Lietuvoje

2019.11.14 18:35

Dalis streiką skelbiančios profsąjungos darbuotojų algą gauna patarinėdami „valstiečiams“

Viešųjų ryšių specialistas: skelbiamas mokytojų streikas gali būti protesto imitacija
Simona Vasiliauskaitė, Asta Martišiūtė, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2019.11.14 18:35

Kol pedagogų bendruomenė svarsto, prisidėti prie Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos organizuojamo streiko ar ne, LRT RADIJO naujienų tarnyba išsiaiškino, kad du iš devynių streiką skelbiančios profesinės sąjungos administracijos darbuotojų algą gauną patarinėdami „valstiečių“ frakcijos atstovams Seime. Viešųjų ryšių specialistas įspėja, kad skelbiamas streikas gali būti tik protesto imitacija, ir siūlo mokytojams nepasimauti ant kabliuko.

Įtarimų keliantis sutapimas

Vienai profesinei organizacijai paskelbus apie organizuojamą streiką, su kita – bene daugiausiai pedagogų vienijančia Andriaus Navicko vadovaujama Švietimo darbuotojų profesine sąjunga – Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis susitikimo rengti neskuba.

„Mus premjeras kviečia susitikti 27 dieną, o 28 dieną mes turime mokytojų suvažiavimą ir priimsime sprendimą. Streikuoja mokytojai, ne profesinė sąjunga. Jeigu nėra streikuojančių mokytojų, tai streikas iš esmės ir nevyksta“, – LRT RADIJUI sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas.

Tačiau tą pačią dieną, kai sprendimą priims streiką jau rengę pedagogai, prie jų gali prisidėti Egidijaus Milešino vadovaujamos Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos įspėjamasis streikas. A. Navickui toks sutapimas kelia įtarimų.

„Praeitų metų reformai švietimo bendruomenė nepritarė, mes nepritarėme, o jie pasirašė kolektyvinę sutartį, tai padėjo dabartinei valdančiajai daugumai įgyvendinti tuos pokyčius, kurie buvo žalingi, – sako A. Navickas. – Kaip žinome, ir STT pasisakė, kad ta sistema turi daug trūkumų ir ją reikia taisyti, ir kai mes kvietėme mokytojus ir mokytojai masiškai streikavo, jie agitavo prieš streiką ir sakė, kad tai bloga, netinkama forma. Dabar matome, kad viskas priešinga.“

Gluminantis interesų konfliktas

LRT RADIJO naujienų tarnyba išsiaiškino, kad streiką paskelbusios profesinės sąjungos administracijoje iš 9 darbuotojų du įdarbinti Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Aušros Papirtienės patarėjais. Seime įdarbinta profesinės sąjungos teisininkė Evelina Šilinytė ir streikais grasinančios profesinės sąjungos projektų vadovė Inga Puiša.

I. Puiša prisipažįsta dirbanti Seimo narei A. Papirtienei. „Taip, aš patarinėju Seimo narei. Tai labai susiję su švietimu. Mes pakankamai sėkmingai atskiriame darbo valandas, kada aš dirbu profesinėje sąjungoje ir kada aš dirbu Seime“, – tikina Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos projektų vadovė.

Pasak jos, „valstiečiai“ I. Puišai leidžia užsidirbti, bet per kitą organizaciją ji kelia ultimatumus tiems patiems „valstiečiams“, tie klausimai jiems turėtų būti nepatogūs. „Šitoje vietoje, aš sakyčiau, atsiskiriame darbą. Aš esu priimta Seimo narės padėjėja dėl švietimo (...) ir nemanau, kad čia yra kažkokios konfliktinės pusės ir panašiai“, – iš situacijos bando suktis A. Papirtienės padėjėja.

Siekia skaldyti ir valdyti?

Interesų konflikto, kai tuo pačiu metu profesinės sąjungos atstovai patarinėja valdantiesiems ir kelia ultimatumus pedagogų vardu, nemato ir Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas E. Milešinas.

„Čia šitoje vietoje nevyksta jokie visokiausių padėjėjų derinimai. Tada galima sakyti, kad aš esu Socialdemokratų partijos narys – tai irgi politiniai žaidimai. Paprasčiausiai dirba pagal darbo sutartis, yra susitarimai, viskas legalu ir aš nematau čia kažkokių politinių žaidimų“, – tvirtina E. Milešinas.

Tačiau politinius žaidimus įžvelgia viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis. „Dirbdamas profesinėje sąjungoje, jis yra jau kitoje barikadų pusėje negu valdžia, kuri priima sprendimus. Prieš gerus 10 metų buvo gaji praktika, kai, kuriantis profesinėms sąjungoms, institucijų ar įstaigų vadovai sugalvodavo sukurti sau palankią profesinę sąjungą ir naudotis tuo principu „skaldyk ir valdyk“, – sako A. Armalis. – Šiuo atveju, jeigu žmogus priklauso profesinei sąjungai ir dar dirba partinėje struktūroje, tai reiks profesinei sąjungai nusimesti šleifą, kad tai yra tos partijos valdoma profesinė sąjunga, nes gijos veda tiesiai ten.“

A. Navickas sako tik dabar supratęs, kodėl E. Milešino vadovaujama profesinė sąjunga nesėdo prie bendro derybų stalo, o skubėjo pirmi paskelbti apie streiką.

„Manau, kad mokytojai, kurie pernai streikavo, tą darė sąmoningai – tai ne juoko forma, tai rimtas ir atsakingas veiksmas, kuris turi įtakos ir tėvams, ir vaikams. Jiems reikia rimtai pasiruošti. Mes kreipėmės į jį, tačiau jie atsisakė susitikti su mumis ir aptarti situaciją, kad streiką padarytų rimtą, kad įtrauktų daugiau švietimo bendruomenės, kad jis turėtų poveikį. Žinant tuos faktus, tikėtina, tai gal bus viešųjų ryšių akcija“, – spėja A. Navickas.

Anot A. Armalio, valdžia gali sėkmingai pasinaudoti situacija, kad profesinės sąjungos nėra vieningos. Pasak jo, „profesinė sąjunga tampa kažkieno įrankiu siekiant diskredituoti visų švietimo profesinių sąjungų siekius.“

„Taip pat atrodys, kad norima kelti sumaištį ir pasinaudoti sumaištimi“, – nuogąstauja viešųjų ryšių ekspertas.

Vyriausybė yra nurodžiusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai sudaryti taikymosi komisiją, kuri vestų derybas su E. Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga.

Parengė Vismantas Žuklevičius.