Lietuvoje

2019.11.14 08:48

Nausėdos patarėja Skaisgirytė: kalbėti apie NATO mirtį tikrai yra gerokai per anksti

Prancūzijos prezidentas galvoja apie naują Europos saugumą nuo Barselonos iki Vladivostoko
Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.11.14 08:48

Prancūzijos prezidentas mano, kad NATO ištiko smegenų mirtis, o Europa turi „atsibusti“ ir pradėti stiprinti gynybos potencialą, nes ji yra „ant bedugnės krašto“. Tokios Prancūzijos vadovo mintys džiaugsmingai sutiktos Rusijos prezidento Vladimiro Putino. „Prancūzijos prezidentas kelia įdomių idėjų, pavyzdžiui, kad reikėtų galvoti apie naują Europos saugumo architektūrą, kuri tęstųsi maždaug nuo Barselonos iki Vladivostoko“, – LRT RADIJUI sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas laido skambius perspėjimus apie NATO „smegenų mirtį“. Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer pareiškė, kad šalis nepasiduos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento spaudimui ir gynybai 2 proc. BVP skirs tik 2031 metais, sieks daugiau kalbėti apie europiečių bendradarbiavimą gynybos srityje ir sieks, kad Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) ministrai rinktųsi į reguliarius pasitarimus trišaliu formatu.

Tvyrant įtampai JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiandien susitinka su generaliniu NATO sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Aktualius užsienio ir vidaus politikos klausimus LRT RADIJAS užduoda prezidento Gitano Nausėdos patarėjai užsienio politikos klausimais Astai Skaisgirytei.

– Prezidentas Gitanas Nausėda neigiamai įvertino Emmanuelio Macrono pareiškimus. Kaip reikėtų vertinti augančia įtampą aljanso (NATO – LRT.lt) viduje? Ką ji rodo?

– Aljansas šiais metais švenčia 70 metų sukaktį. Vien šita sukaktis parodo, kad tai yra labai gyvybingas aljansas, nepaisant to, kad įtampų tarp sąjungininkų gali vienu ar kitu momentu atsirasti.

Kalbėti apie smegenų mirtį yra gerokai per anksti, nes aljansas yra kaip niekada gyvybingas ir šių metų gruodžio 3-4 dienomis vadovai renkasi Londone būtent susitikti, aptarti būsimų planų, taip pat ir pakalbėti apie tą labai svarbų naštos pasidalijimą. Tai yra kiek kiekviena šalis skiria lėšų gynybai. Lietuva važiuos į šį susitikimą gerai pasiruošusi. Mes atlikome savo namų darbus. Šiais metais biudžete numatyta šiek tiek daugiau nei 2 proc. BVP gynybos reikmėms.

Taip pat kalbėsime apie mūsų regioną, nes išlaikyti NATO vadovų dėmesį mūsų regionui saugumui ir stabilumui yra be galo svarbu. Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra aljanso sąjungininkų pajėgos, kurios dirba su mūsų kariais. Kalbėti apie NATO mirtį tikrai yra gerokai per anksti.

– Vis tik nesutarimų esama ir juos spręsti reikia. Kokiomis priemonėmis tai būtų galima daryti ir kaip sutaikyti sąjungininkes?

– Dialogas visada yra gera priemonė išsikalbėti, suvokti kas neramina kai kuriuos vadovus ir kartu ieškoti tvirto sprendimo. Toks yra prezidento (Gitano Nausėdos – LRT.lt) tvirtas nusistatymas.

– Bet ar yra aišku, kas neramina Prancūziją?

– Prancūzijos prezidentas kelia įdomių idėjų. Pavyzdžiui, kad reikėtų galvoti apie naują Europos saugumo architektūrą, kuri tęstųsi maždaug nuo Barselonos iki Vladivostoko. Jis kalba apie ginkluotės moratoriumą Europoje, kai tuo tarpu Rusija jau yra išdėsčiusi tenai savo ginkluotę. Tai visas šitas idėjas reiktų labai gerai apsvarstyti ir įvertinti Lietuvos saugumo požiūriu.

– Prancūzijos vadovas pasigedo koordinavimo ne tik priimant strateginius sprendimus tarp JAV ir NATO sąjungininkių, bet ir minėjo Turkijos nekoordinuotus agresyvius veiksmus Sirijoje. Kokių prezidentas mato politinių ir diplomatinių priemonių sureguliuoti konfliktą tarp Turkijos ir jos veiksmus smerkiančios Europos Sąjungos (ES)?

– Turkija dar gerokai prieš operaciją Sirijoje paaiškino NATO sąjungininkams ką ir kodėl daro. Žinoma, Turkijos rūpestis yra jos saugumas ir kova su Daeš (islamo radikalų sukurtas darinys Artimuosiuose Rytuose, besiskelbiantis esąs pasaulinis kalifatas, dar vadinamas ISIS – LRT.lt.), kurios pajėgos yra ir Sirijoje. Turkija nėra ES narė, tačiau NATO narėms turkai iš anksto pasakė, ką jie darys ir pagrindė kodėl jie taip darys.

