Lietuvoje

2019.11.19 05:30

Maldos pusryčiai virto diskusija apie naujai kuriamą partiją: vyskupas tikina – „tik skleidžiame Evangelijos naujieną“

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.11.19 05:30

Maldos pusryčiai – renginiai, kuriuose dvasininkai, politikai, visuomenės veikėjai diskutuoja apie Evangelijos vertybes, tačiau panašu, kad viename tokių renginių pokalbiai įgijo politinę potekstę. Vyskupas Eugenijus Bartulis pripažįsta, kad Šiauliuose vykusiuose maldos pusryčiuose kilo diskusija apie buvusio konservatoriaus Rimanto Jono Dagio kuriamą naują partiją. Dvasininkas neslepia norintis, kad politikai atsižvelgtų į Katalikų bažnyčios interesus, tačiau ginasi į politiką nesiveliantis.

Lapkričio 8 d. Šiauliuose vyko tradiciniai maldos pusryčiai, į kuriuos, anot LRT.lt šaltinių, Šiaulių vyskupo E. Bartulio kvietimu atvyko šiuo metu su bendraminčiais naują politinę partiją kuriantis parlamentaras R. J. Dagys ir prie Gitano Nausėdos prezidento rinkimų kampanijos prisidėjęs Mindaugas Kubilius.

Pasak šaltinių, maldos pusryčiuose katalikų dvasininkai su minėtais asmenimis aktyviai diskutavo apie politinės partijos, kuri esą turėtų atspindėti krikščioniškąsias vertybes, sukūrimą. Šaltinių teigimu, šiame renginyje kunigai išreiškė paramą R. J. Dagio formuojamai politinei partijai.

Vyskupas: norime spręsti ir šeimos klausimus

LRT.lt kalbintas Šiaulių vyskupas E. Bartulis patvirtino, kad Šiauliuose vykusiuose maldos pusryčiuose apsilankė R. J. Dagys ir M. Kubilius, tačiau, kaip teigė dvasininkas, jie neatvyko jo kvietimu.

E. Bartulis, paklaustas, ar maldos pusryčiuose kalbėta ir apie R. J. Dagio kuriamą partiją, tikino, kad apie tai buvo kalbėta, tačiau esą ne konkrečiai.

„Konkrečiai nebuvo pasakyta, bet minčių buvo, kad reikėtų mąstyti apie tokius dalykus“, – mįslingai kalbėjo vyskupas.

Jis neslėpė manantis, kad Lietuvai vis dėlto reikia politinės partijos, kuri labiau atsižvelgtų į Katalikų Bažnyčios interesus, nuomonę įvairiais klausimais, tarp kurių – šeimos klausimai.

„Mes, pagal Viešpaties mintį, visada norime spręsti ir šeimos klausimus, ir ateities viziją, ir jaunimo pastoraciją. Mes visada krikščioniškas vertybes branginame ir norėtume, kad politikai atsižvelgtų į tai. Mes šeimos sampratą suprantame kaip vyro ir moters (sąjungą – LRT.lt), kad nebūtų jokių nukrypimų. Visada šitą mintį mes stengiamės išryškinti. Trokštame, kad ir politikai labai aiškiai pasisakytų šia tema, kad nebūtų jokių dviprasmybių, nes matome, kad pasaulis dabar yra kitaip mąstantis“, – dėstė E. Bartulis.

Katalikų vyskupai šiemet, kai Lietuvoje vyko savivaldos, prezidento, Europos Parlamento rinkimai, priminė, kad Bažnyčios kanonų teisė draudžia dvasininkams aktyviai dalyvauti politikoje ir ragina vengti agitacijos per rinkimus. Vyskupas tikino nemanantis, kad, diskutuodamas su politikais apie partijos kūrimą, peržengė ribas.

„Manau, kad viskas yra diskusijų formate. Mes niekada neproteguojami vienos ar kitos partijos, kadangi mums svarbūs visi žmonės, mes visus žmones branginame. Bet kurios partijos žmogui mes skleidžiame tą gerąją ir linksmąją Evangelijos naujieną, o partiniai žmonės eina savo linkme“, – kalbėjo E. Bartulis.

