Lietuvoje

2019.11.20 11:22

Rozova apie ryšius su Rusijos konsulu: „ant žmogaus neparašyta, kad jis šnipinėja“

atnaujinta 12.39
Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.11.20 11:22

Seimo narė Irina Rozova, dėl kurios ryšių su Rusijos diplomatais Seime atliekamas parlamentinis tyrimas, tikina, kad jos neįtikino Valstybės saugumo departamento (VSD) raštas, kuriame buvo nurodoma, kodėl rekomenduojama jai nesuteikti leidimo susipažinti su slapta informacija. Parlamentarės manymu, VSD rašte nebuvo informacijos, dėl kurios ji galėtų tapti grėsme nacionaliniam saugumui.

I. Rozova, trečiadienį liudydama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), kuris atlieka tyrimą dėl jos ryšių, teigė nenorinti pateikti papildomos informacijos ar pristatyti savo poziciją, mat, anot parlamentarės, tai ji padarė spaudos konferencijos metu.

NSGK pirmininkui Dainiui Gaižauskui paklausus I. Rozovos apie VSD rašte išdėstytus motyvus dėl rekomendacijos neleisti jai duoti leidimo susipažinti su slapta informacija, politikė patikino, kad su VSD surinkta informacija jos netenkino.

„VSD atsakymas buvo labai įdomus ir jis manęs netenkina. [...] Paskambinau VSD direktoriui ir pasakiau, kad atsakymas netinka. Jis pasakė, kad pažiūrėsime, kaip bus“, – kalbėjo I. Rozova.

Anot I. Rozovos, po pokalbio su VSD direktoriumi Dariumi Jauniškiu, su ja susisiekė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris esą pasiūlė atsisakyti pareigų, tai yra darbo Seimo Sveikatos reikalų komitete, dėl kurių jai buvo reikalingas leidimas susipažinti su slapta informacija.

„Situacija vyko praėjusių metų vasario pradžioje“, – tikino I. Rozova.

D. Gaižauskui paraginus I. Rozovą nenukrypti nuo temos, parlamentarė patikino nesutinkanti su VSD apie ją pateikta informacija.

„Manęs neįtiko tai, kas buvo parašyta tame atsakyme, kadangi ten buvo aprašyti kažkokie mano susitikimai, bet kažkokių realių veiksmų, dėl kurių aš galėčiau tapti grėsme nacionaliniam saugumui, aš nepastebėjau“, – dėstė I. Rozova.

Seimo narė tikino, kad po jai nepalankios VSD išvados ji svarstė kreiptis į teismą, bet to nepadarė, nes laikas, kurio metu tai buvo galima buvo padaryti, buvo praėjęs.

Pripažino, kad partija kreipėsi į Rusijos ambasadą

VSD turimais duomenimis, skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui, kurios narė yra I. Rozova, formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga.

Šią informaciją I. Rozova NSGK neigė. Anot jos, Rusų aljansas jokio spaudimo nejuto „iš kažkieno pusės“. Jis pasakojo, kad Rusų aljanso ir Rusų sąjungos santykiai niekada esą nebuvo šilti.

I. Rozova, kalbėdama apie santykius su LLRA-KŠS, tvirtino, kad Rusų aljansas su minėta politine jėga bendradarbiauja nuo 2006 m.

„Mes kartu Seime dirbome su ponu V. Tomaševskiu nuo 2006 metų“, – aiškino I. Rozova.

Seimo narė tikino, kad Rusų aljansas nebendradarbiavo su Rusijos diplomatais. Tiesa, parlamentarė prisiminė vieną 2011 m. istoriją, kai du Rusų aljanso atstovai pateko į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, tačiau jie perėjo į Artūro Zuoko politinės jėgos pusę ir taip, pasak I. Rozovos, susilpnino LLRA-KŠS derybines galias. Tada, kaip pasakojo I. Rozova, Rusų aljanso Vilniaus skyrius dėl minėtų dviejų savo narių kreipėsi į Rusijos ambasadą.

„Mes bandėme kreiptis į Rusijos Federacijos ambasadorių, kad tiesiog informuotume, kokia yra situacija ir paaiškinti, kad tie žmonės diskredituoja ir mūsų politinį judėjimą, ir apskritai rusų diasporą Lietuvoje. [...] Ambasada niekaip nereagavo į mūsų kreipimąsi ir tada mūsų partijos valdyba priėmė sprendimą Vilniaus skyrių uždaryti, o tuos žmones pašalinti iš partijos“, – pasakojo I. Rozova.

Ji tvirtino, kad sprendimas kreipimasis į Rusijos ambasadą buvo „naivus“ žingsns.

