Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kasmet dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių Lietuvoje kyla apie pusantro tūkstančio gaisrų, kuriuose žūsta apie 10 žmonių. Nors prasidėjus kūrenimo sezonui ugniagesiai jau trečius metus rengia prevencines akcijas, dalis gyventojų žiemą pasitinka nepasirengę. Maždaug pusė dar neturi ir dūmų detektorių.
Šiaulietis Albertas Slušys savo namus dažniausiai šildo dujomis, tačiau kartais užsikuria ir kieto kuro katilą. Todėl sako, prieš kiekvieną žiemą jį specialiai paruošiantis.
„Išvalyti kaminą, išvalyti pečių ir pradėti kūrenti, jeigu trauką jauti, kad jau bloga, pradedi vėl žiūrėti. Na, kūrenau truputį, jau buvo pradėjus sunkiau traukti, tai šiandien ardysiu ir žiūrėsiu, kas čia darosi“, – pasakoja šiaulietis A. Slušys.
Gyventojų namuose ugniagesiai prasidėjus šaltajam sezonui akcijas rengia jau trečius metus. Pasak ugniagesių, kasmet dėl netvarkingų krosnių Lietuvoje kyla daugiau kaip tūkstantis gaisrų, kurie nusineša nemažai gyvybių.
„Šaltuoju sezonu, aišku, pagrindinė priežastis būna kieto kuro krosnių, židinių, dūmtraukių eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Dažniausios priežastys. Turbūt nesumeluosiu, tai sudaro apie 10 procentų gaisrų“, – sako Šiaulių priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Gražvidas Butkus.
Per akciją ugniagesiai dalijo ir padėjo įsirengti dūmų detektorius. Nors nuo praėjusių metų gegužės šiuos prietaisus turėjo įsirengti visų būstų savininkai, maždaug pusė, vos kelis eurus kainuojančių detektorių, vis dar neturi.
„Būtinai įsirengti dūmų detektorius. Tikrai nežiūrėti į tai atmestinai, nes, jeigu žūva žmonės, dažniausiai tamsiuoju paros metu, užtrokšta nuo dūmų. Tai šitie įrenginiai yra paprasti, nebrangūs, bet ne vienam žmogui yra išgelbėję gyvybę“, – teigia Šiaulių ugniagesių atstovas Gintaras Zonis.
Prevencines akcijas rengiantys ugniagesiai pastebi, kad gaisrų gyvenamuosiuose namuose kyla rečiau, šiek tiek mažėja ir žuvusiųjų.
Plačiau žiūrėkite reportaže:
