Lietuvoje

2019.11.18 18:28

Ekspertai teigia, kad Punios šilą galima apsaugoti tik nevykdant jokios ūkinės veiklos

Salomėja Pranaitienė, Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.18 18:28

Vieno vertingiausių Lietuvos miškų – Punios šilo – gamtines vertybes neseniai tyrę Saugomų teritorijų tarnybos ekspertai teigia, kad šilas yra natūralių miško buveinių etalonas, o tinkamą apsaugą galima užtikrinti tik nevykdant jokios ūkinės veiklos.

Tarnyba iki gruodžio 1-osios Aplinkos ministerijai pateiks Punios šilo apsaugos tikslų projektą. Šią vasarą aplinkos ministras sustabdė rezervato plėtrą, esą be sanitarinių kirtimų sengirė nunyks, tad dalis šilo, kaip ir dabar, gali turėti draustinio ar kitos mažiau saugomos teritorijos statusą. Daugelis gamtosaugininkų ir visuomenininkų reikalauja, kad visas Punios šilas taptų rezervatu.

Trūksta negyvos medienos

Nugriuvę ar dar stovintys, bet trūnijantys medžiai Punios šile suteikia prieglobstį saugomiems vabzdžiams, kitoms gyvūnų rūšims.

Iš viso šile aptinkama daugiau kaip 100 augalų ir gyvūnų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Saugomų teritorijų tarnybos ekspertai pastebi, kad čia trūksta negyvos medienos, nes nukirsti medžiai pašalinami. Jų teigimu, Punios šilas yra natūralių miško buveinių etalonas, tinkamą jo apsaugą galima užtikrinti atsisakius ūkinės veiklos.

Iš beveik trijų tūkstančių hektarų Punios šilo kone puspenkto šimto užima gamtinis rezervatas, kitas plotas – draustinis bei mažiau saugomos teritorijos. Ankstesnio aplinkos ministro pavedimu buvo pradėta planuoti, kad visas šilas turėtų tapti gamtiniu rezervatu.

Dabartinis ministras Kęstutis Mažeika šią vasarą sustabdė rezervato plėtrą. Taip pat atsisakyta plynųjų sanitarinių kirtimų, nutraukta ir medžioklė.

Draustinio teritorijoje medžius leista kirsti

Aptikus kelis tūkstančius eglių, užkrėstų kenkėjais – kinivarpomis, draustinio teritorijoje medžius leista kirsti.

„Jeigu tie kraštutiniai gamtosaugininkai nori visą Punios šilą paversti rezervatu ir nevykdyti būtinųjų sanitarinių kirtimų, šalinti užkrėstų medžių, bus didelė problema, nes šiandien kinivarpos persimetė į privačius miškus“, – teigia buvęs Punios girininkas Rimgaudas Aleknavičius.

„Žmogus savo interesą turėtų pasidėti į šoną, nes visoje Europoje pati didžiausia vertybė – natūralios teritorijos. Ir Punios šilas turi galimybę tokia būti. Draustinio statuso nepakanka. Tiesiog reikėtų užbaigti planavimo procesą“, – sako Saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė.

Pasak R. Baškytės, rezervato režimas neleistų laisvai lankytis Punios šile, reikėtų keisti Saugomų teritorijų įstatymą.

„Kol kas ministerija tikrai neplanuoja rezervato visoje teritorijoje, nes ten teritorijos skirtingos – ir rezervatas, ir ūkinio miško, ir kertinių miško buveinių, kur atskiras apsaugos statusas, tai pat ir genetiniai draustinai, kuriuos mes taip pat įsipareigojom Europai saugoti. Reikia surasti bendrą variantą visiems“, – tvirtina aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė.

Iki gruodžio pirmosios Saugomų teritorijų tarnyba pateiks Punios šilo apsaugos tikslų projektą Aplinkos ministerijai.

Plačiau žiūrėkite reportaže:

Žinios. Tarša Alytuje: į kitas savivaldybes neišplito, bet jai likviduoti reikės „milijoninių sumų“