Alytaus gaisras – it mažasis Černobylis, kaip jį pavadino Alytaus meras Nerijus Cesiulis ir jo žodžiai, regis, pildosi. Žemės ūkio ministerija kalba apie galimus gyvūnų apsigimimus, naikinamas regione pagaminamas pienas, o vandenyje, kuris liko po gaisro gesinimo, sunkiai suvokiamą užterštumą bylojantys skaičiai – normos viršijamos šimtais kartų. O visa tai vainikuoja tiesiog akis badantis institucijų negebėjimas greitai reaguoti ir likviduoti avarijos pasekmes.
Premjeras Saulius Skverelis šią savaitę išsakė nemažai pastabų Aplinkos ministerijai pavaldžioms įstaigoms. Ar premjero pagrūmojimas procesus paspartino? Dienos temoje – Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
– Ministre, penktadienį turėjo būti nuspręsta, kaip išvalyti tą vandenį, kuris liko po gaisro gesinimo. Gal jūs jau žinote, kokie yra sprendimai?
– Taip, mano žiniomis, penktadienį buvo susitikę mūsų specialistai, visų pavaldžių tarnybų atstovai, chemikai, mokslininkai iš įvairių mokslo institucijų, laboratorijų atstovai ir buvo ieškoma optimalių būdų neutralizuoti vandenyje esančias medžiagas, kurių, kaip ir jūs teigiate, tiek mūsų sertifikuotų laboratorijų, tiek mokslininkų laboratorijų, kurios ėmė mėginius, tyrimai labai skiriasi.
Mano žiniomis, penktadienio susitikimo didžiąją laiko dalį būtent ir buvo ginčytasi dėl pačios metodikos. Tikrai buvo didelis susipriešinimas. Niekas nekvestionuoja tyrimų, kad ten kažko yra per mažai arba per daug.
Pagrindinis tikslas yra pasiektas – tai, kad vanduo yra saugiai saugomas talpose – ir buvo nutarta, kad bus paimti papildomi tyrimai jau pirmadienį. Dalyvaujant visai grupei specialistų, kad patvirtintų, kas iš tiesų tame vandenyje yra pagal metodiką. Patys vandens valymo metodai ir kaštai yra tikrai labai įspūdingi.
– Kiek tai kainuoja?
– Kalbame apie nuo kelių milijonų iki galbūt keliolikos ar keliasdešimt tūkstančių. Tai yra labai svarbu ir turime įvertinti.
– Gavus Aplinkos apsaugos agentūros pirminius duomenis, jau buvo suformuluota rekomendacija tą nuodingą vandenį išleisti į Nemuną, į nuotekų įrenginius. Ar atradote už tokį nesusipratimą atsakingą asmenį?
– Tuos tyrimus, kuriuos atliko Aplinkos apsaugos agentūra, perdavė Aplinkos apsaugos departamentui pavaldžiai institucijai, kuri yra toje pačioje Ekstremalių situacijų komisijoje. Jie tuos duomenis teikia, jie teikia rekomendacijas. Ir būtent Aplinkos apsaugos departamentas tokias rekomendacijas pateikė.
– O jums pačiam kaip tos rekomendacijos dabar? Galėjo būti nelaimė.
– Taip, galėjo būti nelaimė. Dar turėkime omenyje, kad maždaug triskart daugiau vandens jau yra išleista į Nemuną ir specialistai visas dienas nuo pat pirmos gaisro dienos stebėjo Nemuno pakrantes, Nemuno vandenį, taip pat buvo imti ir Nemuno vandens mėginiai. Pokyčių nepastebėjo, nes pirminiais duomenimis, jeigu tos taršos kriterijai būtų tokie, kokie buvo nustatyti laboratorijoje, kuri pateikė tuos tikrai įspūdingus skaičius...
– Šimtai kartų.
