Lietuvoje

2019.11.26 05:30

Žemaitaitis įspėja dėl naujos partijos: po metų išlįs verslininkai, kurie buvo suinteresuoti mano nuvertimu

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.11.26 05:30

„Jeigu duota, turi imti, nors aš gana daug ir brangiai sumokėjau“, – interviu portalui LRT.lt sakė „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Visgi be frakcijos ir vicepirmininko posto Seime likęs politikas sakė nesigailintis, kad prisijungė prie valdančiosios koalicijos.

Liepą savo parašą po koalicijos su „valstiečiais“ ir dar dviem partijomis padėjęs R. Žemaitaitis šiandien Seime vienas. Jį paliko buvę „tvarkiečių“ frakcijos kolegos, vėliau įkūrę kitą frakciją, pavadinta „Lietuvos gerovei“. Politikas buvo atleistas iš Seimo vicepirmininko pareigų, o galiausiai ir koalicijos sutartis su „Tvarka ir teisingumu“ buvo nutraukta.

„Ir tribūnoje, ir jūsų kolegoms sakiau, kad aš rizikuoju ne tik visa politine partija, bet ir pats, kaip politikas, savo ateitimi“, – portalui LRT.lt sakė R. Žemaitaitis.

Dabar Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis politikas portalui LRT.lt parodė iki šiol, kaip pats sakė, neviešintą dokumentą. Jis pasirašytas jau po koalicijos derybų. Tuomet buvo paskelbta, kad „Tvarka ir teisingumas“ deleguos krašto apsaugos ministrą. Tiesa, šios ministerijos „tvarkiečiai“ galiausiai negavo. Tačiau minėtame dokumente, pasirašytame partijų pirmininkų, matyti, kad suderėta buvo dėl kitos – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kurios vadovo postą greitu metu turėtų apleisti Virginijus Sinkevičius.

– Jau anksčiau ne kartą jums buvo priminta, kad pats „valstiečius“ vadinote „gandragalviais“, premjeras Saulius Skvernelis liepė jums „užkišti burną“. Apskritai, nuo kadencijos pradžios kritikos valdantiesiems jūs tikrai turėjote daug. Tai kas nutiko, kad nusileidote ir „Tvarka ir teisingumas“ prisijungė prie valdančiosios koalicijos?

– Aš esu komandos žmogus. Keturi mūsų frakcijos nariai visą laiką balsuodavo už biudžetą, nes jiems labai svarbu, kad jų apygardose vyktų projektai. Kaip žinote, neturint pinigų, neturint finansinės paskatos iš Vyriausybės, iš ministerijų, apygardos rinkimuose yra gana sudėtinga laimėti. Tie frakcijos nariai, kurie tikėjosi ar tebesitiki, kad jie apygardoje dar kartą gali laimėti, visą laiką balsuodavo. Buvo susirinkimas ir buvo priimtas kolektyvinis sprendimas, dauguma buvo, deja, toje pusėje, kad reikia jungtis į valdančiąją daugumą ir ją palaikyti.

Ir tuo metu tribūnoje sakiau, ir jūsų kolegoms sakiau, kad aš rizikuoju ne tik visa politine partija, bet ir pats, kaip politikas, savo ateitimi, nes aš puikiai žinau, kokia rizika yra dirbti su LVŽS nariais. Puikiai žinojau ir kokia yra „socialdarbiečių“ įtaka ar noras daryti įtaką ir daryti sprendimus dėl savo asmeninio gėrio.

Toks sprendimas buvo priimtas. Žiūrėdamas atgal manau, kad jis man išėjo į naudą kaip žmogui, kaip besivystančiai būtybei. Dirbant Seimo vicepirmininku ratas žmonių, su kuriais teko dirbti, su kurias teko susipažinti, begalė projektų, parlamentinė kontrolė – tai praplėtė mano paties gebėjimus ir galimybes. Jeigu duota, turi imti tą dalyką ir įgyvendinti, nors aš gana daug ir brangiai sumokėjau. Bet matyt, toks yra tas gyvenimas, kad kartais turi sutarti su kolegomis ir žiūrėti, kokie yra jų norai.

– Apie tą sumokėjimą, kurį minite. Jūsų frakcija suskilo, jus paliko vieną, turėjote jungtis į Mišrią Seimo narių grupę, o galiausiai ir iš vicepirmininko pareigų buvote atleistas. Tai ar galima sakyti, kad jungimasis prie koalicijos buvo naudingas? Jeigu nebūtų „Tvarka ir teisingumas“ prisijungę prie koalicijos, dar, greičiausiai, turėtumėte frakciją Seime.