Maldos pusryčių organizatorė: po ta tema „palindo“ daugiau temų

Viena iš maldos pusryčių Šiauliuose organizatorių, Pilietinių iniciatyvų sambūrio valdybos pirmininkė Jūratė Burakauskienė LRT.lt tvirtino, kad į šį renginį kasmet kviečiami Seimo nariai, politikai iš įvairių partijų. Kurie parlamentarai kviečiami į maldos pusryčius, anot jos, priklauso nuo to renginio temos.

J. Burakauskienės teigimu, šiemet maldos pusryčių Šiauliuose tema buvo „Ar Bažnyčia nepraranda savo misionieriškos galios?“

„Po šituo pavadinimu „palindo“ daug temų – ir homoseksualų noras įteisinti partnerystę, ir jų noras įsivaikinti vaikus. Diskutavome apie tai, kaip šiomis temomis kalbama mokyklose, apie tai, kiek politikai nori bendradarbiauti su Bažnyčia, kiek nori jai padėti. Ne paslaptis, kad kai yra kažkoks rimtas klausimas, tai paprastai politikai sako, kad Bažnyčia neturėtų kištis, nors patys apsisukę eina prašyti pagalbos“, – pasakojo pašnekovė.

J. Burakauskienė, paklausta, apie ką maldos pusryčiuose kalbėjo R. J. Dagys ir M. Kubilius, tikino, kad pastarasis išdėstė savo požiūrį apie subkultūras.

„M. Kubilius, kadangi mes palietėme subkultūras, kalbėjo apie gotus, emo, kaip vaikai žalojasi, pjaustosi, tai jis labai gerai pašnekėjo šia tema“, – komentavo Pilietinių iniciatyvų sambūrio valdybos pirmininkė.

J. Burakauskienė nepaneigė, kad diskusijose kalbėta ir apie R. J. Dagio kuriamą partiją.

„Kadangi ėjo visas šitas klausimas, po ta tema „palindo“ daug temų, tai tiesiog buvo kalbama, ką reikia daryti, kaip reikia daryti, kadangi kai kurios partijos išsigimsta, jau nebemato per savo sėdėjimą Seime visuomenės, nebemato, kas vyksta aplinkui“, – tikino ji.

Pašnekovės manymu, dvasininkai, kalbėdami apie naują politinę partiją, apie jos reikalingumą, jokių ribų neperžengė.

„Nemanau, kad jie neturi teisės susirūpinti tuo, kas vyksta visuomenėje, nes jie yra visuomenės dalis. Kad ten būtų kažkas peržengta, pasakyta netinkamai, tai taip neatrodė“, – aiškino J. Burakauskienė.

Politikas tikina, kad apie partiją kalbėta „plačiąja prasme“

LRT.lt kalbintas R. J. Dagys patvirtino, kad su M. Kubiliumi dalyvavo Šiauliuose vykusiuose maldos pusryčiuose, tačiau patikino, kad jį ir jo bendramintį į renginį pakvietė ne vyskupas E. Bartulis, o maldos pusryčių organizatoriai. Tiesa, kas konkrečiai iš organizatorių juos pakvietė į renginį, buvęs konservatorius teigė neprisimenantis.

Parlamentaras, paklaustas, ar maldos pusryčiuose kilo diskusija apie jo kuriamą naują partiją, tvirtino, kad kalbėta tik „plačiąja prasme“.

„Plačiąja prasme. Bendruomenėje kalbėta, kad krikščioniškų vertybių susigrąžinimas į viešąjį gyvenimą yra būtinas, nes kitaip šiuo metu matomos labai liūdnos pasekmės mūsų visuomenei. Organizaciniai dalykai nebuvo aptarinėjami. Ten buvo įvairių politinių partijų atstovai“, – aiškino R. J. Dagys.

Seimo narys tvirtino, kad dvasininkai nėra įtraukiami į politiką.