– Taip, šimtai kartų. Tai šiandien turėtume ne tik utilizuoti karvių pieną, bet ir daugybę žuvų Nemune, turbūt ir Kauno mariose. Tas efektas būtų tikrai akivaizdus.
– Ministre, premjeras liepia atriboti ir apriboti Aplinkos apsaugos agentūros Alytaus departamentą. Tai ar jūs tai padarėte?
– Taip, yra pavedimas. Kauno departamentas įsijungė į veiklą, juolab, kad pirmomis dienomis pati Alytaus savivaldybė įtraukė ir operacijų vadovu norėjo paskirti Alytaus departamento specialistą, kuris – kaip vėliau paaiškėjo – turi gana daug artimų ryšių su savininkų įmone, todėl galėjo daryti tam tikrą įtaką rezultatams.
– Jie galėjo būti neobjektyvūs?
– Taip, galėjo būti neobjektyvūs, kelti tikrai nemažai abejonių, dėl ko pasisakė ir prokuratūra, kuri yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
– Ši rekomendacija yra pateikta pagal tuos tyrimus, kuriuos atliko tas specialistas, turintis ryšių su savininku?
– Galbūt.
– Jūs dabar tai tiriate ir aiškinatės?
– Taip.
– O kas tas žmogus? Jis dirba? Jis nušalintas? Kiek dar jis įtakos turi visam procesui?
– Jis šiuo metu įtakos procesui neturi. Jis nušalintas nuo šio objekto, nuo šio likvidavimo proceso. Įsijungę, kaip ir minėjau, yra Kauno specialistai. Jie dalyvauja ir prokuratūra išsiaiškins tuos ryšius, kokie buvo iki nelaimės atsitikimo, kokie buvo padaryti netinkami sprendimai, kur buvo pražiūrėta.
Yra darbuotojų atsakomybė, kurie už tai tiesiogiai yra atsakingi ir pagal dabar galiojančius įstatymus atsakomybė jiems už tai tikrai yra numatyta gana didelė. Jeigu yra padėtas parašas, tai kaip ir patvirtina, kad prisiima atsakomybę.
– Kodėl, pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos agentūra netyrė tos istorinės taršos? Vėliau paaiškėjo, kad ten buvę „Alytaus tekstilės“ taurinimo cechai ir kiti cechai, ir ta istorinė tarša nuo 2004 m. yra netiriama. Jūs aiškinotės, kodėl?
– Tai galiu pasakyti, kad istorinės taršos lygis buvo nustatytas 2004 m.
– Paskutinį kartą, ar ne?
– Tai buvo net ne Aplinkos apsaugos agentūra, o Geologijos tarnyba, kuri vykdė europinį projektą. Tikrino visas užterštas teritorijas Lietuvoje. Buvo daromi gręžiniai ir matuojami taršos lygiai. Kaip, turbūt, žinome kai kurių angliavandenilių junginių lygis viršijo 80 kartų 2004 m. Tai yra savivaldybės atsakomybė stebėti teritoriją, jeigu nėra savininko.
Šiaip už pačią aplinkosaugą, stebėseną ir duomenų pateikimą yra atsakinga ta įmonė, kuri vykdo taršą. Šiuo atveju „Tekstilės“ bankroto atveju bet koks monitoringas, kuris turėjo būti, nutrūko. Tokiu būdu savivaldybė galėjo ir turėjo monitoringą tęsti. Šiandien ta teritorija yra įveiklinta, yra įmonių, tikrai gana didelių įmonių, investavusių nemažas lėšas, kuriose gyvena ir dirba žmonės, toje aplinkoje, kur galbūt net nežinojo, kad tokia tarša yra.
– Ministre, jūs aiškinotės, ar galėjo būti dioksinų, kuriuos rado piene? Galbūt bus daromi tyrimai ugniagesių organizmuose, iš kur ta tarša dioksinais. Ar čia yra tikrai nuo to gaisro? Ar degė dar kažkas, ne tik padangos?
