Lietuvoje

2019.11.20 08:00

Pranckietis: Seimo įvaizdis nepriklauso nuo vieno žmogaus – jį lemia nepopuliarūs lyderiaujantys politikai

Karbauskis daug ką nori badyti pirštu ir man labai gaila, kad neišmanant badyti yra labai patogu ir smagu
Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.11.20 08:00

"Aš sakiau, kad noriu kelti ir aš vis dar noriu kelti tą įvaizdį, pasitikėjimą Seimu. Tai nepriklauso nuo vieno žmogaus, kur dirba 141 žmogus ir dar daug aplinkos. Labai dažnai Seimo reitingai koreliuoja su Seimo veikla. Tokių įstaigų kaip Seimas, reitingai labai koreliuoja su prasčiausius reitingus turinčių politikų ir lyderiaujančių viešojoje erdvėje reitingais", - LRT RADIJUI sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

– Pagal naujausius reitingus pasitikėjimas Seimu krito taip, kaip po naktinės mokesčių reformos prieš dešimtmetį. Per pastaruosius trejus metus pasitikėjimas juo aptirpo 18 proc. Prieš tapdamas Seimo pirmininku jūs sakėte, kad kelsit įstaigos prestižą visuomenės akyse. Kaip atrodo, kodėl visgi nepavyko to padaryti? Kodėl krenta pasitikėjimas?

– Aš sakiau, kad noriu kelti ir aš vis dar noriu kelti tą įvaizdį, pasitikėjimą Seimu. Tai nepriklauso nuo vieno žmogaus, kur dirba 141 žmogus ir dar daug aplinkos. Aš lieku prie to savo tikslo ir manau, kad savo pavyzdžių aš tą darau. Labai dažnai Seimo reitingai koreliuoja su Seimo veikla. Juo labiau dar buvo paskelbti papildomi mokesčiai, kurie yra nepopuliarūs tarp žmonių. Dar reikėtų galvoti ir apie tai, kad tokių įstaigų kaip Seimas, reitingai labai koreliuoja su prasčiausius reitingus turinčių politikų ir lyderiaujančių viešojoje erdvėje reitingais.

– Kokius politikus turite mintyje?

– Daug tų, kurių reitingai yra neigiami. Teigiamus pagal tyrimą turi gal tik devyni politikai.

– Kaip jums atrodo, kiek Ramūno Karbauskio ir jūsų konfliktas, jau besitęsiantis kelis mėnesius, galėjo prisidėti prie reitingų kritimo?

– Jis jau seniai galėjo būti pasibaigęs. Galėjo baigtis ir kaip buvo žadama liepos 9-tąją ir dar anksčiau. Bet buvo noras tą konfliktą tęsti, tai jis ir buvo ištęstas. Žinoma, kad turėjo (įtakos Seimo reitingo kritimui – LRT.lt), nes žmonės matė tik dvi pavardes.

– Dėl vicepirmininko posto dabar kyla nemažai diskusijų. Ramūnas Karbauskis sako, kad valdantieji imsis tam tikrų teisinių priemonių, jei Seimo pirmininkas savo pavaduotoju neteiks koalicijos siūlomo Kęstučio Bartkevičiaus. Sakė jūsų reikia paklausti, tai skirsit ar ne?

– Jis manęs to neklausė.

– Jis žiniasklaidai sakė, kad reiktų to jūsų paklausti.

– Blogai, kad mes kalbamės per žiniasklaidą. Aš jį kviečiau pasikalbėti, bet jis nenorėjo. Neatėjo pasikalbėti.

– Kol kas jūs planuojate neskirti ir atsisakyti apskritai vicepirmininko pozicijos?

– Kaip statutas numato, pasitariau su frakcijų lyderiais ir frakcijų lyderiai aiškiai pasakė, kad tos pareigos buvo sukurtos tam, kad Tvarkos ir teisingumo partijos lyderis galėtų tapti vicepirmininku. Tada mes aiškinome, kad tai yra dėl koalicijos reikalinga, o dabar bandoma tą postą tiesiog kam nors duoti tam, kad valdybą būtų galima įvelti į destruktyvų darbą.

Vakar kalbėjausi su Kęstučiu Bartkevičiumi. Jis visiškai to nesiekia. Jis sako to visiškai nenorintis. Jis sakė sužinojęs, kad yra siūlomas. Aš jo paklausiau, ar jis supranta, į kokią situaciją jį bando statyti. Jis atsakė, kad taip, supranta. Tai jo tokio pageidavimo tikrai nėra.