„Visa Bažnyčia, kaip bendruomenė, nėra vien tik dvasininkai, bet yra ir žmonės, ir bendruomenių atstovai. Tai yra Bažnyčia, o ne tik pastatai. Aišku, kad dvasininkai turi savo įsitikinimus. [...] Bažnyčia politikos atžvilgiu laikosi neutralios pozicijos, bet kiekvienas žmogus asmeniškai turi savo nuostatas ir savo požiūrį. Tai jam garantuoja Konstitucija ir turbūt į sovietmetį mes negrįšime“, – griežtai kalbėjo R. J. Dagys.

Tiesa, jis neslėpė jaučiantis katalikų bendruomenės palaikymą.

„Bendruomenės palaikymą mes jaučiame“, – tikino R. J. Dagys.

Šių metų liepą iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pasitraukęs R. J. Dagys teigė, kad naują partiją – Krikščionių sąjungą „Santarvė ir gerovė“ – jis ketina įkurti 2020 m. sausį.

Politikas teigė, kad M. Kubilius naujos partijos nariu tapti neketina.

„Jis, kaip aktyvus krikščionis, dalyvauja įvairiose renginiuose, jis neabejingas tiems dalykams, bet jis nėra partijos steigėjas, jis nėra taip savęs įvardijęs. Bet jis yra už krikščioniškos minties palaikymą mūsų viešajame gyvenime“, – aiškino R. J. Dagys.

Perspėjo dvasininkus: kunigas gali tapti partijos įkaitu

Buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto, Vilniaus universiteto docentas Vytautas Ališauskas LRT.lt pasakojo, kad maldos pusryčiai iš esmės nėra griežtąja prasme politinis įvykis ar renginys. Tiesa, anot pašnekovo, tai taip pat nereiškia, kad tokiuose renginiuose negali būti politinių diskusijų.

„Maldos pusryčiai nėra griežtąja prasme politinis įvykis. Be jokios abejonės, diskutuoti, svarstyti įvairius dalykus, net ir susijusius su politika, krikščionims nedraudžiama. Kitas dalykas yra aktyvus, tiesioginis dalyvavimas politikoje. Be jokios abejonės, dvasininkai to nedaro plačiu mastu Lietuvoje, o jeigu ir daro tai čia yra toks marginalinis reiškinys“, – komentavo V. Ališauskas.

Anot buvusio diplomato, Lietuvoje Katalikų Bažnyčia politikos atžvilgiu stengiasi laikytis neutralios pozicijos, nors neretai politinės partijos siekia dvasininkus patraukti į savo pusę. V. Ališauskas priminė, kad, pagal Bažnyčios Kanonų teisę, kunigai negali agituoti už konkrečias politines partijas, už konkrečius politikus.

Pašnekovas tikino, kad politinių partijų atstovai, rengdami partijų programas, gali diskutuoti su dvasininkais ir pasitelkti jų nuomonę, tačiau kunigai aktyviai dalyvauti politikoje, pasak V. Ališausko, pagal Bažnyčios Kanonus, negali.

„Jeigu kunigas pasakytų savo nuomonę kaip privatus žmogus, niekas jam to negali uždrausti, nors tai nėra gerai. Tada kunigas tampa konkrečios partijos įkaitu ir sunkiai gali tarnauti visiems žmonėms, kaip yra pašauktas“, – apie kitus pavojus perspėjo V. Ališauskas.

Buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto perspėjo, kad katalikų dvasininkams, atsižvelgiant į jų veiklą, taip pat nėra korektiška susitapatinti su konkrečia politine jėga, nors jie partijos gyvenime tiesiogiai ir nedalyvauja.

„Aišku, Bažnyčiai nėra į naudą, jeigu koks nors dvasininkas pernelyg angažuojasi net ir teisėtumo ribose konkrečiai partijai ar politinei jėgai. Dvasininkas bet kokiu atveju privalo būti ganytojas visiems savo parapijoje esantiems katalikams. Įsivaizduokime, kaip sunku būtų parapijiečiams, kurie tikrai Lietuvoje šiandien yra įvairių pažiūrų, bendrauti su kunigu, jei jis užimtų labai konkrečią poziciją, palaikydamas konkrečią politinę jėgą ar partiją“, – dėstė V. Ališauskas.