Žinoma, įtampos išlieka, nes yra konfliktas ir tarp amerikiečių ir europiečių, kaip turi būti sprendžiamas konfliktas Sirijoje. Manome, kad bendromis pastangomis reikia kalbėtis, reikia aiškintis, reikia suprasti, kad jeigu kažkas pasitraukia, tai į tą vietą kažkas kitas ateina – nebūna tuščios vietos (patarėja kalba apie JAV ginkluotės išvedimą iš Sirijos pasienio su Turkija – LRT.lt). Reikia, kad tų tuščių vietų neatsirastų.

– Ar neatrodo, kad kartais kalbų nepakanka. Štai JAV sprendimas nusisukti nuo sąjungininkų kurdų Sirijos šiaurėje taip pat verčia suabejoti ir NATO sutarties 5-tuoju straipsniu. Apie tai kalba kai kurios NATO valstybės. Tas NATO straipsnis nusako kolektyvinės gynybos principus, pagal kuriuos vienos narės užpuolimas reiškia viso aljanso užpuolimą. Ar jums tokių nuogąstavimų nekyla?

– Lietuva yra labai atsakinga aljanso narė. Mums abejoti 5-tojo straipsnio poveikiu būtų pražūtinga.

Viską darome, kad ir patys būtume tikri, ir įtikintume kitus savo sąjungininkus, kad šitie principai, kuriais ir buvo pagrįstas NATO kūrimas, tebegalioja. Jeigu mes iš tikrųjų pradėtume abejoti 5-ojo straipsnio poveikiu, tai būtų labai kenksminga abejonė ir mums patiems. Mes puikiai žinome, kad esant reikalui, sąjungininkai ateis į pagalbą.

– Taip pat skiriasi ES šalių požiūris į Rusiją. Estijos prezidentė pakvietė Vladimirą Putiną į Tartu mieste kitą birželį vyksiantį finų-ugrų tautų suvažiavimą. Kalbama apie jos galimą dalyvavimą pergalės dienos renginiuose Maskvoje. Siekti suartėjimo su Rusija ragina Prancūzijos prezidentas. Kitokios laikysenos nei Lietuva. Rusijos atžvilgiu, laikosi ir Pietų Europos šalys. Kaip rasti tą sutarimą tarp požiūrio į Rusiją bei jai taikomų ES sankcijų?

– Rusijos klausimas ES darbotvarkėje atsirado ne vakar. Kaip žinia, visu aštrumu tai iškilo po Krymo aneksijos 2014 metais.

Tada ES sugebėjo labai vieningai susitarti, kad tai yra neleistinas elgesys, kad tai yra tarptautinės teisės pažeidimas, ir kad turi būti imtasi priemonių pasakyti Rusijai tai, ko pasekoje buvo įvestos sankcijos jai. Iki šiol sankcijas pavyko išlaikyti vieningai, kas, įvairių šaltinių teigimu, nustebino Rusijos prezidentą Putiną.

Šiandien galime konstatuoti, kad sankcijos tebeveikia.

– Sankcijos tebeveikia, tačiau šalys ne visos vienodai linkusios jas išlaikyti arba jas griežtinti. Ypač Pietų Europos šalys bei Vengrija, Austrija. Ar lėtėjant ekonomikoms ES, pavyks išsaugoti tą vieningumą? Kiek žinau, prezidentas apie tai kalbėjo Italijoje.

– Tikrai taip. Prezidentas, susitikęs su Italijos prezidentu Sergio Mattarella, iškėlė klausimą dėl Ukrainos, labiau kalbėjo apie ją. Konflikto Donbase kontekste, buvo taip pat kalbama apie Rusiją ir sankcijas. Prezidentas S. Mattarella visiškai užtikrino, kad Italija palaiko sankcijų režimą.

Bent jau tol, kol Rusija įgyvendins Minsko susitarimus. Galima sakyti, kad yra įvairių nuomonių, tačiau konkretūs sprendimai yra kitas dalykas.

– Rezultato vis tik pasiekti nepavyksta – Minsko susitarimai vis dar nevykdomi.

– Tikrai taip. Todėl ir sankcijos neatšaukiamos.

– Prezidentas minėjo, kad nori dialogo su Baltarusija. Branduolinis kurias, skirtas Astravo atominei elektrinei (AE) gali būti atgabentas jau šį mėnesį. Šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka, viešėdamas Austrijoje, teigė, kad Baltarusijai reikia būtent tokio valdymo – autoritarinio valdymo, kurį turi dabar, o žmogaus teisių padėtis yra gera ir netgi geresnė, nei kai kuriuose ES šalyse. Kokį dialogą tuomet galima matyti su regis pokyčių nenorinčia Baltarusija?

