Kai susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius daug kam, o ir pačiai Lietuvos pašto valdybai, netikėtai ją atleido, pasirodo, buvo tik pradžia. Dar išaiškėjo, kad ministras mėgsta keliones ir pietus už svetimus pinigus. Kongrese Abu Dabyje, nors buvo skelbta, kad skaitys pranešimą, tą už jį padarė viceministras, ministras sako stebėjęs, ar gerai pateikiama informacija ir susitikęs su šeichu, o štai vakarieniavo Jaroslavas Narkevičius už Automobilių kelių direkcijos pinigus.
Per kitą kelionę į Baltarusiją jį vaišino valstybinis jūrų uostas.
Susisiekimo ministras lojalus koalicijos narys – pakviestas pas opozicinius liberalus atvykti negalėjo, nes vyko į komandiruotę, tą pačią dieną pašauktas balsuoti už R. Žemaitaičio pašalinimą iš Seimo vicepirmininkų, apsuko automobilį ir grįžo Seiman. Kas liepė grįžti, galima numanyti.
Ką dar ketina nuveikti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas susisiekimo ministras, lieka neaišku, bet girdėti nuogąstavimų, kad eilėje „Kelių priežiūros“ ir strateginės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos. Verslui, kuriam pastaroji – konkurentas, palankus Verslo konfederacijos prezidentas nekart pastebėtas kartu su ministru.
Spalio pradžioje Minske transporto forume susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius kviesdamas bendradarbiauti šmaikštavo: „Geriau gardų tortą valgyti drauge, nei vienam sėdėti prie suskilusios geldos“.
Tačiau už „gardų tortą“, kitaip tariant, už pietus restorane, ministrui derėtų susimokėti pačiam. O J. Narkevičius, su keliais Lietuvos diplomatais, delegacijos nariais pietavęs Minsko restorane, piniginės traukti neskubėjo.
Anot mūsų šaltinių, meniu nebuvo išskirtinis ir kiekvienam kainavo 10-15 eurų, tačiau už ministrą juos sumokėjo Susisiekimo ministerijai pavaldi įmonė - Valstybinis jūrų uostas.
Ši situacija kartojosi ir Abu Dabyje. Už ministro ir dar 8 asmenų vakarienę, atsiėjusią apie 700 eurų, atsiskaitė kita valstybės įmonė - Automobilių kelių direkcija. Negana to, pasauliniame kelių kongrese Abu Dabyje ministras išvengė prievolės skaityti pranešimą. Už jį tai padarė pavaldinys – viceministras Vladislavas Kondratovičius.
Premjeras Saulius Skvernelis nemato problemos dėl J. Narkevičiaus komandiruotės. Nemato jis didelių problemų ir dėl to, kad susisiekimo ministras spalio pabaigoje netikėtai atleido pirmtako Roko Masiulio suformuotą Lietuvos pašto valdybą.
„Na matot, ministras dirba savo darbą kiti ministrai ar ankstesni ministrai su viešaisiais ryšiais gerai tvarkėsi“, – sako premjeras S. Skvernelis.
„Lietuvos pašto“ valdybos pirmininkas Nerijus Datkūnas tikina, kad jį spalio 31-ją išsikvietė ministras J. Narkevičius ir pareikalavo nedelsiant nutraukti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pardavimo aukcionus, tuoj pat atleisti „Lietuvos pašto“ generalinę direktorę Astą Sungailienę. Paštų turto klausimo ėmėsi Ramūno Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas.
J. Narkevičius nurodė atleistiems „Lietuvos pašto“ valdybos nariams laikinai tęsti darbą. Šie net kelis kartus viešai pareiškė, kad jų įgaliojimai nutrūkę.
Seimo Ekonomikos komitetas pareikalavo pateikti visus susisiekimo ministro įsakymus dėl „Lietuvos pašto“ valdybos, tačiau jų negavo. Liberalų sąjūdžio frakcija kvietė J. Narkevičių pasiaiškinti. Šis pranešė, kad išvyksta į Varšuvą.
Tą dieną iš tiesų J. Narkevičius plenariniame posėdyje nedalyvavo, tačiau netikėtai pasirodė per slaptą balsavimą dėl Seimo vicepirmininko Remigijaus Žemaitaičio atleidimo. Dabar jūs matote jį išeinantį po balsavimo.
„Tada patys „valstiečiai“ papasakojo: taip, jis tikrai buvo išvažiavęs į komandiruotę į Lenkiją, jau su automobiliu važiavo, tačiau Karbauskis mobilizavo visus ministrus, liepė apsisukti grįžti, pabalsuoti už Žemaitaičio atleidimą ir vėl ministras išdūmė“, – pasakoja Liberalų frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.
