireiškimų viešojoje erdvėje.