Lietuvoje

2019.11.16 14:36

Lietuvos piliečiui nepavyko pasiekti, kad Rusijoje jam pareikštus įtarimus tirtų Lietuva

Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS2019.11.16 14:36

Lietuvos pilietybę gavusiam vyrui nepavyko pasiekti, kad ikiteisminis tyrimas dėl jam Rusijoje inkriminuojamų veikų būtų pradėtas Lietuvoje.

To jis siekė teigdamas, kad išdavus Rusijai su juo galėtų būti susidorota.

Tačiau jo skundus išnagrinėję dviejų instancijų teismai nusprendė, jog nėra pagrindo įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaip nurodoma apeliacine tvarka bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo nutartyje, 2016 metais Rusijoje Aleksandrui Panešui pareikšti kaltinimai dėl melagingo tyčinio pranešimo apie įvykdytą nusikaltimą bei asmens kaltinimo įvykdžius labai sunkų nusikaltimą ir kaltinimo įkalčių suklastojimo, tyčinių melagingų parodymų teikimo bei kaltinimo įvykdžius labai sunkų nusikaltimą, kyšio davimo pareigūnui už asmenų grupės tyčia atliktus neteisėtus veiksmus, įgaliojimų viršijimo ir įkalčių klastojimo baudžiamojoje byloje.

A. Panešas, kuris tuo metu buvo Rusijos pilietis, kreipėsi pirma į Lietuvą, o po to į Prancūziją, kurioje apsigyveno, prašydamas suteikti jam prieglobstį.

2017 metais vykdamas į Daniją jis buvo sulaikytas pagal Rusijos ekstradicijos prašymą. Danija šio prašymo nusprendė nevykdyti, palikusi Prancūzijai nuspręsti, kaip su šiuo prašymu pasielgti.

2018 metų pabaigoje A. Panešas sužinojo apie Rusijoje pradėtą naują baudžiamąjį procesą dėl išdavystės veiksmų ir paprašė iš naujo nagrinėti prieglobsčio suteikimo prašymą ir suteikti išskirtinį leidimą gyventi šalyje.

Ši byla vis dar yra nagrinėjama.

Šių metų kovą A. Panešas atsisakė Rusijos pilietybės, o gegužės mėnesį jam atkurta Lietuvos pilietybė.

Skunde A. Panešo gynėjas teigė, jog Lietuvos institucijos turi jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamas veikas, kurių padarymu pastarasis yra įtariamas Rusijoje.

Teigiama, kad tokiu būdu bus įgyvendintas atsakomybės neišvengiamumo principas, tuo tarpu A. Panešą perdavus Rusijai jam esant Lietuvos piliečiu, būtų pamintos Lietuvos Konstitucijos normos, be to, Rusijoje su juo galėtų susidoroti fiziškai.

Vilniaus apygardos teismo sprendime pastebima, jog A. Panešas kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų neginčija, tačiau nepasitiki Rusijos teisėsaugos institucijomis, manydamas, kad perdavus jį Rusijai, jis bus persekiojimas ir dėl kitų su ekstradicija nesusijusių nusikaltimų.

Tačiau teismas pabrėžia, kad asmuo nepateikė jokių objektyvių tai pagrindžiančių duomenų.

Be to, pasak teisėjų kolegijos, sprendimą dėl ekstradicijos priimsianti Prancūzija taip pat vertins prašymo pagrįstumą, užtikrinant asmens teisių ir laisvių apsaugą, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, galinčias sudaryti pagrindą asmens neišduoti.

„Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. P. Rusijoje padarytų nusikalstamų veikų, bus pažeistas Konstitucijos 13 straipsnis ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija“, – teigia teismas.

Generalinė prokuratūra anksčiau šią savaitę paskelbė šioje situacijoje nuo pat pradžios besilaikiusi pozicijos, kad Lietuvos piliečio teisių gynimas ir saugumo užtikrinimas privalo būti vykdomas tik teisėtomis priemonėmis.

Lapkričio 12 dieną Vilniaus apygardos teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

JAV naujienų agentūra „Associated Press“ 2017 metais A. Panešą sulaikius Danijoje skelbė, jog jis teigia iš Rusijos pabėgęs dėl persekiojimo, tačiau šių teiginių, pasak agentūros, neįmanoma patikrinti.

Rusijos žiniasklaidoje skelbta, jog A. Panešas kaltinamas, kad Rusijoje mėgino sufabrikuoti bylą prieš savo kreditorių, o anksčiau taip pat yra figūravęs teisėsaugos tyrimuose.

Pats A. Panešas tvirtina, kad yra buvęs garsaus Rusijos opozicijos atstovo Aleksejaus Navalno advokatas.