Lietuvoje

2019.11.18 19:39

Klimatologai: baltos Kalėdos gali likti tik prisiminimu

dėl klimato kaitos Lietuvoje gali atsirasti iki šiol šiltesniems kraštams būdingų parazitų
Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.18 19:39

Rekordiškai šiltas ruduo pamažu baigiasi. Nors daug kas džiaugiasi tokia temperatūra, gausesniu egzotinių vaisių derliumi, klimatologai perspėja, kad visa tai – klimato kaitos padarinys. Dėl to mažai tikėtina, kad žiema bus šalta ir balta. Dėl klimato kaitos Lietuvoje gali atsirasti iki šiol šiltesniems kraštams būdingų parazitų, o čia jau esančių, pavyzdžiui, erkių, gerokai padaugės.

Kristina Alešiūnienė nuo persikų ir abrikosų medžių nurinko kelias dėžes vaisių, todėl sako, kad gali tik džiaugtis vis šylančiais orais ir tikisi, kad ši žiema taip pat nebus šalta.

„Galima jau matyti, kad žiedpumpuriai yra susiformavę, buvo karšta vasara, jei bus palanki žiema, kitais metais bus daug vaisių. (...) (Šiluma – LRT.lt) tikrai į naudą, kaip ir matote dabar lapkritis – gamtoje labai faina būti, 12 laipsnių šilumos. Jei tokios žiemos būtų, pasaka“, – LRT TELEVIZIJAI sako vilnietė.

Žolė vis dar žalia kaip pavasarį, tokia ir temperatūra – apie dešimt laipsnių. Šilumos rekordai fiksuoti visą rudenį. Paskutinį kartą panaši temperatūra Lietuvoje buvo 1970-aisiais. Tuomet atšilę orai laikyti anomalija, nes buvo vienkartinis atvejis. Dabar mokslininkai neabejoja: kaistantys orai – klimato kaitos padarinys.

„Klimatas yra nuolat (kintantis – LRT.lt) ilgalaikis procesas. Jis nesikeičia per dieną ar mėnesį, bet turi įtakos cirkuliaciniams procesams“, – paaiškina klimatologė Audronė Galvonaitė.

Vaisių žiemą, atrodo, šiek tiek bus, o sniego – ne. Nors savaitės pabaigoje jau prognozuojamos šalnos, baltos Kalėdos gali būti nebent kalėdinis stebuklas. Gruodžio temperatūra taip pat jau tapo teigiama.

„Temperatūra, nukrentanti iki minus 20 laipsnių, tapo retenybe – tokių dienų pasitaiko tik Rytų Lietuvoje ir 2–3 per metus., prieš 50 metų jų buvo dvigubai daugiau. Taigi šalčių, sniegų tikimybė mažėja“, – LRT TELEVIZIJAI dėsto VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros klimatologas prof. Arūnas Bukantis.

Dėl atšilimo pavasarį žydėjimas laukia vis intensyvesnis, viskas žydi vienu metu, o kai kurių vaisių derlius – geresnis. Tuo pačiu daugiau žiedadulkių, daugiau šienligės atvejų.

Klimatologas perspėja, kad keisis ir gyvūnija – Lietuvoje gali atsirasti invazinės rūšys, šaliai iki šiol nebūdingi kenkėjai, kurie platina ligas. O šalyje jau esančių parazitų, pavyzdžiui, erkių, daugės.

„Kenkėjai per vieną sezoną gali duoti kelias generacijas, netgi skverbiasi naujos rūšies kenkėjų, ligų, kurios būdingos vidurio Europai, jos pasislinko į šiaurę – visas žiedas, galima sakyti, įvairių naujų gyventojų kenkia miškams, gyventojams. Erkes, jei turėsime omeny, jų populiacija taip pat išaugusi“, – aiškina A. Bukantis.

Anot klimatologų, galima tik džiaugtis, kad šylantis klimatas Lietuvos Karibais visgi nepavers – palmės čia neaugs dėl itin ilgų vasaros ir trumpų žiemos dienų, neišnyks ir metų laikai. Visgi galime neišvengti įvairių stichijų.

„Mes sparčiai šiltėjome. Yra susitarimas, kad neperžengtume 1,5 laipsnio, o pernai turėjome jau 1,2 laipsnio daugiau nei turėtų būti temperatūros Lietuvoje“, – supažindina A. Galvonaitė.

Lietuvoje pagrindiniai taršos šaltiniai – transportas ir žemės ūkis. Kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, Lietuva įsipareigojo mažinti anglies dioksido išmetimą. Bet kol kas planuotas taršos mokestis sumažintas, o siūlymas mažinti lengvatą žemdirbių naudojamam dyzelinui – nesvarstytas.

Lietuva tikisi, kad didžiąją dalį iš 14 milijardų eurų, reikalingų klimato kaitos tikslams pasiekti iki 2030-ųjų, finansuos Europos Sąjunga.