Lietuvoje

2019.11.18 12:54

Ministrė užsimena – gaisro Alytuje žala gali siekti milijonus eurų

atnaujinta 13.33
Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.11.18 12:54

Ekstremali situacija Alytuje dėl užgesinto padangų gaisro išlieka, tačiau valstybiniu mastu ekstremali situacija nėra skelbiama, pirmadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Anot jos, preliminariai apskaičiuota, kokia yra gaisro žala. Suma, pasak ministrės gali keistis, tačiau R. Tamašunienė užsiminė, kad ji gali svyruoti nuo 100 tūkst. iki milijonų eurų.

„Tyrimai neišplitę, teritorija išlikusi ta pati, tad ekstremali situacija išlieka Alytaus mieste ir Alytaus rajone“, – pirmadienį po Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio žurnalistams sakė R. Tamašunienė.

Pasak vidaus reikalų ministrės, šiuo metu pagrindine problema išlieka vandens, susikaupusio po gaisro gesinimo rūsiuose, išvežimas.

„Aptarėme, kaip šalinami gaisro padariniai. Pagrindinė problema yra vandens, susirinkusio rezervuaruose ir rūsiuose, išvežimas“, – komentavo R. Tamašunienė ir pridūrė, kad valstybinė įmonė „Toksika“ rūpinsis vandens ir dumblo išvežimu.

Vėliau ji patikslino, kad „Toksika“ jau išvežė beveik pusę po gaisro susikaupusių taršių medžiagų.

R. Tamašunienės teigimu, preliminariai, remiantis savivaldybių, Vyriausybės duomenimis, apskaičiuota, kokia yra padangų gaisro žala. Vis dėlto, kaip akcentavo ministrė, suma gali keistis, atsižvelgiant į dirvožemio, biomonitoringo ir kitus tyrimus.

Vidaus reikalų ministrė pabrėžė, kad Alytaus miesto, rajono ir kitų apylinkių žmonės, nepaisant to, kad gaisras jau yra užgesintas, toliau bus informuojami apie galimas grėsmes, bus instruktuojama, kaip elgtis.

„Visuomenės informavimas neturi nutrūkti, nors gaisras jau yra ir užgesintas“, – tikino R. Tamašunienė.

Ekstremalių situacijų komisijos išvados: ekstremali situacija išlieka tik Alytuje, žala gali siekti milijonus eurų

Ji patikino, kad nė vienas ekstremalių situacijų komisijos narys nepareiškė nuomonės, kad ekstremali situacija turėtų būti skelbiama valstybės mastu, tada kalbėti apie tokį sprendimą, pasak R. Tamašunienės, kol kas neverta.

„Iš gautų tyrimų matome, kad teritorija išplito į kitas savivaldybes, o tyrimai buvo atlikti ir Prienų, ir Marijampolės srityse. Padarinių šalinimas užtruks laike, bet savivaldybių ekstremalių komisijos tvarkosi gerai ir visa reikalinga pagalba iš valstybės yra užtikrinta“, – dėstė R. Tamašunienė.

Ministrė, paklausta apie žalą dėl gaisro, kartojo, kad kalbama tik apie preliminarią sumą. Anot jos, kiek pinigų gali būti paprašyta iš valstybės rezervo gaisro Alytuje padarinių šalinimui, paaiškės vėliau, tačiau jau dabar ši suma gali siekti ir milijonus eurų.

„Labai skirtingai. Nuo Aplinkos ministerijos (vertinimų – LRT.lt) pradedant, tai bus, be abejo, milijoninės sumos. Savivaldybės pateikė kitokius skaičiavimus – 100-150 tūkstančių eurų skirtingiems poreikiams. Mes apibendrintą informaciją pateiksime Vyriausybei ir Finansų ministerijai“, – teigė R. Tamašunienė.

Ministrė priminė, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl gaisro Alytuje, po kurio, neatmetama, gali būti keliamas klausimas dėl įmonės „Ekologistika“, kurios teritorijoje kilo gaisras, atsakomybės klausimas ir galimybė iš įmonės pareikalauti padengti sukeltą žalą.

Liko ne vienas sunkus darbas

Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Rolandas Juonys žurnalistams sakė, kad „situacija mieste gerėja, tačiau gaisro padariniai dar nėra likviduoti“. Jis tikino, jog šiuo metu „Toksika“ baigia išvežti kenksmingas medžiagas iš gaisravietės, tai yra iš antros įmonės patalpos.

„Laukia trečia patalpa, tai yra pati sudėtingiausia, kurioje tos pavojingos atliekos yra susimaišiusios su pastato griuvėsiais, su betono gabalais. Tai bus tikriausiai ilgas ir sunkus darbas, nes reikės atskirti pavojingas atliekas nuo nepavojingų“, – pasakojo R. Juonys.

Jis pasidžiaugė, kad kenksmingas vanduo, susikaupęs po gaisro gesinimo gaisravietės rūsyje, buvo perpumpuotas į savivaldybės įmonės „Alytaus šilumos tinklai“ rezervuarą.

„Sustabdėme šio kenksmingo vandens skverbimąsi į gruntą“, – tikino R. Juonys.

Anot jo, Alytaus miesto savivaldybė, kovodama su gaisru, patyrė apie 100 tūkst. eurų žalą. Ūkio subjektai, pasak R. Juonio, pateikė pretenzijų už 135 tūkst. eurų. Jis tikino, kad šie skaičiai dar tikrai keisis.

R. Juonys tikino, kad ir toliau bus atliekami geriamo ir ne tik geriamo vandens tyrimai Alytuje. Jis patikino, jog vandens tyrimus atliekantys mokslininkai pateiks pasiūlymus, kaip reikėtų elgtis toliau, kaip reikėtų išvalyti galimai užterštą vandenį.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė pasakojo, kad rajono gyventojai aktyviai domisi sveikatos tyrimais. Ji pasidžiaugė, kad ministerijų atstovai garantavo, jog tyrimai bus įvykdyti laiku. G. Jociunskaitė pabrėžė, kad savivaldybė jau pateikė prašymą Finansų ministerijai dėl nuostolių, patirtų dėl gaisro, padengimo.

„Tarp jų (prašymų – LRT.lt) yra 18-ka ūkininkų ir savivaldybės administracijos, įstaigos. Bendra suma – 45 tūkstančiai eurai“, – patikino G. Jociunskaitė ir pridūrė, kad žalos suma gali keistis.

Ji patikino, kad daugiausia dėl žalos kreipėsi pieno ir jo produktų gamyba užsiimantys ūkininkai.

„Jeigu paaiškės rezultatai, kad yra užtrešta mėsa, žiemkenčiai, augalininkystės ūkiai, tai žala tikrai augs“, – pridūrė G. Jociunskaitė.

Tyrimai gali smarkiai užtrukti

Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Raimundas Sakalauskas pranešė, kad teisėsauga specialistų paprašė dar kartą atlikti vandens, susikaupusio po gaisro gesinimo Alytuje, tyrimo.

„Priimtas sprendimas kartoti tuos tyrimus. To paprašė ikiteisminio tyrimo institucijos. Šiandien yra jau turbūt šeštą kartą iš rezervuarų imami vandens mėginiai. Tas truputį stabdo tvarkymo procesą. Kol nesutariame, kas ten yra, priiminėti galutinių sprendimų dėl tvarkymų yra pakankamai sudėtinga“, – komentavo R. Sakalauskas.

Jis patvirtino, kad rūsiuose bei ventiliacinėje šachtoje susikaupęs vanduo yra išsiurbtas ir patalpintas į „Alytaus šilumos tinklų“ mazuto rezervuarą. Pasak R. Sakalausko, jo išsiurbta apie 600 kubinių metrų.

„Jokio sąlyčio su aplinka šiuo metu neturi, tai yra pakankamai saugu“, – pabrėžė jis.

Anot R. Sakalausko, šiuo metu svarstoma, ką daryti su išpumpuotu vandeniu.

