Lietuvoje

2019.11.19 13:42

Mokslas šalies privačiose mokyklose gali gerokai pabrangti

ministerija: sutaupytas lėšas būtų galima skirti kitoms reikmėms
Urtė Korsakovaitė, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.19 13:42

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja, kad valstybės pinigais nebūtų remiamos pelno siekiančios privačios mokyklos. Jau parengtas teisės aktų pakeitimo projektas. Pasak ministerijos, sutaupytas lėšas būtų galima skirti kitoms reikmėms.

Pasak kai kurių politikų, atėmus finansavimą iš uždarųjų akcinių bendrovių, ugdymas tose mokyklose pabrangtų. Privačių mokyklų atstovai taip pat antrina, kad nukentėtų į jas vaikus leidžiančios šeimos.

Vilniaus rajone veikiančioje „Forvardo“ privačioje mokykloje mokosi pusšimtis vaikų. Tai uždaroji akcinė bendrovė. Tokioms privačioms pelno siekiančioms mokykloms švietimo ministerija ketina apriboti finansavimą iš valstybės biudžeto. Jų nepasiektų kiekvienam moksleiviui skiriamos krepšelio lėšos.

„Manau, kad tai yra politiniai žaidimai. Be abejo, kad tos mokyklos, kurios turi UAB statusą, nukentės kitų mokyklų atžvilgiu ir tiesiog nukentės tos šeimos, kurios leidžia savo vaikus į tokias mokyklas“, – teigia „Forvardo“ mokyklos vadovė Lauryna Varneckė.

Didžiausią pelną pernai, kaip ir dar ankstesniais metais, uždirbo Karalienės Mortos mokykla, kuriai vadovauja Austėja Landsbergienė. Mokyklos atstovai komentuoti ministerijos iniciatyvą atsisako.

Tačiau pagal ministerijos planus ne visos privačios mokyklos netektų valstybės finansavimo. „Forvardo“ mokyklos moksleiviai jį gautų. Valstybės dotacijos atitektų viešosioms įstaigoms kaip ši, taip pat nevalstybinėms katalikiškoms mokykloms. Pataisos skirtos uždarosioms akcinėms bendrovėms.

„Nemanau, kad čia yra kažkoks kažkam pataikavimas, paprasčiausiai, manau, tai yra labai normalus požiūris, pasitarus teisinėje valstybėje, kaip būtų galima viešąsias lėšas panaudoti. Teisingiausiu būdu, o kaip mes matome viešųjų išteklių švietimui labai trūksta“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša teigia, kad atėmus finansavimą iš uždarųjų akcinių bendrovių mokslas privačiose mokyklose labai pabrangtų.

„Jeigu mes nefinansuosime mokyklų UAB, bet iki šiol mes duodame mokinio krepšelį, duodame dėl to, kad tai yra mūsų piliečiai ir jie moka mokesčius, tai nutarsime, kad atimsime. Gausis, kad privačios mokyklos išliks, tik jos taps labai brangios“, – aiškina E. Jovaiša.

Vilniaus privačios Saulės gimnazijos vadovė, nevalstybinių bendrojo lavinimo įstaigų asociacijos pirmininkė, abejoja, ar tikrai valstybė turėtų po lygiai duoti tiek pelno gaunančioms, tiek negaunančioms mokykloms.

„Galbūt dėl pelno paskirstymo skirtumų, gal ir būtų galima diskutuoti, aš nesakau, kad UAB neturėtų gauti mokinio krepšelio, bent jau dalies. Manau, kad reikėtų labai gerai paskaičiuoti, nes pelno paskirstymas verčia galvoti, ar tikrai lig šiol viskas gerai“, – mano Nevalstybinių bendrojo lavinimo įstaigų asociacijos vadovė Irena Baranauskienė.

Švietimo ministerija tikisi, kad įstatymas galėtų įsigalioti nuo rugsėjo. Pelno siekiančių privačių mokyklų–uždarųjų akcinių bendrovių Lietuvoje veikia 13. Joms skiriama daugiau nei du milijonai eurų. Švietimo ministerijos duomenimis, iš viso privačioms mokykloms finansuoti išleidžiama apie 22 milijonus eurų. Bendrojo ugdymo mokykloms skiriama 700 milijonų eurų.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 09.10 min.:

Panorama. Sveicieni dzimšanas dienā, Latvija: šalies vadovai pasveikino nepriklausomybės paskelbimą mininčius kaimynus (su vertimu į gestų k.)