Laisvės premiją siūloma skirti partizanui, laisvės gynėjui Albinui Kentrai. Tai portalui LRT.LT patvirtino Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Laisvės premijos komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė LRT RADIJUI sakė, kad šiųmetinei premijai pasiūlyti septyni pretendentai. Jie nėra viešai skelbiami – komisija po uždaro posėdžio pristatė tik siūlomą laureatą. Anot parlamentarės, komisija nusprendė, kad premija bus įteikta Albinui Kentrai – partizanui, video metraštininkui, žmogui, daug prisidėjusiam prie Vilniaus universiteto Kalbų katedros stiprinimo.
Dalinamės pavasarį LRT.lt portale publikuotu interviu su A. Kentra:
Taip pat skaitykite
Tada LRT.lt A. Kentra pasakojo, kad jo partizanavimas baigėsi jau 1946-ųjų liepą. Tądien Šilalėje jis buvo įduotas ginklų tiekėjo, tada jam teko patirti visko – į veidą atsukti šautuvų vamzdžiai, skaudūs smūgiai iki sąmonės netekimo, kelias paras besitęsiantys tardymai.
„Nežinai, ar gyvas liksi, ar ne. Mane du kartus buvo pastatę sušaudyti. Kai suėmė, nuvežė, 7 enkavėdistai nutaikė ginklus: „Pasakyk, kur kiti. Jei ne – sušaudome.“ Žiūrėjau ramiai, nes mes mirti nebijojome“, – tada pasakojo partizanas.
Už Lietuvos laisvę A. Kentra kovojo ir sovietmečiu – per Sąjūdį darydavo spaudos konferencijas ir informacija, paskelbta per jas, pasklisdavo po užsienį: „Reikėjo įeiti į įvairių šalių spaudą. Tai tęsiau visą laiką, nes informacinis darbas labai svarbus.“
Norint kuo aiškiau pasauliui atskleisti, kas vyksta Lietuvoje, A. Kentrai teko pabuvoti karščiausiuose Atgimimo taškuose.
„Pavyzdžiui, Spaudos rūmai. Esu prie parlamento ir kažkas pasako, kad tankai važiuoja į tą pusę (galvojo, kad prie Televizijos bokšto). Neturiu automobilio. Staiga pasitaiko Antanas Burokas, jis turėjo automobilį. Sakau: „Pasivejam tankus“, – su šypsena pasakojo Atgimimo metraštininkas.
Ir ne tik pasivijo, bet ir aplenkė: „Iššoku iš automobilio ir pasitinku atvažiuojančius tankus. Dar nufilmavau, kaip vikšrai gręžia velėną.“
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Premija Seimo nutarimu paskiriama iki gruodžio 23 dienos. Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Premija siekia 5 tūkstančius eurų.