– Gal ir būtų, bet atėję į Seimą žmonės, ypač jei galvoja, kad tai paskutinė jų kadencija, nori postų. Tai aš manau, kad buvusių frakcijos bendražygių irgi buvo tam tikras noras išsilaikyti arba būti pareigose, kurios mums pagal statutą nepriklausė, bet pagal susitarimą su „valstiečiais“ jos mums atiteko.

Jeigu duota, turi imti tą dalyką ir įgyvendinti, nors aš gana daug ir brangiai sumokėjau.

Aš nemanau, kad tai, kas įvyko, yra blogai ar kad reikėtų kažko gailėtis. Pasižiūriu į kitus politinius lyderius, į tą patį Algirdą Butkevičių, kuris buvo ir ministras, ir premjeras, ir geriausius reitingus turėjo, ir populiariausia partija buvo. Galiausiai, jis išėjo iš tų pačių socialdemokratų nepatenkintas, nuėjo pas „socialdarbiečius“ į frakciją, po to ir iš jų išėjo į kitą frakciją. Aš bent jau nesiblaškau kaip koks egiptiečių beduinas, keliaujantis po dykumas. Nes A. Butkevičiaus pavyzdys parodo, kad nei stuburo, nei valios, nei politinės patirties, atrodo, žmogus neturi.

– O kaip partija priėmė frakcijos skilimą? Atskilę jūsų kolegos, bent kurį laiką, liko partijos nariais, kai kurie jų tokie yra iki šiol.

– Partija priėmė neigiamai. Partijos narių elgesys buvo įvertintas, Drausmės komisija buvo pradėjusi nagrinėti, bet kolegos, nesulaukę Drausmės komisijos nagrinėjimo, pasitraukė patys, nes žinojo, kuo viskas baigsis. O mes palyginome visą tai paprastai: kai vyras sudegina namus, daiktus ir po to atėjęs pas žmoną sako „gal bandome taikytis?“, tada žmona su visa šeima išeina.

Mes, partija, likome šeimoje, o tas vyras, kuris degino namus, dabar sėkmingai gyvena su savo mama arba su uošviene, kuri visada buvo kažkuo nepatenkinta. Kai esi maminčiukas, visą laiką nuo kažko priklausomas, ir pats nieko nedarai, matyt, nieko daugiau ir negali įvykti.

– Tačiau kai jūsų frakcija skilo ir tapo aišku, kad „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime nebebus, iškilo klausimas ir ar, apskritai, tebėra valdančioji dauguma. Ką jūs tada kalbėjote su Ramūnu Karbauskiu?

– Mes su juo tada kalbėjome. Dar nebuvo aišku, ar tie, kurie atskilo, išeis ar neišeis iš partijos, nes jie buvo pasakę R. Karbauskiui, kad perims partiją, išmes mus ir sukurs šviesų rytojų, bet viskas išėjo priešingai. Tada mes su R. Karbauskiu sutarėme, kad iki gruodžio 10 dienos išlieka Seimo vicepirmininko postas neliečiamas, kol nebus biudžeto ir mūsų partijos kongreso. Buvau aiškiai pasakęs, kad jeigu bus koalicijos sprendimas pašalinti mane iš posto, aš tikrai tam nesipriešinsiu ir nesiruošiau laikytis to posto. Realiai taip ir buvo – po dviejų ar trijų savaičių procesas ir pasibaigė.

– Bet gruodžio 10-os nesulaukėte, susitarimo nebuvo laikomasi.

– Todėl, kad ne nuo R. Karbauskio viskas priklausė. Kaip jis man pats pasakė, Vytautas Kamblevičius primygtinai reikalavo šito posto ir turėjo R. Karbauskis paklusti, nes V. Kamblevičius pasakė, kad priešingu atveju nei pateikimo, nei svarstymo stadijoje nepalaikys biudžeto.

Vytautas Kamblevičius primygtinai reikalavo šito posto ir turėjo R. Karbauskis paklusti.

– Tačiau R. Karbauskis pasakė, kad jūs išdavėte valdančiąją daugumą, nes palaikėte Viktorą Pranckietį.

– Tai labai paprasta. Užpyko koalicijos partneriai, nes aš išleidau Seimo pirmininką į Armėniją. Kaip žinote, Armėnijoje išrinkta provakarietiška valdančioji dauguma. Tai elgtis kitaip aš negalėjau. Mano galva, Seimui turi atstovauti tinkamai ir važiuoti į Armėniją Seimo pirmininkas privalėjo.

