Lietuvoje

2019.11.19 21:14

Kaista Narkevičiaus kėdė: Nausėda darbą vadina chaosu ir užsimena premjerui dėl principingo įvertinimo

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2019.11.19 21:14

LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Nemira Pumprickaitė šių dienų Lietuvos politines aktualijas aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda. 

– Šią savaitę Seimas pradės pirmąjį biudžeto svarstymą. Jūs taip pat esate pateikęs savo siūlymus. Vienas jų – pensijų didinimas – regis, nesulaukė didelio pritarimo: Vyriausybė pritarė, bet Seimui pasiūlė atsižvelgti į aplinkybes, Biudžeto komitetas nepritarė. Prezidente, ką esate pasirengęs daryti, kad projektui būtų pritarta?

G. Nausėda: Pateikėme tiek šaltinius, tiek jūsų minėtą pensijų didinimo planą, su kuriuo sutinka daugelis ekspertų. Be jokios abejonės, ketiname siekti, kad šitas sprendimas būtų įgyvendintas – toli gražu dar čia niekas nėra prarasta, kadangi sprendimai keliasi ir į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, kuris yra, beje, pirminis šiuo požiūriu. Žinoma, Biudžeto ir finansų komiteto pastabos dėl šaltinių yra susijusios su tais šaltiniais, kuriuos mes kaip pasiūlymą teikiame. Jeigu nėra noro pritarti šaltiniui, tada natūraliai kyla klausimas – kieno sąskaita finansuoti spartesnį pensijų augimą? Tačiau politiškai noriu pasakyti labai paprastai: jeigu šita valdančioji dauguma mano, kad 40 proc. pensininkų ir toliau gali gyventi žemiau skurdo ribos, tai tegul ji tai pasako šitiems žmonėms tiesiai į akis, o nesislapsto už įvairiausių darbo grupių kūrimo ir kitokių kabliukų, kurie turi vieną tikslą – užvilkinti procesą arba padaryti jį neįmanomą. Manome, kad ši visuomenės grupė tikrai stokoja mūsų dėmesio. Suprantu, kad yra daug kitų visuomenės grupių, ir jų interesai mums atrodo taip pat labai svarbūs. Mokytojams, mokslininkams, sveikatos apsaugos darbuotojams pažadai, kurie buvo suteikti, turi būti vykdomi, o šaltinių turi ieškoti pats Seimas, kuriam visos kortos duotos į rankas. Galbūt vieną kartą reikia nustoti žaisti tuos populistinius žaidimus ir užsiimti principiniais arba gyvybiniais valstybei klausimais.

– Iš tiesų daug yra nepatenkintų tuo, kad neįgyvendinami pažadai. Dabar prie tų grupių, kurias paminėjote, dar galima pridėti ir savivaldybių ugniagesius, kurie piketavo prie Vyriausybės. Bet pats premjeras sako: laikai keičiasi, ekonomika lėtėja. Ar tai gali būti argumentas? Juk ne šiandien turbūt sužinojo apie tą lėtėjimą. Arba sako: Seimo nariai prieš rinkimus turi labai daug lūkesčių, o biudžetas nėra pageidavimų koncertas. Ar šita Vyriausybė pajėgi vykdyti ir ar turi vykdyti tuos įsipareigojimus?

G. Nausėda: Pirmiausia žmonėms reikia parodyti pagarbą. Jeigu jie išreiškia nepasitenkinimą, tai bent reikėtų su jais susitikti, išklausyti jų argumentus, pateikti savuosius ir tikėtis, kad šitų diskusijų arba derybų metu bus pasiekti tam tikri susitarimai. Bėgti, slėptis, žiūrėti iš už kampo arba kažkaip kitaip vengti atsakomybės turbūt tikrai negalima, todėl palaikau bet kokį civilizuotą dialogą tarp vykdomosios valdžios ir visuomenės grupių, kurios reiškia nepasitenkinimą. Tų derybų arba diskusijų metu bus galima atsakyti į visus klausimus. Tikrai nemanau, kad žmonės nusiteikę dialogui, kuriame nesiklausoma kitos pusės. Daugeliu atvejų mes kalbamės su įvairiomis visuomenės grupėmis čia, Prezidentūroje, ir matau, kad jos tikrai įsiklauso, jeigu tu pateiki rimtą argumentą. Žinoma, jeigu ten stumdai politines kalbas, tai jie nesiklauso ir sako, kad „atleiskite, bet šitie makaronai mums netinka“.

