Lietuvoje

2019.11.20 17:14

Istorikas: Baltarusijos valdžiai Muravjovas yra gerokai artimesnis herojus nei Kalinauskas

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2019.11.20 17:14

„``````104105``````Ne``````108109`````` ``````110111``````tik``````114115`````` ``````116117``````Lietuvai``````120121``````, ``````122123``````bet``````126127`````` ``````128129``````ir``````132133`````` ``````134135``````visam``````138139`````` ``````140141``````regionui``````144145`````` ``````146147``````siunčiama``````150151`````` ``````152153``````žinia``````156157``````, ``````158159``````kur``````162163`````` ``````164165``````yra``````168169`````` ``````170171``````dabartinis``````174175`````` ``````176177``````oficialus``````180181`````` ``````182183``````Minskas``````186187``````. ``````188189``````Deja``````192193``````, ``````194195``````geopolitiškai``````198199`````` ``````200201``````jis``````204205`````` ``````206207``````yra``````210211`````` ``````212213``````arčiau``````216217`````` ``````218219``````Rusijos``````222223``````, ``````224225``````o``````228229`````` ``````230231``````ne``````234235`````` ``````236237``````Europos``````240241``````“, – ``````242243``````reaguodamas``````246247`````` ``````248249``````į``````252253`````` ``````254255``````uždelstą``````258259`````` ``````260261``````Baltarusijos``````264265`````` ``````266267``````atsaką``````270271`````` ``````272273``````dėl``````276277`````` ``````278279``````Lietuvoje``````282283`````` ``````284285``````rengiamų``````288289`````` ``````290291``````1863``````294295``````–``````296297``````1864``````300301`````` ``````302303``````metų``````306307`````` ``````308309``````sukilimo``````312313`````` ``````314315``````vadų``````318319`````` ``````320321``````ir``````324325`````` ``````326327``````dalyvių``````330331`````` ``````332333``````valstybinių``````336337`````` ``````338339``````laidotuvių``````342343``````, ``````344345``````sako``````348349`````` ``````350351``````Vilniaus``````354355`````` ``````356357``````universiteto``````360361`````` ``````362363``````Tarptautinių``````366367`````` ``````368369``````santykių``````372373`````` ``````374375``````ir``````378379`````` ``````380381``````politikos``````384385`````` ``````386387``````mokslų``````390391`````` ``````392393``````instituto``````396397`````` ``````398399``````dėstytojas``````402403`````` `````````404405`````````406Vytis Jurkonis407`````````408409`````````.

Jo teigimu, šis istorinis įvykis svarbus Baltarusijos visuomenei, bet ne valdžiai.

Į šį penktadienį Lietuvoje rengiamas 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybines laidotuves atvyksta Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis bei kariuomenės vadas Rajmundas Andrzejczakas. Vyriausybės kanceliarijos atstovas Andrius Kalindra sako, kad į laidotuves taip pat pakviesti ir Latvijos bei Baltarusijos šalių atstovai. Pasak jo, į kvietimus valstybės sureagavo gana pozityviai, tačiau kilo klausimų dėl pastarosios.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad devynioliktojo amžiaus sukilimo vadų laidotuvių ceremonijoje Vilniuje Baltarusijai atstovaus vicepremjeras Igoris Petrišenka.

Istoriko Dariaus Staliūno pasakojimu, 1863–1864 sukilimo tikslas buvo išsivaduoti iš Rusijos, todėl jo minėjimas bet kokiu atveju turi antirusišką dimensiją.

Pasikeitė požiūris

D. Staliūno teigimu, per pastaruosius 150 metų Lietuvos požiūris į 1863–1864 sukilimą keitėsi labai drastiškai. Anot jo, į šį istorinį įvykį Lietuvos visuomenė ilgą laiką žiūrėjo kaip į svetimą, esą tai buvo Lenkijos reikalas.

Istorikas sako, kad toks požiūris vyravo iki Antrojo pasaulinio karo. Sovietmečiu buvo interpretuojama, kad tai tebuvo valstiečių sukilimas prieš dvarininkus ir carizmą, neturėjęs nieko bendro su tuo pačiu metu vykusiu sukilimu Lenkijoje.