Susisiekimo ministerija vis dėlto paaiškino, kad yra išleisti 3 įsakymai: spalio 31-ąją J. Narkevičius atleido valdybą, bet po kelių dienų, lapkričio 4-ją jį pavadavęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika įsakė darbą tęsti iki gruodžio pabaigos, tačiau lapkričio 11-ją grįžęs J. Narkevičius vėl atleido.
Pranešta, kad paskirta nauja „Lietuvos pašto“ valdyba: 4 jos nariai yra Susisiekimo ministerijos valdininkai, penktas – Vidaus reikalų ministerijai pavaldaus Lietuvos radijo ir televizijos centro vadovas. Teigiama, kad tokios sudėties valdyba pareigas eis iki tol kol bus atrinkti nepriklausomi nariai. Tačiau Seimo narys E. Gentvilas tikina, kad naujos sudėties valdyba paskirta pažeidžiant įstatymą, nes dauguma jos narių yra tiesioginiai J. Narkevičiaus pavaldiniai. Negana to, Lietuvos bankas jiems nedavė sutikimo eiti pareigas.
„Reiškia, šiandien juridiškai ministras Narkevičius yra pridirbęs taip, kad „Lietuvos paštas“ neturi valdybos. Ne už palėbavimus Abu Dabyje reikia interpeliaciją ministrui daryti, bet už šito chaoso padarymą“, – mano E. Gentvilas.
Įmonių valdymo ekspertas Rytis Ambrazevičius tikina, kad tokie valdžios veiksmai neatitinka gerosios valstybinių įmonių valdymo praktikos bei galbūt pažeidžia Lietuvos įsipareigojimus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai. Iš nepriklausomų ekspertų sudarytos valdybos formuoja įmonės veiklos strategiją, valdo rizikas, kelia tikslus vadovybei.
„Valdyba su nepriklausomais nariais turi dar vieną funkciją: užtikrinti, kad nebūtų kišamasi į įmonės valdymą įvairiais telefoniniais ar panašiais nurodymais bandoma įtakoti įmonės veiklą“, – sako įmonių valdymo ekspertas.
Ekonomikos komiteto nariams kelia nerimą kalbos, kad toks pat likimas gali ištikti ir daugiau kaip 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių prižiūrinčią „Kelių priežiūrą“ bei strateginius „Lietuvos geležinkelius“.
Pasak parlamentarų, šios informacijos J. Narkevičius nei patvirtino, nei paneigė. Mūsų laidai viceministras V. Kondratovičius patikino, kad abiejų įmonių valdybos keičiamos nebus. Anot mūsų šaltinių, „Lietuvos geležinkelių“ valdyba šiuo metu patiria milžinišką verslo spaudimą: reikalaujama šią įmonę išskaidyti, privatiems vežėjams užtikrinti prieigą prie infrastruktūros, kitaip tariant „prie bėgių“.
Lietuva turi net 2 labai svarbius europinius transporto koridorius, kurie domina Rusiją ir Baltarusiją.
Vienas driekiasi nuo Sankt Peterburgo per Baltijos šalis į Europą. Dėl galimybės netrukdomai naudotis šiuo keliu „Lietuvos geležinkelius“ apskundė EK jai su valstybiniais Rusijos geležinkeliais siejama įmonė.
O kitas, IX-sis transporto koridorius ypač svarbus Kaliningrado sričiai, kuri gabena per Lietuvą karinį tranzitą. Lietuvos geležinkeliams čia mesti iššūkį ruošiasi Klaipėdos uoste veikiantys „Gargždų geležinkeliai“. Jie pasirengę gabenti baltarusiškas trąšas į Klaipėdos uostą, kur jas perkrauna Birių krovinių terminalas. Abiejų šių įmonių akcininkas – klaipėdietis Igoris Udovickis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas neslepia, kad gina savo organizacijos narių interesus – Birių krovinių terminalas ir „Gargždų geležinkeliai“ priklauso šiai verslo konfederacijai.
„Tai aš dar kartą sakau: yra įvairių įmonių, yra įvairių suinteresuotų tą daryti. Nesu tikras dėl Udovickio, bet manau, kad jeigu ta įmonė turi licenciją vežimui, tai ji yra suinteresuota vežti, be abejo“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Anot mūsų šaltinių, su Baltarusijos verslu susijusių įmonių veiklai Lietuvoje gali būti sudarytos išskirtinės sąlygos. Lietuvos geležinkelių valdyba nei šios situacijos, nei savo perspektyvų tęsti darbą nekomentuoja.
