Lietuvoje

2019.11.19 19:56

Mokytojai piktinasi perkamomis įskaitų kalbomis: vertiname ne moksleivio, o kažkokio verslininko gebėjimus

Živilė Kropaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2019.11.19 19:56

„Šiaip reikėtų ne įstatymo, kuris uždraudžia vaikišką šampaną, o įstatymo, kuris uždraudžia tokius tinklalapius. Ir dar su NEC (Nacionalinio egzaminų centro – LRT.lt) logotipu. Ir smagu būtų papurtyti tą filologę, kuri tikrino. <...> Jeigu nors vieną pagausiu – kur nors ir kada nors – dievaž pasistengsiu pranokt pati save. O šiaip tai rodo absoliutų švietimo išsigimimą ir įstatymų nesuderinamumą su realybe“, – apie internete perkamas lietuvių kalbos įskaitų kalbas viename iš socialinių tinklų piktinosi mokytoja Elžbieta Banytė.

Nepasitiki savo jėgomis

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Sara Aškinytė sako žinanti, kad įskaitų kalbų svetainė yra plačiai naudojama. „Moksleiviai naudojasi šiomis paslaugomis. Šio puslapio nauda arba žala yra kvestionuojama tiek mokytojų, tiek moksleivių. Moksleiviai, artėjant egzaminams, nepasitiki savo jėgomis, na ir kreipiasi į tų puslapių administratorius, prašydami pagalbos, pirkdami kalbas arba šiokias tokias konsultacijas, – sako S. Aškinytė. – Mokytojai dėl to yra pasipiktinę“.

Pasak jos, toks būdas mokytis prieštarauja pačiai moksleivio sąvokai. „Sukurtas tekstas, kurį išmoksti, atsiskaitai, gauni kažkokį tai įvertinimą, kuris neatitinka tavo žinių. Tai mokytojai dėl to tikrai yra nepatenkinti, – tikina LMS prezidentė. – Iš kitos pusės galime kelti klausimą, kodėl moksleiviai pagalbos ieško tokiuose puslapiuose, o ne prašo jos savo mokytojų? Kodėl jie ieško sistemos apėjimo būdų?“.

S. Aškinytė sako, kad temas moksleiviai sugalvoti gali patys, tačiau bėda ta, kad jie nepasitiki savo jėgomis. „Moksleiviai nepasitiki, kad jie gali, kad jie sugalvos ir parašys gerą temą. Tik ir vėl man kyla klausimas: kodėl nesikreipiama į savus mokytojus?“ – stebisi pašnekovė.

Nesąžiningas pirkinys

Vilniaus licėjaus lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Vida Lisauskienė sako, kad šis verslas, kuomet parduodamos įskaitų potemės, yra žinomas seniai, tačiau šiemet nustebino pradėtas naudoti NEC logotipas. „Nors šis centras ir nebeveikia, tačiau naudojamas jo logotipas tokiam verslui suteikia daugiau patikimumo, – sako V. Lisauskienė. – Būna tokių kuriozų, kolegė pasakojo, kad silpnesni mokiniai iš ten nusiperka (kalbas – LRT.lt) ir atneša mokytojams parodyti, ar gera tema. Mokytojai paskaito ir pasako, kad tokia tema nelabai gera“.

„Ne kartą teko klausytis mokinių per įskaitą. Tam reikia labai daug energijos, laiko – visą dieną klausome mokinių. 10 minučių moksleivis kalba, o tada 5 minutes kalbamės su juo. Dažnai girdime tas pačias kalbas, – konstatuoja mokytoja ekspertė. – Patikrinti mes neturime galimybės. Įrodyti mes taip pat neturime galimybės. Juk mokytojas ne policininkas ar koks seklys, kad įtarinėtų. Belieka vertinti tą, ką girdi ir pabandyti paklausinėti, kiek jis tą temą išmano“.

Paklausta, kodėl yra blogai, kad mokiniai perka įskaitų kalbas, Vilniaus licėjaus lietuvių kalbos mokytoja sako, kad visų pirma pirkti jas yra nesąžininga. „Pagal programos reikalavimus, čia yra tikrinami mokinio gebėjimai pasakyti kalbą, ją susiplanuoti, susirinkti informaciją, nurodyti informacijos šaltinius, remtis žiniomis, įgytomis per pamokas. Čia blogai yra jau vien tai, kad mes vertiname ne mokinio gebėjimus, o kažkieno tai kito gebėjimus – to verslininko gebėjimus“, – apgailestauja V. Lisauskienė.

