Lietuvoje

2019.11.13 22:05

Galvosūkis dėl Alytuje gesinimui naudoto vandens: kam teks sumokėti 780 tūkst. eurų?

Rūta Lankininkaitė, Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.13 22:05

Gaisro padangų perdirbimo gamykloje Alytuje gesinimui naudotas vanduo toliau lieka galvos skausmu aplinkosaugininkams ir savivaldybei.

Aplinkosaugininkai paskaičiavo, kad per gaisrą naudotą ir nevalytą vandenį leidžiant į Nemuną tarša vertinama 800 tūkstančių eurų. Aplinkos ministras ramina, kad už papildomą taršą baudą turėtų mokėti ne įmonė „Dzūkijos vandenys“, nevalę užteršto vandens, o padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika“ savininkas.

O kaip išvalyti talpyklose sukauptą ir iš gaisravietės rūsių išpumpuotą užterštą vandenį, sprendimus planuojama pateikti penktadienį.

Taip pat skaitykite

„Dzūkijos vandenims“ už gali tekti sumokėti

Beveik mėnesį vanduo, užterštas azotu, fosforu, kietaisiais metalais tekėjo į Nemuną. Pirmosiomis gaisro dienomis užterštas vanduo buvo leidžiamas per miesto biologinius valymo 5 renginius ir galėjo sunaikinti mikroorganizmus, prisipildė talpyklos, todėl vanduo vėliau į upę tekėjo nevalytas.

Būtent už papildomą taršą aplinkosaugininkai preliminariai apskaičiavo mokestį „Dzūkijos vandenims“.

„Taršą visą laiką skaičiavo aplinkos apsaugos departamentas. Jie kiekvieną dieną buvo statę semtuvą ir sėmė. Aš paprašiau: gal galit duoti man, kad paskaičiuot taršą. Jie sako: mes irgi prisimetėm, kad negalutiniai skaičiavimais 780 tūkstančių eurų“, – sako „Dzūkijos vandenų“ gamybos vadovas Leonas Mockevičius.

Sprendimą užterštą vandenį leisti į Nemuną priėmė miesto ekstremalių situacijų komisija. Anot komisijos pirmininko, pritarimas buvo gautas ir iš aplinkosaugininkų. Tiesa, žodinis.

„Vanduo bėgo į Nemuną tiek, kiek mes leidom jam bėgti, po to atradom, kad jis kaupiasi požemiuose ir pradėjom jį naudoti pakartotiniam gaisro gesinimui“, – aiškina Alytaus ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Rolandas Juonys.

„Degė toks objektas, buvo tiek daug klausimų, kuriuos reikėjo spręsti, nebuvo kada rašyti raštų, ir komisija, ir departamentas, ir visi kiek galėjo, tiek padėjo. Tai buvo dažniausiai žodiniai sprendimai ir susitarimai, tai dabar, ar reikėjo rašyti raštus, po laiko visi labai protingi, ką galėjo padaryti, tuo metu nebuvo laiko, reikėjo gesinti gaisrą“, – tvirtina Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

Apie užterštą vandenį žinojo ir ministras

Apie tai, kad užterštas vanduo leidžiamas į Nemuną, žinojo ir aplinkos ministras. Įprastai, kai ekstremaliosios situacijos nėra, baudą už taršą turėtų mokėti vandens tiekėjai. Dabar ją turėtų padengti padangų perdirbimo įmonė – tikina ministras. Ir ramina – Nemuno tarša nėra didelė.

„Jeigu tas vanduo būtų toks užterštas, kai lygtais buvo padaryti tarpiniai tyrimai, mokslininkų tyrimai, tai šiandien mes turėtume negyvų žuvų ne tik Nemune, bet ir Kauno mariose“, – teigia aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Po gaisro dar liko apie 50 tūkstančių kubinių metrų užteršto vandens. Aplinkosaugininkai ir savivaldybė nesutaria, kaip jį valyti. Dėl to penktadienį tarsis mokslininkai, aplinkosaugininkai ir vandens tiekėjai.

Plačiau žiūrėkite reportaže:

Už taršą gesinant gaisrą Alytuje „Dzūkijos vandenims“ gali tekti sumokėti net 780 tūkst. eurų