– Jūs pasigendate Vyriausybės dialogo su tomis grupėmis?

G. Nausėda: Nemanau, kad dabar jau reikia daryti kažkokias išvadas, juo labiau, kad šiandien su premjeru būtent apie tai ir kalbėjome. Premjeras yra nusiteikęs dialogui su profsąjungomis, ir tikrai kvies jas pasitarti, kaip elgtis šitoje situacijoje.

– Prezidente, dar grįžkime prie to, ką esate pateikęs. Kažkada sakėte, kad jeigu finansų ministras Vilius Šapoka nesupranta, kas yra gerovės valstybė, tai jam reikės pasimokyti, bet dabar jus kritikuoja ir jūsų buvę kolegos – finansų ir ekonomikos ekspertai. Esate kritikuojamas dėl gerovės valstybės paketo, kuriame noras iš vienų atimti, o kitiems duoti, tai yra tik perskirstyti, kai šaltinių, iš kur galima paimti, labai daug: tai ir šešėlis, ir Valstybės kontrolė pasakė, kad yra negrąžinami į biudžetą pinigai, ir galima kalbėti apie valstybės valdomų įmonių kapitalo grąžą, ir neišnaudotos struktūrinės reformos.

G. Nausėda: Viskas teisingai, tik kodėl apie tai kalbama jau 20 metų ir nieko nepadaryta? Kalbėti gražiai galime visi, patikėkite, galėčiau užkalbėti dantį gana sėkmingai. Bet gerovės valstybės vienas iš elementų yra perskirstymo lygis, kuris reiškia, kokią dalį BVP perskirstome per nacionalinį biudžetą. Todėl, kai kalbame apie įvairias socialines, sveikatos apsaugos programas ir sakome, kad joms būtina, palyginti su kitomis užsienio valstybėmis, skirti tokį ir tokį procentą, pasižiūrime į pajamų dalį ir matome, kad tas procentas niekaip neatsiranda, nes tiesiog neužtenka viskam lėšų, nes paprasčiausiai per mažai perskirstome. Žinoma, aš už tai, kad toliau siektume mažinti šešėlinės ekonomikos dalį. Deja, ne kažin kokių ypatingų rezultatų čia pasiekėme – tas perskirstymo lygis kaip buvo, taip ir liko. Jeigu sėkmingai kovotume su šešėline ekonomika, tai svarbiausias rodiklis ir būtų – nekeičiant mokesčių tarifų ir nedidinant jų, pasiekti didesnę nacionalinio biudžeto ir BVP dalį. Kitaip tariant, santykį padidinti nedidinant mokesčių. Bet ar taip atsitiko Lietuvoje per pastaruosius 10 metų, nors ekspertai šneka ir šneka apie tai? Neatsitiko. Reiškia, galbūt trūksta fantazijos, trūksta įdomių priemonių, kurios padėtų efektyviau kovoti su šešėline ekonomika, o turime realiai egzistuojančias karštas problemas – pensininkų ir kitų socialinių grupių, kurios tikrai nusipelno didesnio valstybės dėmesio, todėl šnekėkime sąžiningai: norime aktyvesnės socialinės politikos, reiškia, turime turėti atitinkamus šaltinius. Štai toks dialogas.

– Ar tai reiškia, kad bankų, prekybos tinklų, nekilnojamojo turto, automobilių („taršos“ jau dabar sunku būtų pavadinti) mokesčiai – neišvengiami?

