Lietuvoje

2019.11.19 17:24

Vaiko teisių reforma įvyko, bet specialistų trūkumas – tragiškas

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.11.19 17:24

Didžiojoje dalyje savivaldybių tragiškai trūksta vaikų psichiatrų, o užsienis šios srities specialistų iš Lietuvos laukia išskėstomis rankomis. Vaiko teisių apsaugos sistema tobulėja, tačiau viena žaizda negyja – psichiatrų, galinčių dirbti su vaikais, nėra ne tik mažuose miesteliuose, bet didesnėse savivaldybėse. „Niekas nenori į tą profesiją eiti“, – laidoje „LRT forumas“ sakė vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.

Nors Lietuva vaiko teisių apsaugos srityje žengia į priekį, tobulėti dar yra kur. Viena iš sričių – vaikų psichiatrų prisitraukimas. Specialistai pastebi, kad net ir nemažose savivaldybėse jų trūkumas yra didžiulis. Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės, trūksta ne tik vaikų psichiatrų, bet ir kitų sričių specialistų, pavyzdžiui, logopedų.

Specialistai viliojami svetur

Viena iš problemų, su kuria susiduriama siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugos sistemos efektyvumą ir tinkamą pagalbą vaikams, yra specialistai, galintys dirbti su vaikais. Vaikų ir paauglių psichiatras L. Slušnys kalbėjo, kad iki šiol vaikų specialistai yra prilyginami žemiausios grandies atstovams, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba švietime, ar sveikatos, ar kitoje srityje.

„Visose grandyse tai yra žemiausia grandis. Jiems visada bus mažiausi atlyginimai. O ką tai reiškia? Vos tik yra mažas atlyginimas, mes negalime niekada pritraukti į tą sferą itin gabių, kietų žmonių, kurie turi stuburą. Tada turime prisiimti žmonių, kurie turi patys savyje daug nepasitikėjimo, menkos savivertė ir tikimės, kad jie padarys kažką ypatingo vaikų klausimai“, – kalbėjo L. Slušnys.

Parlamentinio Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininkas Rimantas Jonas Dagys pritarė, kad atlyginimai specialistams iš tikro maži, o kai savivaldybėse siekiama sutaupyti, pirmiausia taupoma būtent jų sąskaita.

„Mes niekaip nesugebame priversti daugelį mūsų savivaldybių atkreipti dėmesį. Jeigu ir taupome, tai pinigai iš karto taupomi šių žmonių atžvilgiu“, – sakė R. J. Dagys.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pastebėjo, kad didmiesčiuose specialistų yra, tačiau liūdnesnė situacija yra savivaldybėse: „Jeigu mes kalbėsime apie periferijas, apie rajonus – psichologą (rasime – LRT.lt) su žiburiu, logopedą su žiburiu, o psichiatro iš viso nėra, kitų paslaugų irgi nėra.“

Tačiau E. Žiobienė prie didžiųjų miestų, kuriuose pakanka specialistų, nepriskirtų net Panevėžio. „Jų nėra ir nerasiste Marijampolėje, ko gero, nerasite Alytuje. O tai nėra miesteliai“, – sakė L. Slušnys.

L. Slušnys teigė, kad vaikų psichologai yra „vagiami“ – jie išviliojami dirbti svetur, nes ten ši profesija paklausi. Jis pats pripažino, kad ant stalo guli pasiūlymas išvykti dirbti į Helsinkį, Suomiją, kur siūloma 4500 eurų alga. Tačiau Lietuvoje dirbantis vaikų specialistas turi dirbti bent per dvi įstaigas, kad susirinktų 1200 eurų atlyginimą.

„Kalbu apie vaikų psichiatrus. Panašiai, jei ne dar blogiau, bus einant į valstybinį darbą psichologams. Atsakymas – niekas nenori į tą profesiją eiti. Visiems sakau, kad vaikų psichiatras turi baigti vieną rezidentūrą – suaugusių ir tada jis turi pasirinkti papildomą vaikų psichiatro rezidentūrą. Raskite man tą beprotį, kuris norės eiti į vaikų psichiatriją, dar papildomai mokytis dvejus metus, kai jo atlyginimas mažesnis nei suaugusių psichiatro“, – kalbėjo L. Slušnys, pridurdamas, kad tai tiesiog nelogiška.

Problemų specialistų ruošime matė ir R. J. Dagys, sakydamas, kad priėmus vienus sprendimus nėra imamasi kitų. „Kambarių pristatėme visur, o psichologų neliko“, – sakė R. J. Dagys, kalbėdamas apie teismų reformą, kurios metu nutarta, kad nepilnamečio apsaugoje būtinai dalyvautų psichologas.

Globos namai – diskriminacija prieš vaiką

Nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė kalbėjo, kad didžiausias lūžis, įvykęs vaiko teisių apsaugos srityje, buvo globos namų reforma. Kas savaitę savivaldybėse besilankanti R. Dičpetrienė sakė, kad šiuo metu jau nerastume savivaldybės, kurioje nebūtų įvykdyta ši reforma.

„Netiesa, kad nėra kur tų vaikų padėti. Mes turime būrį budinčių globėjų, kurie yra pasiruošę tuos vaikus priimti. <...> Iš praktikos matau, kaip gyvai tai veikia. Yra ženkliai geriau, negu buvo. Nebeturime kaip prieš 5-6 metus, kai turėjome globos namus, kuriuose buvo virš 100 vaikų. Dabar tokių mes nebeturime“, – laidoje teigė R. Dičpetrienė.

Dabar, anot jos, jei šeimoje kyla problemos, jai padedama tiek, kiek tik galima. Jei vaiką reikia paimti iš šeimos, yra globėjai, kurie deda didžiules pastangas, kad vaikams jų namuose būtų gerai. Be to, „Gelbėkit vaikus“ direktorė pastebėjo, kad pagerėjo pagalba šeimai, todėl daugiau vaikų grįžta gyventi pas tėvus.

VDU Socialinių mokslų fakulteto profesorius Jonas Ruškus sako, kad priimant vaiko teisių buvo itin orientuojamasi į smurto prevenciją, tačiau nepakankamai dėmesio skirta vaikų apsaugai nuo diskriminacijos.

„Visų pirma nuo atskirties. Globos namai yra diskriminacijos forma. Tas yra labai aiškiai pasakyta“, – sakė J. Ruškus, pridurdamas, kad vien psichiatrai vaikų neišgelbės, o išgelbės visų paslaugų prieinamumas.

Pavyzdžiui, pasak profesoriaus, labai svarbu, kad visi vaikai mokytųsi kartu ir nebūtų atskiriami, nepriklausomai nuo to, ar turi negalią ir pan.: „Kai susiduriame su negalią turinčiais vaikais – autistiškais, intelekto, klausos ar regos negalią turinčiais vaikais, jie iš karto patiria diskriminaciją ir tą turime masiškai. Švietimo įstatymas neįpareigoja užtikrinti antidiskriminacinių priemonių.“

Parengė Modesta Gaučaitė.

Laidos įrašas:

LRT forumas. Rimantas Dagys apie vaikų apklausas: kambarių pristatėme visur, o psichologų taip ir neliko