– Turbūt tai pasakys ekspertizė, nes yra paimti mėginiai nuodėgulių ir būtent tos produkcijos, kurios ten buvo rasta. Prokuratūra su ekspertais juos yra paėmusi ir tie mėginiai yra išsiųsti į užsienio laboratorijas. Tai turi patvirtinti.
Man pačiam būnant toje teritorijoje – aš ten buvau tikrai ne vieną kartą ir buvau viduje – matėsi, kad tikrai yra ir tekstilės audinių, ne tik padangų, jeigu taip galima patvirtinti. Spėlioti yra sudėtinga, jeigu ir pats savininkas nepasako, kas ten buvo, tai pasakys ekspertizė, kuri yra šiuo metu atliekama.
– Ministre, jums pačiam neatrodo keista, kad likviduojant šią avariją kairė nežino, ką daro dešinė? Ir kad institucijos priklauso vos ne nuo kiekvieno asmeninės iniciatyvos, ar jis imsis daryti, ar nesiims. Sistemos nėra.
– Tikrai galiu pasakyti, kad iš tiesų to kompleksiškumo tikrai pasigedau. Ir pats turėjau dalyvauti ir turbūt nežinau, kiek tai padarė įtakos, kad kai kurių, pavyzdžiui, mūsų agentūros vadovas tikrai ir šeštadienį, ir sekmadienį pačio gaisro metu, kai reikėjo imti mėginius, kai yra pats svarbiausias momentas, kai turime įvertinti taršos lygį pagal vėjo kryptį, pagal poveikį gyventojams, rekomendacijas dėl gyvulių, dėl žmonių, maisto ir visa kita. Kur turėjome tikrai nedidelį laiko tarpą, nes vėjas, lietus, tai yra tam tikrus pėdsakus naikino ir po to labai sunku įvertinti tą žalą. Galiausiai nuo to nukenčia ne tik aplinka, bet ir žmonės, kas yra šiuo atveju. Tai aš tikrai noriu pasidžiaugti kai kurių specialistų tikrai labai dideliu įsitraukimu.
– Tai agentūra dalyvavo tuo metu?
– Taip, agentūra maksimaliai dalyvavo ir mes pasikvietėme kartu ir Lenkijos kolegas į pagalbą, kad būtų kuo operatyviau.
– Taip, bet dabar, likviduojant gaisrą, jūs matote, kad nesidaro tai kažkaip koordinuotai?
– Likviduojant gaisrą dabar pagrindinė atsakomybė ir turbūt veiklos sritis yra Aplinkos apsaugos departamento, kuris atsakingas už kontrolę bei priežiūrą. Tai yra tarnyba, kuri ir atsako už pasekmių likvidavimą, kad būtų kuo mažesnė žala aplinkai ar nustatyta tarša.
– Jūs patenkintas? Neturite priekaištų?
– Aš esu labai nepatenkintas ir galiu tik pasakyti, kad yra pradėtas tyrimas. Man pradėjus eiti veiklą padarėme veiklos auditą ir audito rezultatai iš tiesų labai nustebino. Manau, kad tai iš dalies rezultatas to, ką dabar matome. Sprendimai, kurie buvo priimti dar prieš tai buvusios vadovybės, tos reformos, manau, ir yra to rezultato atspindys.
– Ir dar ta situacija Klaipėdoje... Tai turbūt taip pat?
– Patvirtina, taip. Turime sprendimo įrankį, bet jis dar nėra veikiantis. Įstatymas yra Seime. Tikiuosi, kad greitu metu mes galėsime pasakyti žmonėms, kad ta tarša, kokia yra nustatoma ir pasakoma žmonėms, ir sprendimo būdai, ir atsakomybės lygiai taip pat.
– Ministre, ar bus galvų kapojimas?
– Galvų kapojimas turbūt nėra išeitis, bet turbūt tai pasakys, kai pasibaigs vidinis tyrimas, o tada bus priimti sprendimai ir visuomenė bus informuota.