G. Nausėda: Nemanau, kad mums dabar strimgalviais reikia įvedinėti mokesčius, juo labiau naujus. Jeigu atkreipsite dėmesį į mūsų siūlymus, tai ten nėra naujų mokesčių, yra tik kai kurių mokesčių netolygumų išlyginimas. Taip, jis, savaime suprantama, nervina kai kuriuos Seimo narius, kurie turi daug nekilnojamojo turto, gauna daug nuomos pajamų. Jie dabar šneka labai plačiai apie tai, koks tas mokestis neteisingas. Žinoma, neteisingas, tik pamiršta pasakyti, kad jų asmeniniu atžvilgiu. Grįžtant prie jūsų paminėtų mokesčių, man nepatinka, kad šitie mokesčiai ne tik atsiranda lygioje vietoje, bet ir įsigalioja vos ne po 2 savaičių. Tai yra jokių civilizuoto elgesio normų neatitinkanti praktika. Mano manymu, jeigu iš principo atsakoma į klausimą, kad šitie mokesčiai yra legitimūs ir neprieštarauja ES teisei, tada reikia pirmiausia spręsti klausimą, ar tikrai toks greitas įgyvendinimo terminas yra teisingas verslo subjektų atžvilgiu.

– Jums prikiša, kad savo siūlymais kišatės į biudžetą, o tai ne prezidento reikalas, bet tikrai turite teisę vertinti ministrus, ir čia niekas nieko negali prikišti. Premjeras ir Ramūnas Karbauskis nemato problemų dėl susisiekimo ministro veiklos, nors paleista nepriklausoma Lietuvos pašto valdyba, dabar paskirta priklausoma nuo ministro valdyba. Kalbama, kad gali tas pats ištikti „Lietuvos geležinkelių“ valdybą. Kaip vertinate ministro Jaroslavo Narkevičiaus veiklą?

G. Nausėda: Vertinu neigiamai. Manau, ministras tikrai pradėjo savo veiklą chaotiškai. Turbūt vienas iš pagrindinių dalykų, kuris yra svarbus politikoje: jeigu jau darai kažkokį sprendimą, visada pagalvok, kas bus po to ir kokį sprendimą darysi susiklosčius situacijai, kurią išprovokuos tavo pirminis sprendimas. Štai dabar Lietuvos pašto valdybos atveju turime gana sudėtingą situaciją: dirba administracijos vadovė, kadangi naujosios valdybos nėra, valdyba nesuformuota, administracijos vadovė diskutuoja viešai su ministru žiniasklaidoje ir neketina įgyvendinti ministro pageidaujamų sprendimų. Klausimas, kiek tokia situacija gali tęstis, nes neaišku, kada bus suformuota nauja valdyba? Ar į naująją valdybą norės eiti žmonės, nepriklausomi ekspertai, žinodami liūdną ankstesnės valdybos likimą? Veikiausiai suformuoti valdybą bus sudėtinga. Kertame būtent per tą šaką, ant kurios sėdi valstybinės įmonės. Kai buvo pradėta vykdyti reforma, buvo kalbėta, kad reikia daugiau nepriklausomybės, reikia daugiau verslo principais pagrįstos motyvacijos, kad mes galėtume tas įmones pastatyti ant kojų. Taip atsirado motyvų dėl konkrečių pastatų Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, kad galbūt reikėtų pristabdyti jų privatizavimą, nes yra problemų dėl jų išsaugojimo ir vertės. Bet priėmus tokius sprendimus ir nepagalvojus apie pasekmes, turime chaosą. Mano nuostata yra tokia: kol neišsprendėme chaoso šitoje srityje, šiukštu, nepradėkime dar kažko daryti ir kitose valdybose, kurios yra pavaldžios Susisiekimo ministerijai. Ministras turėtų gerai apgalvoti ne tiktai tas aplinkybes, kuriomis pietauja (kaip suprantu, jis už tuos pietus susimokėjo), bet ir turėtų pagalvoti apie tai, kokia apskritai yra jo vizija, jeigu jis tokią apskritai turi, nes čia sukelti dar daugiau problemų lygioje vietoje tikrai nesudėtinga, bet po to bus labai sudėtinga jas išspręsti. Tai apie tai šiandien taip pat kalbėjomės su premjeru, ir tikiuosi principingo premjero įvertinimo.

– Už panašius dalykus, turiu galvoje keliones ir pietus, ne vienas ministras yra netekęs posto. Ar tai neturėtų būti taikoma ir ministrui J. Narkevičiui?