D. Staliūno aiškinimu, šiuo metu požiūris į 1863–1864 metų sukilimą Lietuvoje yra pasikeitęs ir priimamas kaip savas, tačiau apie jį žinoma labai nedaug.

„Šis sukilimas yra neabejotinai svarbus Lietuvai, nes veiksmas vyko Lietuvoje ir sukilėlių palaikai buvo rasti Lietuvos sostinėje. Lygiai taip pat akivaizdu, kad sukilimas yra svarbus ir Lenkijai, nors anksčiau būta ir kitokių nuomonių“, – kalba istorikas.

Baltarusijos valdžia nesureikšmina

Būrys Baltarusijos intelektualų buvo išplatinę viešą laišką, kuriuo siūlė Lietuvai vieną iš pagrindinių sukilimo vadų Konstantiną Kalinauską palaidoti Baltarusijoje. Anot V. Jurkonio, tai iššaukė nevienareikšmišką reakciją net ir tarp demokratiškos Baltarusijos visuomenės narių.

Pasak V. Jurkonio, vieni teigė, kad K. Kalinauskas turi būti palaidotas Vilniuje, o kitiems tai atrodė pernelyg kontraversiška, esą dabartinė valdžia nemato šio herojaus Baltarusijos tapatumo panteone.

„Nors sureaguota nevienodai, signalas iš visuomenės buvo. Šį raštą pasirašė ne vienas žymus intelektualas. [...] Yra signalas, kad daliai Baltarusijos visuomenės Kalinauskas yra labai svarbus – per 1000 žmonių planuoja atvykti į Vilnių. Kabinami papildomi vagonai „Minskas–Vilnius", kad tik visi galėtų dalyvauti. Tai svarbu baltarusiams, bet ne oficialiajam Minskui“, – akcentuoja V. Jurkonis.

V. Jurkonis pažymi, kad šiuo atveju Baltarusijos valdžia praleido galimybę save pozicionuoti kaip labiau europietišką ar labiau antikremlišką valstybę.

„Ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui siunčiama žinia, kur yra dabartinis oficialus Minskas. Deja, geopolitiškai jis yra arčiau Rusijos, o ne Europos“, – pabrėžia V. Jurkonis.

Istorinis naratyvas – rusofilinis

D. Staliūnas sako, kad situacija su Baltarusija yra kur kas sudėtingesnė. Nors K. Kalinauskas šalies opozicijos laikomas pagrindiniu tautos herojumi, pasak istoriko, Baltarusijoje vyraujantis istorinis pasakojimas yra rusofilinis.

„Dabartinei Baltarusijos valdžiai Muravjovas (Vilniaus generalgubernatorius, paskirtas numalšinti 1863–1864 metų sukilimą Lietuvoje. Pasižymėjo ypatingu žiaurumu, už tai vėliau pramintas „Koriku“ – LRT.lt) yra gerokai artimesnis herojus nei Kalinauskas“, – sako D. Staliūnas.

Paklaustas apie 1863–1864 metų sukilimo dalyvių ir vadų laidotuves, Aliaksandras Lukašenka sakė, kad į tai nereikėtų painioti politikos ir į debatus apie minėtų istorinių asmenybių laidojimą Minske nesivėlė.

Reaguodamas į šį Baltarusijos prezidento pasisakymą, V. Jurkonis teigia pritariantis, kad pagrindinis šios šalies istorinis naratyvas paremtas sovietiniu paveldu. „Deja, K. Kalinauskui ten vietos nelabai yra“, – priduria jis.

V. Jurkonio manymu, kad ir kaip besiplėtotų dvišaliai santykiai su Baltarusija, kai kalbama apie bendrą istoriją, būtina šnekėtis ir su Lenkija, ir su Ukraina.

„Tada tie aštresni kampai būtų geriau gludinami“, – priduria V. Jurkonis.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


LRT aktualijų studija. Kodėl 1863–1864 m. sukilimo vadų laidotuvės tokios svarbios Lenkijai ir Baltarusijai?