Lietuvoje

2019.11.13 13:56

Prezidentūra prašo nekeisti LRT tarybos narių skyrimo principų

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.11.13 13:56

Svarstomos LRT įstatymo pataisos sudomino ir prezidentūrą. Apie tai trečiadienio darbo grupės posėdyje prakalbo Ramūnas Karbauskis, teigdamas, kad prezidentūra prašė nekeisti LRT tarybos narių skyrimo principo.

„Prezidentūra prašė nekeisti tvarkos dėl tarybos narių skyrimo, palikti keturis skirti Seimui, keturis prezidentui. Prezidento tai kas buvo, netenkina. Jis tikisi sprendimų, kuriuos aptarėme“, – baigdamas darbo grupės posėdį sakė R. Karbauskis. Po posėdžio žurnalistams jis teigė, kad prezidentūra stebi įstatymo rengimo procesą darbo grupėje, pritaria tam, kas bandoma padaryti.

Parlamentinė darbo grupė, svarstanti LRT įstatymo pataisas, trečiadienį tęsė svarstymus dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos. Anksčiau siekusi, kad būtų įsteigta LRT valdyba, darbo grupė nuo šios idėjos atsitraukė ir, panašu, sutinka, jog būtų išplečiamos LRT tarybos funkcijos bei sukuriami tarybos komitetai.

Steigti komitetus LRT taryboje jau anksčiau pasiūlė tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės „Deloitte legal“ vadovaujantysis partneris, advokatas Gintautas Bartkus. Jis teigė, kad reikėtų stiprinti LRT tarybą ir rekomendavo penkis būdus, kaip tai būtų galima daryti. Pirmiausia, pasak jo, reikėtų peržiūrėti tarybos narių skyrimą, įgyvendinant rekomendacijas, kurių esmė – įvairios patirties įtraukimas į tarybą. Taip pat siūloma atsižvelgti į tarptautinę praktiką ir taryboje įsteigti komitetus.

Siūlo ir daugiau pokyčių

Kaip trečiadienį vykusiame darbo grupės posėdyje kalbėjo G. Bartkus, siūloma, kad būtų panaikinama LRT Administracinė komisija, o jos funkcijas perimtų komitetai: „Įstatymu siūlome įtvirtinti tris komitetus – Audito, Pirkimų ir investicijų bei Turinio vertinimo. Siūlome palikti galimybę tarybai, esant reikalui, formuoti kitus komitetus.“

Pasak G. Bartkaus, siūloma, kad Audito komiteto funkcijos būtų platesnės, nes vykdomas tiek vidaus, tiek išorės auditas. Pirkimų ir investicijų komitetas vykdytų kontrolę, susijusią su viešaisiais pirkimais, o Turinio komitetas peržiūrėtų LRT programų strategijos laikymąsi ir t.t.

Taip pat, kaip kalbėjo G. Bartkus, siūloma sustiprinti vidaus auditą ir padaryti jį atskaitingą ne tik generaliniam direktoriui, bet ir tarybai. Auditorius taip pat būtų skiriamas LRT tarybos.

Siūloma ir sukurti vyriausiojo etikos pareigūno instituciją. Šias pareigas einantis asmuo prižiūrėtų, kaip LRT laikomasi profesinės etikos nuostatų. LRT jau turi pasitvirtinusi vidinį etikos kodeksą, veikia ir iš LRT žurnalistų bei teisininkų sudaryta etikos komisija. Anksčiau siūlyta įsteigti ombudsmeno instituciją, tačiau G. Bartkus kalbėjo, kad siūloma šiai institucijai suteikti ne ombudsmeno, o vyriausiojo etikos pareigūno pareigybę.

„Siūlome jį vadinti ne ombudsmenu, o vyriausiu etikos pareigūnu. Matome, kad dažniausiai pareigūnas, kuris atsiranda šiais laikais, taip ir vadinamas“, – sakė G. Bartkus.

Taip pat teikiamas siūlymas tarybai įsitvirtinti vidinį veiklos vertinimą bei kas trejus metus atlikti išorinį LRT tarybos veiklos vertinimą. „LRT būtų pažangi pasauliniame kontekste atlikdama tokius dalykus“, – teigė G. Bartkus, pridurdamas, kad reikėtų atlikti ne tik LRT įstatymo, bet ir kitus LRT reglamentuojančių teisės akto pakeitimus.

Darbo grupei vadovaujantis R. Karbauskis teigė, kad priekaištų tokiam siūlomam modeliui neturi, jie jau buvo aptarti darbo grupėje. Po trečiadienio posėdžio jis sakė, kad jei tapo aiškiau, kaip veiktų komitetai.

„Jei tas modelis bus įgyvendintas, o tikiuosi taip ir bus, LRT taryba taps pilnaverte LRT valdymo institucija“, – komentavo R. Karbauskis.

Ne viskas turi būti numatyta įstatyme

LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis po posėdžio kalbėjo, kad pasitelkiant konsultantus buvo nutarta, kaip turėtų funkcionuoti visas LRT valdymas – pradedant teisės aktais, baigiant komitetų ar tarybos veikla.

„Bandėme sudėlioti, kaip visi šie dalykai turi atrodyti, kas turi būti įstatyme, kas – įstatuose ar laisvesnio pobūdžio rekomendacijose. Daug apie tai diskutavome. Iš dalies radome supratimą su darbo grupės nariais, bet liko neaiškumų, ar mes vienodai suprantame valdymo modelio naujumą. Turbūt pamatysime aiškiau, kai bandysime įtvirtinti konkrečias įstatymo nuostatas.

Man susidarė įspūdis, kad Seimo nariai nori, kad viskas būtų surašyta įstatyme, o mes, pasitelkdami šiuolaikinės vadybos ekspertus, manome, kad šiuolaikinė valdysena grindžiama mažiau įstatymų. Gyvenimas labai greitai keičiasi, jei viską sudėsime į įstatymą, tada praėjus trejetui metų gali tai pradėti trukdyti. Ir sename įstatyme tai turime“, – žurnalistams sakė L. Gadeikis, pridurdamas, kad kai kurie dalykai turėtų būti reglamentuoti žemesnio lygio dokumentuose.