Nežinojo, kad Rusijos diplomatai gali dirbti „priedangoje“

VSD duomenimis, I. Rozova neformaliai bendravo ir su Klaipėdoje rezidavusiu Rusijos konsulu Vladimiru Malyginu. NSGK narys Arvydas Anušauskas paklausė I. Rozovos apie jos ryšius su V. Malyginu. Parlamentaras klausė I. Rozovos, ar ji tik iš VSD sužinojo, kad V. Malyginas yra „priedangoje dirbantis diplomatas“.

„Niekaip negaliu vertini V. Malyginą, kadangi apie tai, kas jis kažkuo kaltinamas, aš, kaip ir visi Lietuvos piliečiai, sužinojau iš spaudos. Kaip Jūs suprantate, niekur neparašyta ant žmogaus, kad jis šnipinėja, dirba žvalgybai. Jis buvo Rusijos Federacijos konsulas Klaipėdoje. Mes turėjome susitikimų skirtinguose renginiuose – koncertuose, parodų atidaryme. Jūs suprantate, kad toks žmogus, kaip konsulas, visada yra geidžiamas svečias kažkokiame renginyje. [...] Niekada per visą laiką pas mane nebuvo pokalbių su diplomatais, dėl kurių galėtų kilti kažkokiu abejonių mano atžvilgiu“, – aiškino I. Rozova.

Ji teigė, kad V. Malyginui buvo pristačiusi Rusų aljanso politinę programą, tačiau tikino tame nieko blogo neįžvelgianti, mat programa buvo viešas dokumentas.

I. Rozova tvirtino nepalaikiusi jokių asmeninių ryšių su Rusijos diplomatais. Parlamentarė tikino, kad su Rusijos diplomatais bendravo neoficialioje aplinkoje, pavyzdžiui, verslo pietų metu.

NSGK vadovas D. Gaižauskas nurodė, kad I. Rozova turėjo maždaug šimtą susitikimų su Rusijos diplomatais. I. Rozova dėl to nustebo. Politikė pažymėjo neprisimenanti diplomatų pavardžių. Tiesa, vėliau ji prisiminė bendravusi su buvusiu Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Vladimiru Čchikvadze, su ambasados darbuotoju Valerijumi Gasiuku.

Sūnaus istorija

NSGK nariai I. Rozovos klausė, ar ji nesulaukė kažkokių nuolaidų iš Rusijos pusės. Politikė replikavo, kad visko dienoraštyje nefiksuoja, tačiau vėliau prisiminė apie Sankt Peterburge studijavusį sūnų.

LLRA-KŠS frakcijos narė užsiminė apie programą, pagal kurią, Lietuvos piliečiams leidžiama studijuoti Rusijos aukštosiose mokyklose. Pasak I. Rozovos, pagal šią programą jos sūnus pasirinko studijas Rusijoje.

Vėliau I. Rozova pripažino, kad dėl sūnaus mokslų jai prireikė Rusijos diplomatų konsultacijų. Konkretaus asmens, su kurio buvo kalbėta telefonu, I. Rozova teigė neprisimenanti.

„Jokių paslaugų ar jokios informacijos iš manęs jie po to neprašė“, – apie konsultaciją dėl sūnaus mokslų su Rusijos diplomatais kalbėjo I. Rozova.

Abejoja ryšiais su Rusijos diplomatais

Galimai riziką nacionaliniam saugumui keliančius I. Rozovos kontaktus NSGK pradėjo aiškintis po to, kai Rusų aljanso narė, Seime dirbanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijoje, šių metų birželį išvyko dalyvauti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje. VSD tikina ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.

2017-siais Seimo LLRA-KRŠS frakcijos narei I. Rozovai baigėsi leidimo dirbti su įslaptinta informacija terminas, parlamentarė prašė jį pratęsti. Pernai sausį Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį VSD informavo, kad prieštarauja, jog I. Rozovai būtų išduotas toks leidimas, nes politikė nuslėpė kai kurią savo veiklą.

„2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais […] buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu buvo aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai. [...]

Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus steigimo klausimai. [...] Su Rusijos federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkimų agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“ – rašoma VSD pateiktame rašte dėl Seimo narės I. Rozovos patikimumo.

VSD duomenimis, I. Rozova neformaliai bendravo ir su Klaipėdoje rezidavusiu Rusijos konsulu V. Malyginu, kuris tais pačiais 2014-siais išprašytas iš Lietuvos už šnipinėjimą.

„Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-aisiais vasario 26 d. VSD pareigūnas buvo susitikęs su Seimo nare I. Rozova. Susitikimo metu Seimo narė I. Rozova buvo informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais. [...] VSD disponuoja įslaptinta informacija, kuri patvirtina Seimo narės I. Rozovos kontaktus su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais po 2014 vasario 26 dienos“, – toliau rašoma VSD rašte.

NSGK nutarė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos.