Lietuvoje

2019.11.15 07:21

Nausėda suteikė malonę dviem Rusijos šnipams, atverdamas kelią mainams su Maskva

atnaujinta 07.44
LRT.lt, Vaidotas Beniušis, BNS2019.11.15 07:21

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Malonės komisijos rekomendacijas, pasirašė du dekretus dėl malonės suteikimo 5 asmenims.

Šalies vadovas dekretu suteikė malonę šiuo metu Lietuvoje kalinamiems Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai. Jie abu dėl šnipinėjimo buvo nuteisti 2017 metais.

BNS šaltinių teigimu, pagal susitarimą Maskva turėtų suteikti malonę dviem Rusijoje kalinamiems Lietuvos piliečiams Jevgenijui Mataičiui ir Arstidui Tamošaičiui, nuteistiems 2016 metais.

„Šiuo metu daugiau komentarų šia tema neturiu. Į galimus klausimus atsakysime artimiausiu metu“, – BNS penktadienį sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

FSB žvalgas Nikolajus Filipčenka.

Jis buvo sulaikytas 2015 metų balandžio 29 dieną, kai vyko traukiniu per Lietuvą iš Karaliaučiaus srities į Baltarusiją.

Vilniaus apygardos teismas 2017 metų liepos 7 dieną dėl šnipinėjimo jam skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Anot teisėsaugos, jis buvo Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Karaliaučiaus srities valdybos karininkas, o šnipinėdamas naudojosi netikra tapatybe.

Lietuvos žvalgybos teigimu, tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.

Anot VSD, N. Filipčenkos šnipinėjimo operacija buvo siekiama „prasiskverbti į Lietuvos valstybės valdymo institucijas bei Lietuvos teisėsaugos ir žvalgybos tarnybas“.

Teisėsauga buvo skelbusi, kad N. Filipčenka siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.

Po nuosprendžio paskelbimo nei teisėja, nei prokuroras konkrečių epizodų nekomentavo.

N. Filipčenkos advokatė sakė, kad jis su kaltinimais nesutiko. N. Filipčenka byloje atsisakė duoti parodymus. Iš pradžių jis apskundė nuosprendį, bet vėliau skundą atsiėmė ir bausmę atliko Vilniaus pataisos namuose.

GRU karininkas Sergejus Moisejenka.

Rusijos karinės žvalgybos GRU karininkas Sergejus Moisejenka sulaikytas 2014 metų pabaigoje.

Šiaulių apygardos teismas 2017 metų vasario 28 dieną jam skyrė 10 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal specialybę karo chirurgas S. Moisejenka Lietuvoje gyveno nuo aštuntojo dešimtmečio, dirbo Šiaulių karo ligoninėje. Jis yra turėjęs ir Lietuvos pilietybę, tačiau ji buvo panaikinta paaiškėjus, kad vyras nuslėpė taip pat esąs Rusijos pilietis.

2012 metais jis užverbavo nuo vaikystės pažįstamą Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose karininką Sergejų Pušiną teikti informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misiją, karinių orlaivių skrydžius, karinius mokymus, pajėgumų dislokacijos vietas, operacijas Afganistane.

Rusijos žvalgybai buvo perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Bylos duomenimis, S.Moisejenka už surinktą ir perduotą informaciją S.Pusinui mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų, susitikimai Lietuvoje vyko laikantis ypatingos konspiracijos S. Moisejenkos garaže.

S. Moisejenka savo kaltę neigė, skundė nuosprendį, bet Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis teismas jo skundus atmetė.

Kiti sulaukę malonės asmenys

Aldona Kazimiera Tunik atleista nuo likusios baudos dalies mokėjimo. Priimant sprendimą atsižvelgta į nuteistosios amžių, sunkią nuteistosios sveikatos būklę ir materialinę padėtį.

Dalei Bachovienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta trejais metais. Priimant sprendimą atsižvelgta į nuteistosios sunkią sveikatos būklę, į teigiamas nuteistosios charakteristikas ir nepriekaištingą jos elgesį bausmės atlikimo metu, itin žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Danguolei Magziakienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta trejais metais. Priimant sprendimą atsižvelgta į šeimines aplinkybes, teigiamas nuteistosios charakteristikas ir nepriekaištingą jos elgesį bausmės atlikimo metu, itin žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Malonės komisijos posėdis įvyko 2019 m. lapkričio 13 d. Posėdyje buvo svarstomi 123 nuteistųjų malonės prašymai.

Malonės gali prašyti visi asmenys, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.

Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras (arba jų įgalioti atstovai), Kalinių globos draugijos, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai, Prezidento patarėjai teisės klausimais.

Žinios. Per šaudynes Kalifornijos mokykloje žuvo 2 moksleiviai, įtariamasis išpuolio dieną minėjo gimtadienį