Lietuvoje

2019.11.18 11:06

VU rektorius Artūras Žukauskas: kviečiu ir kitus universitetus prisijungti prie protesto akcijos

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.11.18 11:06

Akademinė bendruomenė, metų pradžioje derėdamasi su Vyriausybe dėl viešojo sektoriaus atlyginimų didinimo, buvo tos nuomonės, kad 2020 ir 2021 metais atlyginimus reikia didinti 20 procentų, o vėliau pakaktų ir po 10. Tačiau iš Vyriausybės teišgavo pažadą, kad atlygis didės 10 procentų ir bus ieškoma galimybių pasiekti prašomus 20.

Suma, kuri buvo reikalinga numatyti 2020 metų biudžete dėstytojų atlyginimams kelti, – 16 milijonų 800 tūkstančių eurų. Deja, neatsirado ir tokios sumos. Akademinę bendruomenę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įspėjo, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte papildomų lėšų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nėra skirta.

Investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą nesiekia 0,9 proc. BVP. Europos Komisija ragina Europos Sąjungos šalis nares finansavimo lygį padidinti iki 3 procentų BVP. Pokalbis su VU rektoriumi Artūru Žukausku – „Savaitėje“.

– Vyriausybė pažado, galima sakyti, neištesėjo. Ar jūs dar turite kažkokių vilčių, kad tie beveik 17 milijonų gali būti surasti?

– Aš manau, kad surasti galima norint. Užtektų vien Valstybės kontrolės ataskaitas pavartyti, kad pamatytume, kur tų pinigų valstybėje yra švaistoma visiškai beverčiams dalykams.

– Galima, jeigu nori, bet ar jūs matote kažkokius norus iš Vyriausybės?

– Deja, deja. Mes matome, kad mūsų valstybėje įsivyrauja chaosas, kad valstybė neturi strategijos, valstybė nesupranta, kad sukurti gerovės visuomenei, reikia pirmiausia kurti tą gerovę, o gerovei kurti reikia proto, nes mes kitų išteklių neturime.

– Bet, profesoriau, premjeras ir finansų ministras sako, laikai keičiasi, ekonomika lėtėja, augimas taip pat. Ar jums tai nėra argumentai?

– Mes matome, kad švietimo ir mokslo sferai padidėjimas yra pats mažiausias, kitoms sferoms didėjimas siekė 12 ir 7, ir 8 procentus, tuo metu kai švietimo ir mokslo didėjimas kitų metų biudžete numatytas tik vos apie 2 procentai.

– 50 milijonų, taip?

– Taip, tai yra praktiškai niekas, matyt, bus užkemšamos kažkokios skylės mokytojų ar ikimokyklinio auklėjimo sferoje. Bet akademinė bendruomenė yra sunerimusi, kad nevykdomi pažadai.

– Gerai, žiūrėkite, aš dar pažiūrėjau konkrečiai VU finansavimas išaugo beveik 9 milijonais, berods, ir iš jų apie 6 milijonai yra dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti. Ir tokios eilutės – dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti – yra praktiškai prie visų didžiųjų aukštųjų mokyklų. Tai dabar visko mažėja – darbuotojų, studentų, pinigų tarsi prideda, bet jūs vis tiek sakote, kad esate pasirengę vos ne streikuoti.

– Vilniaus universitete nemažėja studentų skaičius ir darbuotojų skaičius yra visiškai optimalus, jis atitinka visus tarptautinius standartus. Kita bėda, reikia neužmiršti, kad mes turime neakademinius darbuotojus, apie kuriuos išvis valstybė yra pamiršusi. Tai yra keli tūkstančiai žmonių, pradedant sargu, baigiant studijas aptarnaujančiais specialistais, vadybininkais, kurie šiandien yra kritinėje situacijoje. Ir mes, kaip universitetas, matome, kad prarandame tvarumą kaip organizacija, iš mūsų masiškai išeidinėja darbuotojai, nes viešajame sektoriuje, aš jau nešneku apie privatų sektorių, atlyginimai yra žymiai didesni.

Vilniaus universitete profesoriaus atlyginimas vadinamas „ant popieriaus“ yra 2135 eurai, tai yra apie 1200–1300 eurų „į rankas“. Tai yra aukščiausios kategorijos darbuotojas, išdirbęs paprastai 20 metų, turintis daktaro laipsnį, publikuojantis straipsnius, keliantis savo kvalifikaciją studijų srityje. Tai tokį žmogų išauginti reikia, jeigu skaičiuoti nuo mokyklos baigimo, reikia 30 metų. Tokiam žmogui valstybėje mes randame tiktai 1200–1300 eurų „į rankas“. Kaip minėjau, Kenijoje yra 2000 dolerių plius būstas ir kelionė į darbą.

– Mes čia su jumis kalbame apie atlyginimus, o moksliniams tyrimams finansavimas koks?

– Moksliniai tyrimai apskritai yra Lietuvos skaudulys, jų finansavimas yra apskritai valstybėje tris kartus mažesnis, negu vidutiniškai EBPO šalyse, skaičiuojant vienam gyventojui. Pasaulyje vienam gyventojui mokslo finansavimui tenka maždaug 260 dolerių per metus, o Lietuvoje 150, o nuo tokių valstybių kaip Jungtinės Amerikos Valstijos mes atsiliekame virš 10 kartų, tuo metu kai BVP vienam gyventojui yra triskart mažesnis, negu JAV. Taigi, mūsų valstybė neturi jokios ateities vizijos.

Mes matome, kad mokslas absoliučiai nėra vertinamas, nėra vertinamas tas išsilavinimas, kuris gaunamas mokslo dėka. Šnekama vien tik apie mokslo pajungimą tiesiogiai įmonėms, bet tai yra visiškai netoliaregiška politika. Didžiausią indėlį universitetai duoda į verslą, į viešą sektorių per savo protų parengimą. Universitetai yra tos organizacijos, kurios pinigus verčia į protą. Verslas, viešasis sektorius verčia tą protą į pinigus, socialines, ekonomines vertes. Tai mūsų valstybėje, šitas ratas nedirba mūsų valstybėje, gerovę bandoma sukurti tik perskirstant tą iš tikro visiškai mažą bendrąjį vidaus produktą, bet negalvojama, kaip sukurti didesnes vertes.

– Tai jūs sutinkate, kad šioje šalyje vienintelis kelias yra streikas ir ketinate prisidėti prie streikuotojų?

– Mes šnekame daug su Vyriausybės atstovais, Seimo atstovais ir matome, kad vežimas iš esmės nejuda pirmyn, todėl mūsų profsąjungos ėmėsi iniciatyvos ir Vilniaus universiteto administracija, paraginta profsąjungų, atliko apklausą savo darbuotojų ir studentų tarpe. 96 procentai darbuotojų ir studentų remia protesto akcijas. 75 procentai darbuotojų ir 60 procentų studentų, o tai yra 20000 studentų ir virš 4000 darbuotojų, yra pasiryžę dalyvauti protesto akcijose ir apie 60 procentų studentų netgi sutinka, kad sutriktų ir studijų procesas dėl to, kad dėstytojai gautų didesnį atlyginimą jie solidarizuojasi su dėstytojais.

Taigi, turint omeny šituos skaičius – 20000 studentų ir iki 60 procentų iš jų išeis į gatves ar kažkokiu kitu būdu pradės protestuoti, aš manau, Vyriausybei teks įsiklausyti į mūsų rūpesčius ir teks suvokti, kad vis tik universitetai yra pagrindinis visuomenės branduolys, kuris lemia jos ateitį.

– Tai jūs palaikote streiko idėją?

– Aš manau, kad tai nebūtinai bus streikas. Mes renkame taip pat ir pasiūlymus, kokio pobūdžio tai galėtų būti akcijos. Ir turime šiandieną 350 siūlymų iš mūsų bendruomenės, iš darbuotojų, studentų dėl įvairių akcijų, t. y. pradedant paprasčiausiais piketais ir baigiant tokiomis įmantriomis akcijomis, kaip butaforinio premjero, butaforinio ministro sukūrimas, kuris parodytų, kaip jis turi šnekėti, kaip jis turi kreiptis į bendruomenę, kaip jis turi ateiti į universitetą ir šnekėtis su protingiausiais šalies žmonėmis.

Aš kreipiuosi ir į kitus Lietuvos universitetus, kviečiu jų rektorius taip pat inicijuoti panašias apklausas kituose universitetuose ir manau, kad ten bendruomenės tikrai nėra niekuo kvailesnės ir sutiks taip pat dalyvauti tokiose protesto akcijose.

Savaitė. Netikėtas „Lietuvos pašto“ valdybos atleidimas, protesto akcija su mobiliaisiais ir naujoji žvaigždė krepšinyje