– Prezidentas yra pasakęs, kad yra atviras dialogui su Baltarusija, mūsų kaimyne, su kuria turime bendrą ilgą sieną. Su kuria taip pat turime klausimų, kuriuos reikia aptarinėti. Astravo AE yra vienas iš tų klausimų – sakyčiau pats aštriausias, pats skaudžiausias.

Kalbėtis galime ir apie žmogaus teises, apie tai, kad mums nepriimtina, jog Baltarusijoje yra politiniai kaliniai, kad iki šiol ten vykdomos mirties bausmės. Tačiau galima kalbėtis ir apie kitus dalykus, kaip antai ekonomika, mūsų tarpusavio prekyba – transporto ryšys gerai veikiantis.

Galime kalbėtis ir apie mūsų bendrą istorinį paveldą. Kalinausko (Konstantinas Kalinauskas, vienas 1863 metų sukilimo vadovų, kurio palaikai su kitų sukilimo vadų ir dalyvių bus iškilmingai palaidoti lapkričio 22 d. Vilniaus Rasų kapinėse – LRT.lt) asmenybė čia iškart iškyla.

Baltarusijos delegacija yra pakviesta dalyvauti laidotuvėse. Taip, kad turime apie ką šnekėtis su Baltarusija.

– Ar tie pokalbiai vyksta? Ar dialogas yra mezgamas?

– Prezidento lygiu dar ne.

– Kodėl delsiama?

– Todėl, kad reikia paruošti dirvą tam, kad prezidentai galėtų kalbėtis.

– Tai vis tik tam tikrų pokyčių iš Baltarusijos pusės reikia tam, kad šis dialogas vyktų?

– Žinoma. Tikimės, kad Baltarusija norės su mumis kalbėtis. Kol kas diplomatai dirba savo lygiu.

– Kokie tie pokyčiai būtini Baltarusijai, tam kad tas dialogas, kurį jūs minite, galų gale įvyktų – dirva būtų paruošta?

– Mes labai norime, kad Baltarusija įsipareigotų priimti tam tikrus žingsnius, susijusius su Astravo AE saugumu. Kaip žinia yra įvykdyti streso testai, kurie parodė, kad tam tikrų trūkumų yra, ir juos reikia ištaisyti dar iki tol, kol bus paleista Baltarusijos AE.

Baltarusija kol kas sako, kad taip, jie pripažįsta tuos trūkumus, tačiau taisys juos eigoje. Mūsų tas netenkina. Turi būti ištaisyta kuo greičiau.

– Kaip skelbiama, kuras jau pakeliui, tad jeigu Baltarusija nesilaikys pažado, tai ir dialogo nebus?

– Jūs sakot „jeigu“. Jeigu nėra. Pažiūrėsime kaip bus ir hipotetiškai nesvarstysime.

– Rytoj prezidentas susitiks su daugiau kaip pusantro tūkstančio Japonijos pramonės įmonių vienijančia federacija „Keidanren“. Kokios naudos Lietuva gali turėti iš šio susitikimo ir ką Lietuva apskritai gali pasiūlyti Japonijai?

– Rytoj atvyksta Japonijos įmonių delegacija. Joje net 14 įmonių. Tai spalio mėnesį vykusio prezidento vizito Japonijoje rezultatas.

Prezidentas skiria labai didelį dėmesį ekonominei diplomatijai. Jis asmeniškai angažuojasi šioje srityje, pristatydamas palankią verslo aplinką, kuri egzistuoja Lietuvoje, mūsų lyderystę gyvybės mokslų arba finansinių technologijų srityse, strateginius energetikos, transporto projektus. Tai aiškiai sudomino japonų įmones. Tarp rytoj atvykstančiųjų yra tokie žinomi vardai kaip „Sumitomo“, „Mitsubishi“, TEPCO, „Hitachi“, „Japan Airlines“. Tikimasi, kad bus pasiekti konkretūs susitarimai su šiomis įmonėmis.

– Ar yra dar šalių, kurias prezidentas mato kaip potencialias ekonomines partneres, kurioms kol kas mažai dėmesio buvo skirta Lietuvoje?

– Prezidentas skiria didelį dėmesį trečiųjų rinkų paieškai, kadangi mūsų įmonės, užsiimančios eksportu, jų ieško taip pat. Azijoje Japonija yra mūsų pati svarbiausia partnerė. Priminsiu, kad tai yra trečioji pasaulinė ekonomika po JAV ir Kinijos. Azijoje Japonijos rinka yra labai svarbi.

Taip pat žiūrima ir į kitas rinkas – Arabų šalis, Braziliją. Vis tik mūsų didžiausias ir pagrindinis prekybos potencialas yra ES šalys, su kuriomis turime 2/3 visos prekybos. Tai mūsų vidaus rinka – saugiausia rinka – pagal tas pačias taisykles veikianti rinka.

Parengė Vismantas Žuklevičius