Priešingu atveju, įsivaizduokite – balsuoja Žemaitaitis, kad Seimo pirmininkas nevažiuotų į susitikimą. Tai ką jūsų kolegos, žurnalistinių tyrimų skyriai, kokius straipsnius rašytų: „Tvarka ir teisingumas“ toliau rusų rankose“, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas paveiktas rusų neišleido Seimo pirmininko vizito“, „Žemaitaitį toliau bando valdyti rusai“. Žinodamas, kokia buvo mūsų partijos pirmininko konjunktūra su kai kuriais politikais iš Rusijos, Baltarusijos, aš kitaip elgtis negalėjau.

Bet kokiu atveju puikiai suprantu R. Karbauskį. Jam reikėjo surasti, ką apkaltinti, kad kažkas nepavyko. Bet aš jam jau tada sakiau, mes viešai kalbėjomės plenarinių posėdžių salėje, jis paklausė, kaip aš balsuosiu. Aš pasakiau, kad tikrai balsuosiu taip, kad Seimo pirmininkas išvažiuotų, o vėliau, kad Seimo posėdis vyktų ir ta melodrama baigtųsi. Ta „Santa Barbara“ Seime turėjo baigtis.

– Ar galima sakyti, kad jūsų frakcija skilo, nes negavote ministerijos, kuri buvo suderėta koalicijos derybose.

– Mes gavome.

– Jums buvo pažadėta Krašto apsaugos ministerija, bet jūs jos negavote.

– Ne, mes gavome kitą.

Po šio klausimo R. Žemaitaitis pakilo nuo stalo, prie kurio susėdus vyko interviu, ir iš stalčiaus ištraukė segtuvą. Iš jo išėmęs parodė dokumentą, kuriame nurodoma, kad, Virginijui Sinkevičiui tapus eurokomisaru, „Tvarkai ir teisingumui“ atitenka Ekonomikos ir inovacijų ministerija – LRT.lt.

Susitarimas, liepos 30 d. LVŽS ir partija „Tvarka ir teisingumas“, įvertindama tai, kad 2019 metų liepos 5 d. pasirašytos sutarties antrojo punkto „Vyriausybės formavimo principai“ nuostata, kad partijai „Tvarka ir teisingumas“ priskiriama Krašto apsaugos ministerijos valdymo sritis gali būti neįgyvendinta dėl nuo šalių nepriklausančių punktų <...> tuo atveju, jei ministras Virginijus Sinkevičius yra paskiriamas eurokomisaru, atsakomybė už jai priskirtą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdymo sritį LVŽS patiki partijai „Tvarka ir teisingumas“. Šalys nedelsiant apie šį susitarimą informuoja kitus koalicijos partnerius. Liepos 30 d. ir yra abiejų pirmininkų parašai.

Bet kokiu atveju puikiai suprantu R. Karbauskį. Jam reikėjo surasti, ką apkaltinti, kad kažkas nepavyko.

– Tai, trumpai tariant, jūs turėjote gauti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kai tik V. Sinkevičius išvyksta į Europos Komisiją?

– Jie nutraukė koalicijos sutartį, bet šito nenutraukė. Koalicijos partneriai yra labai prisidirbę teisinių niuansų, nesilaiko koalicijos sutarties. <...> Bet tai yra istorija, reikia gyventi į priekį. Man tik patinka, kad esu teisininkas ir viską darau dokumentaliai, turiu susitarimus. Jei šiandien šito susitarimo neturėčiau, įsivaizduokite, ką apie mane galėtų kalbėti. Bet kadangi atskilę nuo partijos kolegos žino, kas buvo suderėta, nieko negali sakyti, kad Žemaitaitis buvo savanaudis, nesitarė ar netinkamai atstovavo partijai. Mūsų programiniai nuostatai yra įdėti, pareigos ir postai priskirti, išlaikyti, net ir daugiau, nei mums priklauso.

Politikoje kai kuriuos dalykus sunku paaiškinti. Yra žmonės, kurie sėdi ant galinės sėdynės ir nuo ten bando vairuoti. Mano kolegas taip ir valdo. Mes pažiūrėsime. Gruodžio pirmą savaitę turi gimti nauja politinė partija, pažiūrėsime, kaip jiems sekasi vairuoti. Mes tą matysime. Žmogų sugadina postai ir dideli pinigai.