G. Nausėda: Reikia išsiaiškinti visas aplinkybes. Kaip pats ministras sako, jis nežinojęs, kas ką vaišina. Bet jeigu jau nežinai, tai turi bent pasidomėti, kas yra už viso šito. Žinote, taip gali vaišinti ir apskritai labai keisti žmones, o tu po to sužinai, kad tave pavaišino žmogus, kurio gal nenorėtum akyse matyti. Galbūt pritrūko patyrimo, gal nuovokos, bet tikiuosi, kad dabar pats ministras gerai supranta, jog jam ir teks šitą košę srėbti.

– Jūsų patarėjas yra sakęs, kad jei ministrai nedarys sutartų darbų, tai esate pasiruošęs juos keisti. Ar yra šiuo metu ministrų, kuriems skamba pavojaus trimitas?

G. Nausėda: Apie tuos trimitus gal nekalbėkime. Kalbame apie konkrečius ministrus, kuriems sekasi prasčiau. Mūsų aptartasis ministras kol kas, deja, yra tarp tokių ministrų. Kiti ministrai dirba kaip sugeba: vienų sugebėjimai didesni, kitų mažesni. Sakyčiau, šiandien didžiausi mano priekaištai yra skirti būtent susisiekimo ministrui. Labai noriu tikėtis, kad jis artimiausioje ateityje sugebės suvaldyti situaciją, nes priešingu atveju sprendimai turi būti labai adekvatūs.

– Dabar norėčiau apie žvalgus paklausti. Kai prieš kelias dienas buvo apsikeista 2 Lietuvos piliečiais ir norvegu su 2 Rusijos piliečiais, operacija buvo pavadinta „apsikeitimu žvalgais“, bet Lietuva niekada nėra pripažinusi, kad tie 2 žmonės, kalėję Rusijoje, žvalgė Lietuvos naudai. Jūsų pasirašytas įstatymas tarsi įteisina, kad jie tokie tikrai buvo. Dabar, galima sakyti, Lietuva pripažįsta, kad jie Rusijoje rinko informaciją Lietuvai?

G. Nausėda: Gerbiama Nemira, ką reiškia Žvalgybos įstatymas? Kad mes žvalgome tiktai Lietuvoje?

– Ne, žinoma. Bet mes nepripažinome, kad jie Rusijoje tą darė.

G. Nausėda: Tai klausimas, kam egzistuoja įstatymas, jeigu mes nepripažįstame tokios veiklos. Paskaitykite Baudžiamojo kodekso redakcijas, pamatysite, kad ten apie žvalgus arba šnipus nėra nė žodžio. Redakcija buvo pakoreguota. Bet kuriuo atveju teisiniu požiūriu buvo pilkoji zona, kuri neleido teisiškai 100 proc. korektiškai priimti malonės sprendimo. Tą mes padarėme, ir šitoje vietoje noriu padėkoti visoms valdžios institucijoms, kurios nuoširdžiai įsitraukė į procesą: premjeras, partijos, beje, visos be išimties. Man atrodo, balsavo prieš šitą įstatymą tiktai 2 Seimo nariai. Priimtas sprendimas, pasirašiau malonės sprendimo dekretus, ir Lietuvos piliečiai grįžo į savo šeimas, kaip ir Norvegijos pilietis. Laimėjo Norvegija, laimėjo, žinoma, ir Lietuva, nes visoje šitoje istorijoje man, kaip prezidentui, svarbiausia buvo matyti žmogų. Mes dažnai politikoje šnekame eurais, pvemais, geopolitinėmis įtakomis – tokiais terminais, o tas žmogus ima ir prapuola. Tik atėjęs į prezidento instituciją, buvau informuotas apie tokią savotišką pato padėtį. Mes nuo pirmos minutės pradėjome dirbti, kad šitie žmonės būtų išvaduoti ir galėtų grįžti į Lietuvą.

– Bet, pone prezidente, iš kitos pusės, mes Rusijai atidavėme žmogų, kuris siekė šnipinėti mūsų šalies vadovą.

