Lietuvoje

2019.11.13 12:30

Institucijos mano, kad Kauno ir Klaipėdos paštų pastatai turėtų likti visuomeninės paskirties

atnaujinta 12.39
BNS2019.11.13 12:30

Kauno ir Klaipėdos paštų centriniai pastatai turėtų likti visuomeninės paskirties bei atlikti pašto funkcijas, sako Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovas Vidmantas Bezaras.

„Lietuvos paštai, ypatingai Kauno ir Klaipėdos, turėtų išlikti kaip teikiantys pašto funkcijas, tai pačio aukščiausio paminklo statuso objektai“, – trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje sakė V. Bezaras.

„Turime unikalius objektus, žiūrint į Kauno pastatą, turbūt labiau vertingo Kaune nesurasime. Klaipėdos paštas savo amžiumi yra dar vertingesnis. Pats geriausias sprendimas – kad savivaldybės perimtų šiuos pastatus, įveiklintų, pritaikytų visuomeninei paskirčiai“, – kalbėjo KPD direktorius.

Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė komiteto posėdyje teigė, jog paštas neturi lėšų užtikrinti minimų pašto pastatų priežiūrą, tad priimtas sprendimas juos parduoti.

„Mes turime devynis objektus, kurie vienaip ar kitaip yra KPD domėjimosi srityje. Ką aš radau pašte turto atžvilgiu – tai buvo ir šiai dienai yra finansiškai nepajėgi bendrovė, kad galėtų užtikrinti šių pastatų tinkamą, pagal jų statusą, priežiūrą“, – teigė A. Sungailienė.

Pašto vadovė tvirtino, jog minėtos patalpos nepritaikytos nei klientams, nei darbuotojams, o bendrovei reikia lėšų modernizuotis, kad galėtų „nebe 19 amžiaus lygyje skirstyti siuntas“.

„Jeigu mes kaip atsakingi valdytojai šiuos pastatus būtume strategiškai palikę kaip tuos, kuriuos matome pašto nuosavybėje, mes turėtume labai menkas galimybes užtikrinti, kad jie netrūnytų, kad pastatai būtų su šeimininku, kuris finansiškai pajėgus“, – sakė A. Sungailienė.

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį svarsto Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų centrinio pašto pastatų likimą.

Lietuvos paštas yra priėmęs sprendimą pastatus parduoti dėl per brangaus išlaikymo, tačiau dalis politikų pasisako už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis komiteto posėdyje teigė, kad pašto pasirinktas „ne tas kelias, kuris tinkamas kalbant apie viešąjį interesą“.

„Tie pastatai yra visuomenei svarbūs ir reikia padaryti viską, kad jie būtų visuomenei išsaugoti“, – pažymėjo R. Karbauskis.

A. Sungailienė sako prieš kiek daugiau nei pusantrų metų pradėjusi vadovauti Lietuvos paštui šiuos pastatus radusi pustuščius bei apverktinos būklės.

Pašto vadovės teigimu, iš karto buvo pradėta ieškoti sprendimų dėl šių pastatų likimo, vertintos visos galimybės ir juos išlaikyti, ir parduoti, tačiau prieita išvados, kad paštas nėra finansiškai pajėgus išlaikyti šiuos pastatus.

Anot A. Sungailienės, minimus pastatus 2018 pavasarį buvo siūloma įsigyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėms, tačiau savivaldybės tokio noro neturėjo, kaip ir Turto bankas bei Kultūros ministerija.

Kultūros komiteto posėdyje dalyvavęs Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius teigė, jog pastatus iš pašto Turto bankas galėtų perimti tik atlygindamas rinkos verte, ir tam lėšų turėtų skirti Vyriausybe. Paštui tiesiog perduoti pastatų Turto bankui nėra galimybės.

Spalio pabaigoje susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius atšaukė Lietuvos pašto valdybą. Pasak jo, sprendimas parduoti centrinių paštų pastatus buvo tarp motyvų, lėmusių tokį sprendimą.