Lietuvoje

2019.11.20 19:27

Metai bėgo, bet kultūros taip ir neatsirado: ragina susirūpinti dėl anoniminių komentarų internete

Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2019.11.20 19:27

Kai kurių portalų sprendimą atsisakyti anoniminių komentarų naujasis Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus vertina gana skeptiškai, esą galimybė išlikti anonimiškais išlieka, o problemos, susijusios su skelbiamų komentarų turiniu, nėra sprendžiamos.

„Šaudyti“, „iškrypėliai“, „šiukšlės“ – tai vieni švelnesnių žodžių, randamų interneto komentaruose. Jie pritaikomi bet kam: politikams, atskiroms etninėms grupėms ar seksualinėms mažumoms.

Vokietija ir Prancūzija jau ėmėsi įstatymais kovoti su neapykantos kalba internete, o Jungtinėje Karalystėje tai vadinama interneto žalos mažinimu. Į šią sąvoką įeina neapykantą kurstantys komentarai, dezinformacija, informacija apie terorizmą ir pan. Kyla klausimas, ar ir Lietuvos politikai turėtų imtis kovos su besiliejančia neapykanta internete.

Prieš kelias savaites portalas vz.lt nusprendė atsisakyti anoniminių komentarų. Anot portalo vyriausiojo redaktoriaus Rolando Baryso, šis sprendimas nebuvo paprastas, nes, kaip bebūtų, laisvas žodis yra vienas iš demokratijos principų.

„Reikia išmokti naudotis laisve. Mes tikėjomės, kad augant valstybei mūsų skaitytojų lygis taip pat augs ir komentarai po truputį virs tam tikrą pridėtinę vertę kuriančiais pasisakymais.

Metai bėgo, tačiau ta kultūra taip ir neatsirado, [...] todėl nusprendėme, kad tik registruoti vartotojai gali komentuoti“, – aiškina R. Barysas.

Anot pašnekovo, skaitytojų komentaruose neretai būdavo kurstoma neapykanta, todėl teko imtis atitinkamų veiksmų.

„Yra didelė pagunda pasižvalgyti po tuos komentarus. Žmonės prie jų praleidžia nemažai laiko, tačiau negauna jokios pridėtinės vertės ar žinių, o tik negatyvą.

Dėl šios priežasties jie tampa pikti ant savęs ir viso pasaulio. Šis negatyvas plinta, tad kam tokius dalykus laikyti viešojoje erdvėje. Jie mus daro monstrais, norinčiais įkąsti oponentui“, – kalba portalo redaktorius.

Problema gilesnė

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus pastebi, kad net ir registruotuose komentaruose, kuriuos rašant privaloma nurodyti savo vardą ir pavardę, vartotojai tikrosios tapatybės neatskleidžia, todėl tai, kad kai kurie portalai nusprendė atsisakyti anoniminių komentarų, problemos nesprendžia.

„Verslo žinių“ komentaruose toli gražu neradau nė vieno vardo ar pavardės, kuri būtų priregistruota tikruoju žmogaus vardu. Ten matomi įvairūs slapyvardžiai ir pan. Aš kol kas nemanau, kad tai išsprendžia problemą, ir neįsivaizduoju kokio nors sprendimo. [...]

Kiekviena redakcija skaito tai, ką rašo jų skaitytojai, ir jei jie mato žeidžiančius ar kurstančius nesantaiką komentarus, tiesiog juos šalina arba perduoda policijai. Mano supratimu, tai, kad „Verslo žinios“ atsisakė neregistruotų komentatorių, yra graži žinutė, bet nesu tikras, ar tai ką nors keičia“, – sako A. Marcinkus.

Problemų identifikuojant interneto komentatorius A. Marcinkus įžvelgia ir socialiniuose tinkluose. Jo tikinimu, klausimas dėl registruotų ir neregistruotų komentarų yra kur kas platesnis – reikėtų kalbėti ir apie diskutavimo kultūrą viešojoje erdvėje.

„Kiek yra tokių užsiregistravusiųjų, kurie lygiai taip pat komentuoja, bet jų asmens nesimato“, – atkreipia dėmesį Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas.

Nedera su žurnalistika

Už žeminančius, pažeidžiančius asmens privatumą ar kurstančius nesantaiką komentarus, anot Vilniaus universiteto profesorės, advokatės Liudvikos Meškauskaitės, atsakingas informacijos rengėjas arba jos skleidėjas. Profesorės aiškinimu, šiuo atveju anoniminių komentarų rengėju galima laikyti rašantįjį, o skleidėju – portalą, sudarantį galimybę tokį neigiamą turinį pamatyti kitiems.

„Atsakomybės galima reikalauti pasirinktinai. Nukentėjusysis, kuris jaučiasi įžeistas arba apšmeižtas anoniminiuose komentaruose, gali nuspręsti, ar ieškoti anoniminio komentatoriaus per policiją, ar patraukti atsakomybėn interneto portalą“, – paaiškina L. Meškauskaitė.

Kaip bebūtų, profesorė teigia, kad anoniminiai komentarai nedera su švarios žurnalistikos principais. Ji prabrėžia, kad žiniasklaidos tikslas – skelbti patikrintas žinias, todėl kai kurių portalų sprendimas atsisakyti anonimiškumo ir tokiu būdu išvengti netinkamų komentarų, jos manymu, yra sveikintinas.

„Ten labai daug informacinių šiukšlių, kurios dažnai ne tik neatitinka tikrovės, bet ir yra pateiktos per patyčių formą. Šiuo požiūriu komentarai neatitinka žurnalistikos esmės“, – LRT RADIJUI kalba L. Meškauskaitė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


LRT aktualijų studija. Neapykanta internete peržengia ribas: ar reikia kovoti įstatymais?