Ydingi įpročiai – iš mokyklos

Nacionalinės švietimo agentūros Vertinimo ir stebėsenos departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių rengimo skyriaus vedėja Asta Ranonytė yra buvusi NEC laikinoji vadovė. „Jau keleri metai mokiniai turi galimybę patys formuluoti savo kalbos temą. Paraleliai atsirado ir verslo pasiūla šią nišą užpildyti. NEC kreipėsi į teisėsaugą. Deja, greito ir mus tenkinančio sprendimo teisėsaugos institucijos pateikti negalėjo dėl kelių priežasčių. Viena jų ta, kad lietuvių kalbos ir literatūros įskaita, kaip patikrinimo forma, nėra riboto naudojimo. Tai reiškia, kad centralizuotai nėra parengiama jokia užduotis. Šios įskaitos kitoks statusas, nei kad egzamino, kur užduotį sužinai tik egzamino metu“, – sako A. Ranonytė.

NEC kaip įstaiga nebeegzistuoja, bet spėjo išsiaiškinti, kad tokią paslaugą siūlančių įmonių veikla registruota kaip ekonominė, o tai reiškia, kad mokesčius jie susimoka ir veiklos nėra kaip uždrausti. „Jeigu jos susimoka mokesčius, tai valstybė neturi kaip joms pareikšti pretenzijų, mat jos veikia teisėtai. Pritariu kalbėjusioms kitoms pašnekovėms, kad tai yra labiau moralinė problema – tokiu būdu yra sprendžiamas klausimas: kaip pademonstruoti savo pasiektus gebėjimus?“ – nusivylimo neslepia buvusi NEC vadovė.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vadovė Loreta Tauginienė pastebi, kad ydingi įpročiai susiformuoja dar iki mokiniui tampant akademinės bendruomenės nariu. „Turime pavienius tyrimus, kurie gilinasi į šias problemas. Mokiniai, pagal tai, kuris kokiame dalyke turi daugiau kompetencijų, linkę keistis paruoštais namų darbais, o vėliau, augant įtampai ir esant poreikiui gauti aukštesnį įvertinimą, ieškoma lengvesnių kelių – bandoma tam tikras užduotis įsigyti jau ne iš klasės draugų, o iš internetinių šaltinių. Net nenorių jų įvadinti įstaigomis“, – sako L. Tauginienė.

Neteisiškos veiklos neįžvelgia

Pasak jos, teismai yra pasakę, kad tokia veikla yra teisėta ir atitinkanti ekonominę veiklą. „Paprastai tokios įmonės, kurios rengia darbus studentams, juos rengia kaip konsultacines paslaugas teikiančios institucijos. Nors teismai yra pasakę, kad tai yra teisėta ekonominė veikla, tačiau taip pat yra pasakę, kad tai yra amorali veikla. Teisiškai tai reiškia, kad realiai sankcijos pritaikyti ilgą laiką nebuvo įmanoma. Šiandien mes turime sankcijas administracinių nusižengimų kodekse, kur yra numatyta bauda už (tam tikrų užduočių ar darbų – LRT.lt) pateikimą, parengimą ar perdavimą bei informacijos viešą skelbimą apie tokias paslaugas“, – teigia Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vadovė

I. Tauginienė neslepia nusivylimo, kad administracinė nuobauda skiriama tik tuomet, kai toks darbas yra rengiamas mokslo ir studijų institucijai – universitetui, kolegijai ar mokslinių tyrimui institutui. Tai neapima, pasak jos, sektoriaus iki universitetų.

Advokatas Karolis Rugys sako, kad įžvelgti kažkokias neteisiškas tokio verslo veiklas būtų sudėtinga. „Išskyrus tai, kad naudojamas įstaigos, kuri jau nebeegzistuoja, logotipas. Tokiu būdu galima įžvelgti klaidinančios reklamos požymių“, – pastebi advokatas K. Rugys.

S. Aškinytė sako, kad Lietuvos moksleivių sąjunga kategoriškai pasisako prieš tokį verslą, „nes tai yra nesąžininga“. „Tikimės, kad bus platesnis informavimas tiek mokytojų, tiek moksleivių, kaip elgtis tokiose situacijose. Norime, kad pasitikėjimas augtų ir atsirastų kitokios priemonės spręsti tuos sunkumus, artėjant egzaminams“, – viliasi LMS prezidentė.

Parengė Vismantas Žuklevičius