Lietuvoje

2019.11.19 15:06

Prezidentas pakartojo, kad yra atviras dialogui su Baltarusija, bet neperžengiant „raudonųjų linijų“

atnaujinta 16.05
Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.11.19 15:06

Prezidentūroje trečiadienį įvyko susitikimas, kuriame šalies politikai aptarė Lietuvos santykius su Ukraina ir Baltarusija. Parlamentarai ir ministrai teigia sutarę dėl principinių pozicijų, kad reikėtų megzti dialogą su Baltarusija, tačiau neperžengiant „raudonųjų linijų“ – Astravo AE ir žmogaus teisių klausimo. Vis tik, konservatoriai yra linkę vetuoti susitarimus, kol elektrinės saugumo klausimai nebus imami spręsti.

Susitikime su G. Nausėda dalyvavo premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vyriausybės atstovas Deividas Matulionis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, krašto apsaugos viceministras, susisiekimo ir energetikos ministrai, parlamentarai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Juozas Bernatonis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dainius Gaižauskas.

J. Bernatonis išreiškė džiaugsmą, kad prezidentas šio susitikimo dalyvius pavadino „neformalia užsienio taryba“. Susitikimų tikslas – rasti politinių jėgų konsensusą dėl dialogo su Baltarusija ir Ukraina.

„Raudonosios linijos“

Prezidento vyr. patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pabrėžė, jog susitikimo temas diktuoja „gyvenimas“. Jo metu esą prezidentas pakartojo, kad yra atviras dialogui su Baltarusija, bet neperžengiant Lietuvos „raudonųjų linijų“ – Astravo AE ir žmogaus teisių klausimo.

Patarėja pažymėjo, jog G. Nausėda nežada daryti jokių kompromisų dėl Astravo AE ir jis šį klausimą esą „labai aktyviai kelia“ visuose tarptautiniuose susitikimuose, kuriuose dalyvauja.

„Astravo AE nėra Lietuvos ir Baltarusijos dvišalė problema, tai regioninė problema“, – sakė A. Skaisgirytė.

G. Nausėda ruošdamasis Lietuvos–Ukrainos prezidentų tarybai, kuri vyks kitą savaitę Vilniuje, jis taip pat norėjo išgirsti, kaip galima suaktyvinti santykius su Ukraina, kaip galima paremti šią šalį ir jos europines aspiracijas.

„Apsikeitimas nuomonėmis, atrodo, buvo labai vaisingas. Nepastebėjome dramatiškų nesutarimų tarp politinių partijų šiais užsienio politikos klausimais, kas ir turėtų būti“, – sakė A. Skaisgirytė.

Patarėja pabrėžė, jog sekmadienį Baltarusijoje rinkimai nebuvo laisvi ir ilgalaikė situacija nepasikeitė.

„Jau šią savaitę į Lietuvą atvažiuoja Baltarusijos vicepremjeras (...). Jis sutiks su Lietuvos premjeru, turime daug temų: istorinių, ekonominių, kultūrinių, pačių įvairiausių temų“, – konkrečius būdus megzti santykius minėjo A. Skaisgirytė.

Prezidentas nesusitiks su Baltarusijos vicepremjeru atskirame susitikime, tik 1863 m. sukilėlių vadų laidotuvių ceremonijoje.

Atremti Rusijos spaudimą

L. Linkevičius pabrėžė, jog susitikimų tikslas, kad institucijos būtų „viename informaciniame lauke“. Kalbėdamas apie Baltarusiją ministras pabrėžė, jog Astravo AE neigiami vertinimai nesikeičia ir Lietuva toliau dės pastangas kuo labiau pavėlinti jos įjungimą arba visai užkirsti tam kelią.

Linkevičius apie santykius su Baltarusija: dialogo nebuvimas neatitinka mūsų nacionalinių interesų

„Kaip žinia, elektrinė jau pastatyta, beliko atvežti kurą. Deja, turime konstatuoti, tai neigiama, be jokios abejonės“, – sako L. Linkevičius ir prideda, kad bus siekiama sumažinti galimą žalą Lietuvos gyventojams užtikrinant tarptautinių saugumo standartų laikymąsi ir įtraukiant tarptautines organizacijas.

Pasak jo, tai nėra tik lietuviams aktualus klausimus, bet ir patiems baltarusiams svarbi problema.

„Kinta požiūris į dialogą. Manome, kad dialogo nebuvimas irgi neatitinka mūsų nacionalinių interesų, mes turime kalbėtis. Kiek tai galės įtakoti situaciją, čia jau kitas klausimas“, – sakė ministras.