– Ramūnas Karbauskis sako, kad tada pažeisit dviejų institucinių teismų išaiškinimą, kad dauguma turi turėti daugumą valdyboje ir teikimas turi būti. Taip gaunasi, kad nepaisot konstitucijos, nes pagal dabartinį skaičiavimą, jūs, neaišku, Karbauskio nuomone, kurioje pusėje. Keturi valdančiųjų ir trys opozicijos atstovai. Tai, matyt, jus priskiria irgi prie opozicijos.

– Dar kartą pasakysiu, kad ne Karbauskis skirsto į poziciją ir opoziciją, o balsavimai už programą ar ne už programą. Aš nevykdau Karbauskio nurodymų, teikdamas valdybos narį. Aš vykdau statutą. Statutas yra įstatymas. Įstatymas sako: pasitarus su frakcijų seniūnais teikia (valdybos narį – LRT.lt). Beje statutas numato, kad ne mažiau du būtų opozicijos skirti pavaduotojai. Šiuo metu ir yra du, bet pagal balsavimus atrodo, kad jų yra daugiau. Tai gi, tą dar reikėtų labai rimtai studijuoti. Mano pareiga yra įgyvendinti statutą.

– Gal būtų verta atsisakyti vieno opozicijos atstovo tarp vicepirmininkų? Negalvojote apie tokį variantą, jeigu čia tų narių kaip ir pakanka?

– Aš manau, kad Socialdemokratų darbo partijos du (atstovai – LRT.lt) yra. Iš tos frakcijos, kurios ten labai nedaug dabar, gal kokie aštuoni ar devyni žmonės. Jie turi du pavaduotojus ir tie du pavaduotojai balsuoja susilaikydami, tai yra nebalsuoja už programinį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos teikiamą įstatymą. Reiktų pagalvoti, ar tikrai vertai yra šie du partijos atstovai?

– Rytoj pirmasis biudžeto svarstymas. Opozicija kitų metų biudžetą vadina netesybų biudžetu. Kaip manot, ar pavyks jį priimti?

– Biudžetą mes turėsime priimti, tai Seimo pareiga. Jeigu ir nepriimtų, tai tas gyvenimas iš vienos dvyliktosios nėra toks gąsdinantis kaip čia visada, bet nauji įsipareigojimai būtų nevykdomi. Tai būtų negerai. Tai yra taip pat programiniai įsipareigojimai. Seimo nariai turėtų atsakingiau spręsti visos valstybės vaizdą, o ne fragmentuotai kažkokį tai savo ar savo apygardos interesą.

– O tokių savo apygardos norų tenkinimų, kaip sakot, matot nemažai šiame biudžete?

– Tai yra pertekliniai siūlymai. Ne tik savo apygardos, bet ir kokio savo atskiro pasižadėjimo. Turėtume vykdyti bendrąją programą, o ne kažkas atėjo, pamitingavo ir turime tą sritį daryti. Į biudžetą reikia žiūrėti labai sistemiškai, per visas sritis, negalvojant, kad viena sritis turi būti pranašesnė už kitą.

– Yra labai daug nepatenkintųjų visuomenės grupių: mokytojai, dėstytojai, ugniagesiai. Būtų galima ir daugiau išvardinti. Prezidentas vakar LRT TELEVIZIJAI sakė, kad pažadai turi būti vykdomi ir šaltinių turi ieškoti pats Seimas, nes kortos Seimo rankose. Jeigu nebus įvykdyti tie pažadai, tai ar neturėsime tam tikro chaoso valstybėje?

– Programiniai įsipareigojimai yra vykdomi.

– O atlyginimai mokytojams?

– Atlyginimai mokytojams buvo atskirosios derybos ir atskiri įsipareigojimai. Jeigu pinigų nėra, tai reikia galvoti iš ko paimti. Sukelsime bangą per visas sritis. Kaip minėjau, turėtume labai sistemiškai į viską žiūrėti. Mokytojų atlyginimai, beje, nuo 2016 metų, kuomet atėjome (į valdžią - LRT.lt), iki dabar, yra padidėję vidutiniškai nuo kokių 700 eurų iki 1300 eurų. Tai yra labai daug. Tik tas daug ne visada yra riba, kai žmogus sako, kad man jau gana.

– Iš to, ką jūs sakote, kaip suprantu, linkstama ignoruoti tuos dabartinius...

