Lietuvoje

2019.11.14 17:21

Dešimtuko už praktiką dėl turimos negalios negavusi studentė: jeigu niekas nekalbės, niekas nepasikeis

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2019.11.14 17:21

„Devyni – iki dešimties pritrūko, nes didesnes studentės galimybes riboja judėjimo trūkumas“, – taip po praktikos laikraštyje „Atspindžiai“ buvo įvertinta studentė Laura Blaževičiūtė. „Redaktorė galiausiai palinkėjo man šeimos, vaikų ir parašė „nežinau, kaip tau bus su darbu“, – LRT RADIJUI pasakoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentė. Apie tai – pokalbis su ja.

– Laura, iš pradžių šiek tiek nutolkime nuo Jūsų praktikos istorijos. Ar apskritai Jūs būnate vertinama per negalios prizmę?

– Eidama gatve matau žmonių žvilgsnius, vaikai kartais mamų paklausia, kodėl aš taip vaikštau, tačiau manau, kad tai yra normalu, nes žmonės yra smalsūs. Tačiau tai pirmas kartas, kai esu už ką nors vertinama, ir yra prikišama mano negalia.

– Kaip Jums atrodo, kodėl taip nutiko?

– Nežinau. Per visą praktikos laikotarpį su manimi buvo labai gražiai elgtasi. Kai gavau galutinį įvertinimą, buvau kiek šokiruota.

– Ar susiradusi praktikos vietą nurodėte, kad turite judėjimo negalią?

– Taip, aš parašiau, tačiau problemų dėl to nekilo.

– Kaip atrodė Jūsų praktika?

– Rašiau įvairiomis temomis. Kai atvykau, man jau buvo parengtos užduotys. Pačią pirmą dieną važiavau į savivaldybę, kur kalbėjo apie egzaminų rezultatus. Buvo reportažas iš atlaidų, važiavau ten, fotografavau, rašiau straipsnį. Ėmiau interviu iš urėdo ir rašiau straipsnį apie stovyklas. Man labai patiko publikacija apie neįgaliųjų integraciją Kaišiadoryse, kad ne viskas yra pritaikyta ir ką reikia keisti.

– Ar redaktorė Jums padėjo?

– Taip, ji vežiojo mane, padėjo, kai tik galėjo, pafotografavo.

Per visą praktikos laikotarpį su manimi buvo labai gražiai elgtasi. Kai gavau galutinį įvertinimą, buvau kiek šokiruota.

– Ar iš redaktorės sulaukėte kokios nors reakcijos?

– Taip, sulaukiau. Praėjus kelioms valandoms po paskelbto komentaro, ji parašė, kad žurnalistus maitina kojos, kas man buvo labai keista. Visi ėmė mane ginti ir redaktorė galiausiai palinkėjo man šeimos, vaikų ir parašė „nežinau, kaip tau bus su darbu“.

– Ar sulaukėte tik teigiamų reakcijų?

– Apie 80–90 proc. reakcijų buvo teigiamos. Žinoma, buvo ir tokių, kurie sutiko su redaktore, tačiau jie kreipė dėmesį tik į antraštes, kad man sumažino pažymį. Esmė ne pažymys, nes jis yra geras, o tai, kad aš buvau įvertinta ne pagal savo gebėjimus, už ką jie man galėtų sumažinti pažymį, o pagal turimą negalią.

– Kaip į tai reagavo universiteto bendruomenė?

– Su dekanu aptarėme šią situaciją plačiau. Apie tai jau žino visa universiteto bendruomenė. Po gynimo planuojama kreiptis į etikos komisiją ir rašyti skundą.

Jeigu niekas nekalbės, niekas nepasikeis.

– Kodėl nusprendėte tai paviešinti?

– Nenorėjau rašyti iš karto, nes visada mėgstu palaukti, kol susigulės mintys. Iš pradžių ketinau tai paviešinti po praktikos gynimo, tačiau vieną dieną pabudau ir vidinis balsas pakuždėjo apie tai parašyti dabar. Viską paviešinus man iškart ėmė rašyti žurnalistai. Iš pradžių buvau šokiruota, nes nesitikėjau, kad viskas taip išplis.

Dabar, kai viską paviešinau, man pradėjo rašyti kiti neįgalieji, kurie turėjo panašias patirtis, tačiau apie tai viešai nekalbėjo. Tačiau jeigu niekas nekalbės, niekas nepasikeis. Galbūt dabar tapsiu pavyzdžiu, kad reikia tokius dalykus viešinti. Galbūt dabar ateityje kas nors pasikeis.

– Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sureagavo ir į šią istoriją. Ar Jūs planuojate į ją kreiptis?

– Dovilė Šakalienė paprašė manęs parašyti formalų laišką, kurį ji perduotų kaip skundą. Jau yra pradėtas tyrimas ir vyksta procesai.

– Kokio rezultato tikitės?

– Tikiuosi, kad bus priimtas adekvatus sprendimas ir imtasi kokių nors priemonių. Nežinau, ar tai teisiškai yra pažeidimas, bet man tai atrodo neetiška.

Išsamiau – laidos „10–12“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


10–12. Į studentės praktikos vertinimą laikraštis įtraukė ir jos negalią: redaktorės teigimu, žurnalistus maitina kojos