Lietuvoje

2019.11.13 15:56

Gripo pasekmės gali būti skaudžios – nusilpus imunitetui tyko plaučių uždegimas, bet yra galimybė apsisaugoti

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.11.13 15:56

Artėjant šaltajam sezonui didėja rizika susirgti ne tik gripu, bet ir plaučių uždegimu. Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC) įspėja, kad gripo sezono metu beveik 50 proc. mirčių priežasčių pasaulyje siejamos su plaučių uždegimu. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad šios pneumokokinės infekcijos galima išvengti pasiskiepijus.

Pneumokokai – viena dažniausia pneumonijų (plaučių uždegimo) bei viduriniosios ausies uždegimų priežastis. Dažniausiai pneumokokinės infekcijos sukėlėjas atveria kelią plaučių uždegimui, bet gali būti ir meningito, anginos, endokardito bei kitų ligų priežastimi.

ULAC direktorius profesorius Saulius Čaplinskas tikina, kad pneumokokinė infekcija dažnai būna normalioje žmogaus mikrofloroje. Pneumokokus gali nešioti apie 40-60 proc. mažų vaikų, paauglių – 6-10 proc., suaugusių – 3-4 proc. Šių bakterijų galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Sukėlėjas plinta oro lašeliais, kuomet patenka į žmogaus apatines kvėpavimo takų dalis, dauginasi, dėl to vystosi kvėpavimo takų uždegimas.

„Jeigu nusilpsta žmogaus organizmas, jeigu užpuola gripas ar kiti peršalimo virusai, kurių yra apie 200, jie gali atverti kelią pneumokokinei infekcijai, kuri gali sukelti plaučių uždegimą ir aibę kitų ligų. Naujausiais duomenimis pasaulyje gripo sezono metu beveik 50 proc. mirčių priežasčių yra plaučių uždegimas. Dar daugiau, apie 8 proc. visų senyvo amžiaus žmonių mirčių priežasčių ir apskritai kas ketvirta iš dažniausių mirčių priežasčių pasaulyje yra būtent pneumonija“, – tikino S. Čaplinskas.

Ligos simptomai primena gripą

Susirgimų pneumokokine infekcija padaugėja šaltuoju laikotarpiu. Ilgesnis buvimas šildomose patalpose, kur vyrauja sausas oras, turi įtakos žmogaus kvėpavimo takų gleivinės pažeidimams.

Pneumokokų sukeltu plaučių uždegimu užsikrečiama per orą nuo sergančio žmogaus jam čiaudint ar kosint, todėl svarbu vengti kontakto su sergančiu asmeniu, kosint ir čiaudint užsidengti burną, nedelsiant išmesti panaudotas vienkartines servetėles, dažnai plauti rankas.

Pneumokoko sukeltų ligų eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai būna labai sunki. Galima išskirti kelis simptomus: staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys, tačiau pneumokokinė infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų. Gydymui naudojami antibiotikai, tačiau registruojama vis daugiau atsparumo jiems atvejų.

„Gera žinia yra ta, kad skiepai yra prieinami ir pakankamai efektyvūs. Šiandien panašu kad užtenka pasiskiepyti vieną kartą suaugusiems rizikos grupės žmonėms. Jiems skiriama vienokia vakcina, apsauganti nuo 13 serogrupių, o vaikų profilaktinių skiepų kalendoriuje numatyti trys skiepai“, – sakė ULAC direktorius.

Nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami asmenys, patenkantys į rizikos grupių sąrašus, bei vaikai iki 2 metų pagal skiepų kalendorių. Tiesa, vaikai pagal privalomą programą nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami nuo 2014 m.

S. Čaplinskas tikina, kad anksčiau gimę vaikai, kurie priklauso rizikos grupėms, masiškai buvo skiepijami 2016 m. Tuo metu nuo pneumokokinės infekcijos buvo paskiepyta apie 6 tūkst. visų šalies vaikų, patenkančių į rizikos grupę. Įvedus privalomą skiepą, rizikos grupėje esančių vaikų pasiskiepijimų skaičius mažėja, tuo tarp suaugusiųjų skaičius pastebimai auga. Per 2018 m., lyginant su 2017 m., skiepų suaugusiems, esantiems rizikos grupėje, skaičius išaugo 62 proc.

Asmenų, patenkančių į pneumokokinės infekcijos rizikos grupę, sąrašas yra gerokai ilgesnis, nei gripo atveju. Didesnę riziką susirgti turi žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, su nusilpusiu imunitetu. Susergama ir dėl nepalankių išorinių faktorių: peršalimo, pervargimo, stresinės situacijos, virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir kita. Šios ligos dažnesnės mažiems vaikams, ypač ikimokyklinio amžiaus, senyviems žmonėms ir žmonėms, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis.

Vakcina ligos iššaukti negali

ULAC direktorius atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti pneumokokinės infekcijos vien skiepo nuo gripo nepakanka. Mat plaučių uždegimui kelią gali atverti ir kiti susirgimai. Dėl to asmenys, kurie nėra skiepyti nuo pneumokokinės infekcijos ir planuoja artimiausiu metu skiepytis nuo gripo, šiuos abu skiepus gali gauti vienu metu, tik į skirtingas kūno vietas.

Kadangi ši vakcina nėra gyva, skiepas ligos iššaukti negali. Pagrindinis skiepo šalutinis reiškinys – paraudusi, šiek tiek skaudanti skiepo vieta. Labai nedideliam procentui asmenų skiepas gali iššaukti karščiavimą. ULAC direktorius teigia, kad to baimintis nereikėtų, nes tai rodo, kad žmogaus organizmas į skiepą tinkamai reaguoja ir jau gamina antikūnius.

„Mes įvedame ne ligos sukėlėją, o medžiagas, kurios sukelia antikūnių gamybą. Ligos jos iššaukti nekaip negali. Gali iššaukti tik organizmo reakciją, bet ne ligą. Dėl to tie, kurie teigia, kad galbūt skiepas susargdino žmogų, negali taip būti, nėra tokio mechanizmo“, – tikino S. Čaplinskas.

ULAC duomenimis, 2018 m. šalyje nuo pneumokokinės infekcijos paskiepyti 8 269 suaugę asmenys ir 1 337 vaikai (2–18 metų), priklausantys rizikos grupėms. Didžiąją dalį (36 proc.) suaugusiųjų, paskiepytų nuo pneumokokinės infekcijos (2 983 asmenys), sudaro sergantieji onkologinėmis ligomis, o vaikų grupėje – sergantys kvėpavimo takų ligomis (68,4 proc., 915 vaikų).