– Linkstama kalbėtis su visomis žmonių grupėmis ir stengiamasi įgyvendinti (įsipareigojimus – LRT.lt), tačiau įgyvendinimui turi būti visos galimybės. Negalima vien teikti nepagrįstą pinigais pažadą. Jeigu tų pinigų nėra, mokesčių naujų mes lyg ir atsisakome arba jų nenorime įgyvendinti, o didinimą (finansavimą įsipareigojimams – LRT.lt) norime įgyvendinti. Tai čia yra du priešingi dalykai.

– Iš Prezidentūros pusės yra gan didelis spaudimas spręsti pensijų klausimą. Ar bus atsižvelgta į prezidento iniciatyvas?

– Kol kas komitetas vienai iš iniciatyvų yra nepritaręs. Iš esmės mes visi norime, kad ir pensijos, ir atlyginimai didėtų. Turime turėti finansinį pagrindą šiems lūkesčiams įgyvendinti.

– O kaip su Seimo narių atlyginimais?

– Jeigu toks įstatymas kažkieno bus teikiamas, tai tikrai balsuosiu prieš. Dabar nei laikas, nei rūpestis, nei būtinybė spręsti šį klausimą.

– Ramūnas Karbauskis bedė pirštu ir į jus. Žiniasklaidai jis sakė, kad kalbant apie dabartinę Seimo vadovybę, jei žmonės žinotų, kiek savo kelionėms jų pinigų išleidžia Seimo pirmininkas, tai už galvų susiimtų. Vien jau kiek kelionės iš namų Kaune į darbą Vilniuje kainuoja, nes vykstama dviem automobiliais su apsauga, kuri dar, kiek žinau, viešbutyje Kaune nakvoja. Ką apie save ir šį atvejį galvojate?

– Aš neturiu kito pasirinkimo.

– Ramūnas Karbauskis jums siūlo Seimo viešbutyje gyventi, kur sako yra net specialus remontas su visais reikalavimais padarytas.

– Ramūnas Karbauskis bando mane nuteisti būti kažkur tai. Atsiprašau, bet aš esu laisvas žmogus, šeimos žmogus. Ir tiek, kiek aš galėsiu būti šeimoje, aš būsiu. O dėl tų visų kelionių, tai tie žmonės, kurie niekur nevažiuoja ir nežino, koks yra valstybės interesas kur ir kiek važiuoti, tai, turbūt, reikėtų patylėti apie tai, ko neišmanai. Tai čia mano tokia rekomendacija. Bet kaip jūs sakėte, jis bado pirštu. Jis daug ką nori badyti pirštu ir man labai gaila, kad neišmanant badyti yra labai patogu ir smagu.

O beje, dėl pačių kainų, aš sutinku su tuo, kad jei mane padaro laisvu visiškai žmogumi, tai aš važinėju su savo automobiliu ir visiškai nekeliu niekam jokių problemų. Deja dabar aš turiu paklusti vadovybės apsaugos įstatymui.

Beje, man buvo pasiūlyta užimti vieną iš Turniškėse esančių rezidencijų, bet kai sužinojau kiek tai kainuoja, tai žinote...

– Paskaičiavote, kad dabar naudojamas jūsų variantas yra pigesnis?

– Aš neskaičiavau. Negalima to lyginti. Bet kokiu atveju man yra privaloma apsauga namuose, būnu aš ten ar nebūnu. Reikėtų tuos klausimus spręsti sistemiškai. Jeigu būtų panaikintas vadovybės apsaugos įstatymo įpareigojimas man gyventi taip, aš gyvenčiau kitaip. Bet aš tikrai negyvensiu pagal Ramūno Karbauskio įpareigojimus.

– Kaip jūs matot Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus situaciją su pietum ir vakarienėm, su Lietuvos pašto valdybos bandymu suvalstybinti?

– Apie tai bus sprendžiama Etikos ir procedūrų komisijoje. Interesų supainiojimas. Tokių situacijų derėtų išvengti.

Man yra buvusi tokia situacija Niujorke, kuomet buvo pakviesti verslininkai ir aš staiga sužinojau, kad jie patys turės susimokėti už vakarienę. Tai aš tada turėjau sumokėti iš savo asmeninių lėšų. Aš negalėjau leisti priversti savo pakviestiems svečiams patiems susimokėti.

Kiek žinau dabar ministerijoje (Susisiekimo – LRT.lt) yra ruošiama tvarka, kaip turėtų būti tokios lėšos naudojamos. Tai įteisinus, tokių klausimų ateityje nebekiltų.

Pokalbis su Seimo pirmininku ir video įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius

Labas rytas, Lietuva II d. Aptirpo pasitikėjimas Seimu: Pranckiečio teigimu, tai – skandalų atomazgos pasekmė