Lietuvoje

2019.11.25 10:40

Kokią įtaką 1863–1864 m. sukilėlių laidotuvės turi Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos santykiams?

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.25 10:40

Pusantro šimto metų spėliota, kur po egzekucijos Lukiškių aikštėje atsidūrė 1863–1864-ųjų sukilimo vadų ir dalyvių palaikai. Netikėtas jų radimas ir deramas palaidojimas – istorinis įvykis ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai bei Baltarusijai. Kokią įtaką tai turės šių šalių santykiams?

„Šis renginys turi svarbą mūsų visuomenei ir tuo pačiu mūsų santykiams su mūsų kaimynais. Šios dvi dimensijos yra pakankamai svarbios“, – teigia Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje šis sukilimas vertinamas skirtingai. Tarpukario Lietuvoje į jį žiūrėta neigiamai – mat kovota už bendros valstybės su Lenkija atkūrimą. Sovietų valdžia sukilimo vertinimą pasuko sau patogia linkme – pristatė tai kaip valstiečių kovą su ponais. Po 1990-ųjų sukilimas Lietuvoje prisimintas kaip laisvės kova.

„Jeigu pasižiūrėsim į Lenkiją, tai galim pasakyti, kad šitas sukilimas priklauso prie kertinių istorinių įvykių. Faktiškai Lenkijos atkūrimas 1918-ais metais vyko būtent atsimenant 1863 metų sukilimą“, – teigia istorikas dr. Alvydas Nikžentaitis.

Baltarusijoje sukilimas ir jo vadas Konstantinas Kalinauskas siejami su nacionalinės baltarusių savimonės gimimu. Baltarusių kalba Kalinauskas leido laikraštį, rašė eiles. Jis šalyje laikomas nacionaliniu herojumi.

„Tarp kitko, 1995 m., prieš pat išrenkant Lukašenką prezidentu, Baltarusija patį aukščiausią valstybės apdovanojimą ir pavadino Kalinausko vardu. Juo, berods, nebuvo nė vienas žmogus apdovanotas Baltarusijoje, nes Lukašenkos, irgi 2004 metais šitą apdovanojimą atšaukė“, – pasakoja istorikas.

Po daugiau nei dviejų dešimtmečių Lukašenkos vienvaldystės Kalinauskas tapo visuomenę skaldančia figūra. Opozicijai jis išliko herojumi. O režimui nepatogus – Kalinauskas svajojo apie šalį, laisvą nuo Maskvos. Lukašenką kritikuojantys Baltarusijos kultūros veikėjai rugsėjį laišku kreipėsi į Lietuvą, prašydami perduoti Kalinausko palaikus. Laiške rašė, kad tai primintų baltarusiams mylėti savo tautą ir už ją kovoti. Lietuva prašymo nesvarstė.

„Pirmiausia iš pačios valstybės tokio prašymo nebuvo. Antra, ar tikrai reikia naudoti palaikus kaip politinį instrumentą“, – sako Vyriausybės vicekancleris D. Matulionis.

Sukilimo vadai palaidoti penktadienį koplyčioje Rasų kapinėse. Vienoje pusėje kripta Kalinauskui, kitoje – Sierakauskui.