„Realiausia alternatyva – bent 30 tūkstančių kubinių metrų vandens, kurie yra Alytaus miesto nuotekų valykloje, išvalyti toje pačioje valykloje, pasinaudojant jų pajėgumais, tiesiog naudojant papildomus regentus“, – aiškino jis.

Vėliau, pasak Aplinkos ministerijos atstovo, vandenį papildomai ištyrus ir įsitikinus, kad jis saugus, jis būtų išleidžiamas į aplinką. R. Sakalausko teigimu, vis dėlto iškyla problema, nes reikia tirti ne tik vandenį, bet ir dumblą.

„Reikės atlikinėti tyrimus ir spręsti, ką su juo daryti“, – teigė R. Sakalauskas.

Anot jo, vandens tyrimai gali sieki nuo kelių savaičių iki mėnesio. Dėl dumblo tyrimas, pasak R. Sakalausko, tyrimas gali užtrukti iki pusmečio ir tai kainuotų apie pusę milijono eurų.

Rekomenduoja žole nešerti gyvulių

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Reimeika teigė, kad atliekant tyrimus dėl užterštumo po padangų gaisro Alytuje, didžiausiu rūpesčiu lieka pienas.

„Sumažinome potencialiai užterštų kaimų skaičių. Šiuo metu apribojimai pieno tiekimo į rinką panaikinti 12-kai kaimų“, – žurnalistams sakė D. Remeika.

Anot jo, 17-kai kaimų tokie apribojimai tiekti pieną į rinką vis dar galioja. Pasak D. Remeikos, taršos zona nuo židinio plito Balbieriškio ir Prienų kryptimi.

„Bet tik Alytaus rajono ribose, didžiausia tarša pagal mūsų atliktus tyrimus, išanalizavus jų rezultatus, yra nuo 1,5 iki 8 kilometrų nuo gaisravietės nurodytomis kryptimis“, – kalbėjo VMVT vadovas.

Jis teigė, kad VMVT praėjusią savaitę gavo žolės, želmenų tyrimo rezultatus, kurie sukėlė susirūpinimą.

„Miklusėnų gyvenvietėje atrinktoje žolėje dioksinų kiekis ženkliai viršijo normas. Ir kitame kaime, kuris yra toliau nuo židinio, tai yra Raudonių kaime, atrinktose želmenyse [...] dioksinų kiekis taip pat viršija leistinas normas“, – pasakojo D. Remeika.

VMVT vadovas teigė, kad teritorijų, kur fiksuotas dioksinų kiekio padidėjimas želmenyse, ūkininkams rekomenduojama nešerti gyvulių žole.

„Galima tokią žolę nupjauti ir atskirai sandėliuoti. Maisto ir veterinarijos tarnyba dar atliks daug papildomų tyrimų ir patars ūkininkams, ką konkrečiai daryti su jų pašarais“, – aiškino D. Remeika.

Planuojama tirti 200 žmonių

Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė teigė, kad gyventojų sveikatos tyrimai bus atliekami spinduliu, nemažesniu negu 100 kilometrų nuo įvykio, tai yra nuo gaisro, vietos.

Anot jos, svarstoma tirti 100-to žmonių sveikatą gaisro pažeistoje teritorijoje ir dar 100-to žmonių sveikata bus tiriama kontrolėje grupėje.

Viceministrė teigė, kad vaikus maitinančių moterų pienas nebus tiriamas. Anot L. Jaruševičienės, specialistai apsistos ties kraujo tyrimu. tvirtino, kad bus tiriamas žmonių kraujas

„Kadangi mes neturime dar duomenų dėl dioksinų, dirvožemio tyrimai atliekami Olandijos laboratorijoje, prieš savaitę išsiųsti duomenys, pagal sutartį, per 15 darbo dienų turime gauti atsakymus. Bet dabar, pagal turimus duomenis, panašu, kad daugiausiai dėl dūmų poveikis jaučiamas“, – komentavo sveikatos apsaugos viceministrė.

Anot jos, tyrimai kainuos nuo 350 tūkst. iki 400 tūkst. eurų.