– Taip išeina, kad, sugriaudami frakciją, kas galiausiai lėmė koalicijos sutarties su „Tvarka ir teisingumu“ nutraukimą, jūsų buvę kolegos atėmė galimybę iš partijos turėti ministeriją?

– Taip, kad nestiprėtų mano pozicija partijoje, kad partijos pozicija nestiprėtų. Buvo planas nuversti mane iš partijos pirmininkų ir pastatyti sau lojalų, paklusnų žmogų, bet tai nepavyko ir jie gavo „čiuožti“ lauk. Sakau, kad čia tas pats, kai anyta bando marčiai nurodyti, kaip gyventi su jos sūnumi. Bet suprato, kad ta marti – Žemaitaitis – yra pakankamai stiprus ir stabilus [žmogus], o tą vyrą pavarė lauk ir jie grįžo į tą lopšį, iš kurio atėjo.

Manau, kad po metų išlįs verslininkai, nusikalstamas pasaulis, kurie buvo suinteresuoti mano nuvertimu, kurie visą laiką buvo šalia partijos, kurie naudojosi mūsų partija kaip tam tikru finansiniu instrumentu formuoti politiką ir savo gėrį. Jie norėjo vėl grįžti į partijos valdymą, pamenant, kad buvo pašalinti žmonės, per kuriuos partija turėjo daug reikalų, tai tie žmonės nori sugrįžti ir tvarkyti savo senus reikalus. Jie įsivaizduoja, kad ir toliau gyvena 1994 metų situacija, kad partija – priedanga daryti negeriems dalykams. Prie manęs to nebebuvo.

Buvo planas nuversti mane iš partijos pirmininkų ir pastatyti sau lojalų, paklusnų žmogų.

– Kai jūsų frakcija skilo, jūs kalbėjote, kad matote Rolando Pakso indėlį. Ar vis dar laikotės šitos nuomonės?

– Neatmesčiau, kad yra ar nėra. Sakau – noriu pažiūrėti, kas vyks. Turiu vienokią informaciją, ji jau pildosi ir greičiau, nei man anksčiau nušvietė žmonės iš tos stovyklos, kurią jie bandė pertraukti. Gruodžio mėnesį turi būti įkurta partija. Jeigu partija bus neįkurta, tai vienas iš jos „akcininkų“, tas nusikalstamo pasaulio atstovas, kuris apsiėmė finansuoti ir mano nuvertimą, reiškia, pradėjo abejoti, ar jie gali. Bet jei bus naujos partijos kūrimas atidėtas sausiui, tai reiškia, kad bus toliau bandoma mobilizuoti jėgas, ieškoti partnerio – verslininko ar „bandito“ – kuris juodais pinigais bandys sukonstruoti naują politinę partiją, pastatydamas prieš „Tvarką ir teisingumą“.

– Tai, ką jūs sakote, yra rimti kaltinimai.

– Tai ne rimti kaltinimai, mes pažiūrėsime, ar bus įkurta gruodžio mėnesį partija. Jei bus – turėsime vieną sprendimą, jei atidės ir sakys, kad kuria sausio mėnesį, tada tikrai būsiu garantuotas, gal net bus galima įvardinti kai kuriuos žmones, kas prisideda prie šito dalyko.

– O jūs turite įrodymų? Ar remiatės tik kalbomis? Kartoju, tai rimti kaltinimai ir tokie žodžiai turi svorį.

– Jie turi didelį svorį. Pažiūrėkite, partijos byla, vykstanti Panevėžio apygardos teisme, dar vienas vykstantis tyrimas dėl galimo neteisėto finansavimo ir paramos gavimo ir dar viena byla yra Vilniaus apygardos teisme. Partijos pirmininkas liudija tai, ką mato dokumentuose, o ne tai, ką reikia jiems paliudyti. Aš turėjau pakankamai daug reikalų su jais per tuos trejus metus.

– Visgi grįžkime prie derybų. Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) derybose gavo dvi ministerijas, jūsų partijai atiteko viena, nors frakcijos dydžio buvo panašaus. Kaip manote, derybos buvo sąžiningos jūsų atžvilgiu?

– Mes net ir per daug gavome. Aš LLRA-KŠS irgi tiek pat duočiau, jei būčiau premjeras ar R. Karbauskis. Tai yra komandinis darbas, balsavimas. Pažiūrėkite, kaip LLRA-KŠS balsuoja. Jie niekada nėra balsavę skirtingai, jeigu jie priėmė sprendimą, jie visada taip ir balsuos.