G. Nausėda: Jis jau tikrai nebešnipinės. Šitie žmonės, kurie grįžo į Rusiją, nebepasirodys Lietuvoje.

– Norvegija gana atvirai papasakojo apie išlaisvintą savo pilietį, premjerė dėkojo jums, ir jis pats kalbėjo apie tai, turime informacijos, ką jis veikė. Apie Lietuvos piliečius beveik nieko nežinome. Kodėl nebuvo teikiama daugiau informacijos?

G. Nausėda: Tai pirmiausia jų pačių pageidavimas. Susisiekėme su jais, jie jaučiasi gerai. Jie susitiko su savo šeimomis ir šiuo metu pageidauja daugiau privatumo. Tą jų privatumą gerbiame.

– Žvalgų atidavimo išvakarėse Lietuvoje viešėjo Norvegijos premjerė. Tada premjeras sukarščiavo, o jūs pasikalbėjote tik telefonu. Ar tai nebus palaikyta atmestinu požiūriu?

G. Nausėda: Jeigu po to Norvegijos premjerė padėkojo man asmeniškai ir padėkojo Lietuvai už puikų darbą išvaduojant Norvegijos pilietį, tai niekaip negalėjo pakenkti mūsų tarpvalstybiniams santykiams. Žinoma, to telefoninio pokalbio metu, dabar galiu labai atvirai pasakyti, kalbėjome būtent apie šią situaciją, pateikiau visą algoritmą ir veiksmų planą, ką mes rengiamės daryti. Premjerė gavo atsakymus į visus klausimus, ir to pakako. Tiesiog mūsų susitikimas nebuvo iš anksto planuotas, o mano dienotvarkė jau buvo suplanuota, tačiau, nepaisant to, puikiausiai pasikalbėjome. Tikiuosi, kad šitoje vietoje tikrai Norvegiją turėsime kaip draugę, nes tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis pagalba būtent mūsų draugams norvegams buvo įvertinta labai aukštai. Žinau, kad šiuo metu yra labai daug gražių, palankių atsiliepimų apie Lietuvą Norvegijos spaudoje, šiandien jų žiniasklaidos atstovams daviau interviu. Man atrodo, kad tai yra puikus būdas puoselėti draugystę. Žinote, jeigu galėčiau taip pasakyti, tai yra labai laimingas sutapimas, kad visos trys pusės rado sprendimą ir sklandžiai įgyvendino procesą nuo pradžios iki galo. Tai turbūt geriausias variantas, kuris galėjo atsitikti.

– Šios savaitės rinkimai Baltarusijoje tarptautinių stebėtojų buvo pripažinti su daugybe pažeidimų ir demokratijos stoka. Jūsų mintis – kad su Baltarusija reikia pradėti dialogą. Nuo to pradėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet ji patyrė visišką fiasko. Kokią žinią norite perduoti pradėdamas tą dialogą?

G. Nausėda: Pagrindinė žinia yra ta, kad raudonosios linijos nesikeičia. Turime įstatymą, įpareigojantį nepirkti elektros energijos iš nesaugiai veikiančių atominių elektrinių, taigi tai yra tiesiogiai taikoma Astravo atominei elektrinei. Prezidentūros iniciatyva pateiktas Seimui svarstyti įstatymo projektas, numatantis, kaip realiai galima būtų imtis veiksmų prieš bendroves, galbūt užsiimsiančias prekyba baltarusiška elektros energija, – imamės ir šito įstatymo įgyvendinimo mechanizmo. Bet, kita vertus, pasakydami, kad šitoje vietoje tikrai nieko nekeisime, esame atviri dialogui visose kitose srityse – ekonomikos, investicijų, kultūros. Apie tai kaip tik šiandien kalbėjome koordinacinėje Užsienio politikos taryboje, ir matau, kad radome beveik visų dalyvavusių partijų atstovų pritarimą. Turbūt pirmoji proga realiai patikrinti, ar mūsų santykiai keičiasi ir ar atsiranda dialogas, yra 1863–1864 m. sukilimo didvyrių laidotuvės, į kurias atvyksta ir Baltarusijos delegacija, vadovaujama Baltarusijos vicepremjero.

Dienos tema. Nausėda apie valdančiuosius: galbūt vieną kartą reikia nustoti žaisti populistinius žaidimus ir užsiimti gyvybiniais valstybei klausimais