Anot L. Linkevičiaus, ateityje įmanomi ir Lietuvos bei Baltarusijos ministrų susitikimai.

„Norime, kad ta šalis, kiek tai įmanoma, būtų nepriklausoma“, – sako L. Linkevičius, besitikintis, kad dialogas su Lietuva padės Baltarusijai atlaikyti Rusijos spaudimą, o tai padėtų ir Lietuvos nacionaliniams interesams.

Anot L. Linkevičiaus, Baltarusijoje pokyčių nematyti, tačiau esą santykiai galėtų keistis dėl Baltarusijos patiriamo spaudimo iš Rusijos. Taip pat esą pasikeitė Lietuvos strateginių sąjungininkų – JAV – santykis su Baltarusija.

„Ar bus geriau, jei jūs paklaustumėte, aš negaliu to pasakyti. Kad nebus blogiau, tikrai galiu garantuoti. Todėl turime išnaudoti visus svertus, kurie yra mūsų dispozicijoje“, – apibendrina L. Linkevičius.

Dėmesys Ukrainos reformoms

Kalbėdamas apie santykius su Ukraina, ministras pabrėžė kitais metais vyksiančią Ukrainos reformų konferenciją: „Manome, kad reformos ir būtų atsakas ir skeptikams, ir oponentams, ir visiems kitiems, kurie tai šaliai linki ir nestabilumo, ir tikrai nelinki kažko gero.“

Klausimai esą bus aptarti ir per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Lietuvoje.

Paklaustas apie Rusijos įgyvendintą Ukrainos karinių laivų sugrąžinimą, L. Linkevičius sakė, kad Lietuvos pozicija atitinka tarptautinės bendruomenės požiūrį.

„Aš nematyčiau, kad tai didžiulė pergalė, tuos laivus jie ir taip turėjo grąžinti, tuo labiau, kad turėjo ir jūreivius grąžinti pagal JT Jūrų tribunolo sprendimą, tačiau jie buvo iškeisti. Taigi, to vertinti kaip ypatingos pažangos nereikėtų“, – sako ministras, pridėdamas, jog Rusija neturėtų manyti, jog santykių keitimas šiandien priklauso tik nuo Ukrainos. Esą Ukraina rodo pastangas spręsti karo problemas, tačiau Rusija neatsako tokiais veiksmais.

Partijos pritaria

Liberalė V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog Lietuva turi neatsisakyti savo vertybių megzdama dialogą su Baltarusija: „Kalbant apie Ukrainą, bendra pozicija yra labai panaši, principinių skirtumų nėra. (...) Tvirtiname, kad esame šios valstybės draugai.“ Politikė pažymėjo, jog santykiuose su Baltarusija, Lietuva turėtų palaikyti jau užsimezgusias pilietines iniciatyvas.

Socialdemokratas J. Bernatonis teigia pasidalinęs patirtimi iš pirmadienį vykusio jo ir Seimo pirmininko V. Pranckiečio vizito Ukrainoje ir susitikimų Aukščiausioje Radoje. „Ten, bent jau aš kalbu apie parlamentą ir apie vyriausybės vadovą, atėjo į valdžią jauni, veržlūs ir išsilavinę žmonės. Suprantantys, kokias problemas jiems paliko senoji valdžia“, – teigia J. Bernatonis, paminėdamas karą, korupciją, pradėtas reformas. Jis teigė suprantantis, kad reikalingas Lietuvos palaikymas, kuris buvo pažadėtas vizito metu.

Kalbėdamas apie dialogą su Baltarusija, J. Bernatonis priminė savo kolegos Gedimino Kirkilo žodžius, jog reikalingas visuotinis Lietuvos partijų susitarimas dėl tokio dialogo gairių, kad situacija nesikeistų ir po Seimo rinkimų.

„Nė viena izoliacija nieko gero nėra davusi, kaip ir šita besitęsianti Baltarusijos izoliacija“, – sako parlamentaras.

Konservatorė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė griežtą TS-LKD poziciją Astravo AE ir santykių su Baltarusija klausimais. Anot jos, kol Astravo AE klausimai nebus išspręsti, su Baltarusija nelabai yra apie ką kalbėti: „Tikėtis, kad kažkokie bus dramatiški pokyčiai teigiama linkme, na, ir ypatingai kalbant apie mūsų valstybės saugumą, apie Astravo AE, turbūt būtų sunku galvoti. Tad nemanome, kad kažkokie pokalbiai galėtų būti vaisingi. Tad mes liktume prie pozicijos, kol šie klausimai neišspręsti, vetuoti susitarimą su Baltarusija.“