„Tvarkos ir teisingumo“ atstovai, dažniausiai trys, balsuodavo taip, kaip jie nori, kaip atsikėlė ryte ir sugalvojo. Tada kaip tu gali parodyti, kad esame stipri, vieninga komanda. Mes turime daugiau postų išderėta, negu turi lenkai. LLRA-KŠS turi du ministrus, bet „Tvarka ir teisingumas“ ką turėjo daugiau, o nepamirškite, kad mūsų buvo tik šeši ir „valstiečiai“ vieną Seimo narę, ūkiškai sakant, paskolino, kad būtų išlaikoma koalicija.

Tai mes turėjome Seimo vicepirmininką, turėjome Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką, kur net pagal kvotas, pagal statutą Juozui Imbrasui ten nepriklausė, aš pats ėjau ir asmeniškai išderėjau, kad jis ten turėtų būti. Mes turėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją Vytautą Kamblevičių, kur mums irgi tikrai nepriklausė, taip pat turėjome Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją, galėjome turėti ir Migracijos komisijos pirmininką, bet Ona Valiukevičiūtė atsisakė ir tapo Vida Ačienė, mes tikrai galėjome turėti ir Neįgaliųjų komisijos pirmininką. Taigi mes turėjome daugiau negu lenkai. Pas mus nebuvo tiek Seimo narių, kiek buvo postų.

– O kas laukia jūsų partijos? Svarstote keisti pavadinimą, simboliką, bet žmonės liks tie patys. Čia tinka kažkada, verdant liberalų reikalams, Eugenijaus Gentvilo pasakyta frazė „ta pati panelė, tik kita suknelė“.

– Noro keisti yra. Dalis partijos pritaria, dalis nepritaria. Yra galvojančių, kad galime toliau su „Tvarka ir teisingumu“ važiuoti, kiti sako kategorišką „ne“. Mes turime po truputį, žingsnis po žingsnio pasikeisti.

Iš dalies taip (apie E. Gentvilo citatą – LRT.lt), bet jeigu pakeisime pavadinimą ir ideologiją, su kuria siejama „Tvarka ir teisingumas“, kartu pakeisime visą koncepciją, tai mums yra šansų pritraukti naujų žmonių. Dėl to aš pasiūliau centro liberalioms jėgoms jungtis, dėl to aš konferencijoje pasiūliau kurti centro platformą, kurioje galėtų dirbti įvairių politinių organizacijų žmonės, ekonomistai, specialistai.

Norėčiau tai padaryti ir manau, kad Lietuvai to reikia.

Mintis tokia, kad tai būtų žmonės, kurių kiekvienas išmano savo sritį. Ar man pavyks taip padaryti – tikrai nežinau. Norėčiau tai padaryti ir manau, kad Lietuvai to reikia.

Jei taip įvyktų, sumažėtų politinių partijų tarpusavio konkuravimas. Konkuravimas, kai turi daugiau ar mažiau panašias pažiūras, nėra geras dalykas.

– Po to, kai paskelbėte kvietimą liberalioms partijoms, gavote kokių nors atsakymų?

– Gavau. Eugenijus Gentvilas, vienas iš Liberalų sąjūdžio atstovų, sureagavo neigiamai, bet nesureagavo partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tai įdomu, kaip ji reagavo. Sureagavo Artūras Zuokas, su juo diskutavome apie tai, kitą savaitę planuojame pratęsti. Buvau susitikęs ir su Artūru Paulausku, nes man teko dirbti su juo. Ar mums pavyks, vėlgi nežinau. Reikia pamėginti kurti, nes jei nekursi, nenuleisi ambicijų, sunkiai pasieksi savo tikslų.

– Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei metai. Jau žinote, ar dalyvausite?

– Iki kitų metų rugsėjo vis dar esu partijos pirmininkas. Esu tas žmogus, kuris prisiima atsakomybę ir turi iki galo vesti, nes 2016 metais gegužę ryžausi būti rinkimų štabo vadovu, priėmiau sprendimą, kad turime visi kartu kažką nuveikti. Ir esu Seimo narys, rinktas vienmandatėje Pietų Žemaitijos apygardoje. Ten žmonės išreiškė begalinį pasitikėjimą jau trečią kadenciją. Tai mane įpareigoja eiti ir toliau darbuotis. Ne visą laiką man pavyksta, ne visą laiką mano frazės, idėjos ar mintys yra priimtinos.

Tačiau jei nepavyks, neišrinks – tai natūralu. Aš grįšiu į savo sektorių, iš kurio esu atėjęs, ir darbuosiuosi ten.