Lietuvoje

2019.11.12 21:12

Šimonytė apie valdžios mokestinius siūlymus: geriau Vyriausybė nieko nedarytų, negu keltų sumaištį metų pabaigoje

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2019.11.12 21:12

Atiduodama Seimui tvirtinti kitų metų valstybės biudžetą Vyriausybė akcentavo, jog yra pasiruošusi jį argumentuotai apginti ne tik valdančiosios daugumos, bet ir racionaliosios opozicijos atstovams. Tačiau priėmimas buksuoja ir kartais net susidaro įspūdis, kad pamatęs komitetų jau apdorotą galutinį projektą, Ministrų kabinetas gali jo net ir nepažinti. „Dienos temoje“ žurnalistė Rasa Tapinienė kalbasi su buvusia finansų ministre, Seimo Audito komiteto pirmininke, konservatorių frakcijos nare Ingrida Šimonyte.

– Kartu su jumis kviečiau ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Valių Ąžuolą, bet jis atsisakė dėl laiko stokos. Ar galima daryti prielaidą, kad Seime darbas verda, ne tik politinės rietenos?

I. Šimonytė: Nuo ryto „Kvailių kaime“ virė darbas, kaip sakė etnologė pasakoje. Išties Seime vyksta daug, daug dalykų, yra daug projektų, kuriuos turi svarstyti komitetai. Rytoj yra komitetų diena, viskas daroma galvotrūkčiais, aišku, reikia daug išvadų paruošti, nežinau, kaip komiteto pirmininkas tą daro, bet manau, kad turi, ką veikti. Mes, galbūt, savo darbą pasiruošėme šiek tiek iš anksto, todėl aš galėjau ateiti į laidą.

– Jūs esate minėjusi, kad didžiausia Biudžeto projekto problema yra tas milijardas milijonui. Savo socialinėje paskyroje rašėte, kad mokestiniai pakeitimai yra teikiami be analizės, be vertinimų ir kartais net neaišku, ką norima apmokestinti, ar aktyvus, ar pasyvus, ar deminutyvus, ar fakultatyvus. Aš čia jau cituoju jus. Ar tai buvo tiesiog jūsų spalvingi žodžiai, ar eiliniam piliečiui iš tiesų vertėtų sunerimti?

I. Šimonytė: Manau, kad mokesčių pakeitimai, kurie yra teikiami, kelia daug sumaišties ir labai mažai ką gyvenime keičia. Jeigu Seimas priims tą įstatymą, kuriam šiandien pritarė po pateikimo, dėl automobilių registracijos mokesčio, gal surinks 14 milijonų iš to, kad automobiliai pirmą kartą registruojant bus apmokestinami tam tikru mokesčiu. Gal kažkiek surinks, nors labai abejoju, kad tai bus bent kiek ženklesnės sumos iš nekilnojamojo turto mokesčio, to prabangos, vadinamojo mokesčio kartelės nuleidimo žemyn, kažkiek iš alkoholio akcizų, kažkiek iš kuro akcizų.

Bet didžioji problema yra tokia, kad Vyriausybė, tiesą sakant, kai priiminėjo mokesčių pakeitimus 2018 m., priėmė ryžtingą sprendimą gana ženkliai mažinti ateities pajamas. Bet per tą laiką atsitiko daug įvairių dalykų, ne tik kad ekonomika šiek tiek pradėjo lėtėti, kas buvo gana numatomas dalykas, ir tie pokyčiai nėra tokie nenumatyti, lyginant su tuo metu, kada mokesčių reforma buvo priimta. Bet atsirado naujų įsipareigojimų, nes atsirado nauja koalicija.

Ir visame šitame Vyriausybei reikia tą kvadratą kažkaip paversti apskritimu ar atvirkščiai. Ir akivaizdu, kad gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo netekimai yra ženklūs, nes tai dalykas, kuris paliečia labai platų būrį žmonių. Tuo metu visi šitie kaitaliojimai, kurie yra teikiami šiandien, labai neaišku, ką iš tikrųjų paliekame.

Pavyzdžiui, banko aktyvų mokestis arba prekybos tinklų mokestis. Kai didvyriškai yra bandoma teigti, kad tarsi mokesčius, galbūt, sumokės parduotuvės ir bankai, kurių žmonės nemėgsta, tai vėl grįžtu prie to paties, kad ekonomikoje visada mokesčius moka tik žmonės. Ant kurios žmonių grupės pavyks tą mokesčių naštą numesti, priklauso nuo to, kiek tai grupei lengva bus nuo to mokesčio pabėgti. Tai, ką ekonomistai vadina elastingumu.

Ir tikrai daugeliu atveju turbūt su gana dideliu patikimumu galima pasakyti, kad didžioji mokesčių našta, tarkim, to vadinamojo prekybos mokesčio, kur irgi nelabai patys autoriai žino, kiek tų mokėtojų bus, kiek tų įmonių, kurios turėtų mokėti, ar vienais atvejais reikia mokėti, ar kitais atvejais nereikia mokėti, kaip su internetine prekyba ir taip toliau, ir panašiai. Tai gana patikimai galima pasakyti, kad pirmiausia to mokesčio taikinys, be abejo, bus vartotojai.

Taip pat ir su bankų aktyvų mokesčiais, tai yra paskolų, kitaip šnekant, portfelio mokesčiais, veikiausiai taip pat kitiems žmonėms, tai yra ar indėlininkams, ar darbuotojams, ar akcininkams galiausiai tą mokestį perkelti gali būti ne taip lengva. Tai čia yra tas chaosas, jis, tiesą sakant, man atrodo, sukuria tokią situaciją, kad geriau nieko Vyriausybė nedarytų, geriau neteiktų jokių pasiūlymų, išskyrus ten timpteltų gal akcizą tabakui arba degtinei, negu keltų tokią sumaištį metų pabaigoje.

– Bet jūs kalbate apie bankų ir prekybos centrų, tarkim, mokesčius, kuriuos siūlė ne ministrų kabinetas, o Seimo nariai, ar tai yra normalu?

I. Šimonytė: Tikrai nėra normalu, juk lygiai taip pat ir ta įžymioji „milijardo milijonui“ mokesčių reforma yra bent iš dalies atsukama atgal. Tai yra Seime įregistruoti siūlymai, kad tas mokesčio mažinimas ateinančiais metais būtų mažiau ženklus, negu Vyriausybė buvo priėmusi 2018 m. ir pažadėjusi, kad daugiau jokių mokesčių keitimų nebus.

Nors tada sakėme, ir aš pati sakiau, ir tuometis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, su kuriuo mano nuomonės ne taip dažnai gyvenime sutampa, bet kažkuriuo etapu sakė: priimkime sprendimus pirmiems metams, o paskui žiūrėkime, kaip vis dėlto dėliojasi padėtis. Ir jeigu galime toliau gilinti reformą, tai tada ir apsispręskim, kiek gilinti. Tai dabar tos reformos gilinimas yra iš dalies atšaukiamas, bet kas tai daro? Tai daro 7 Seimo nariai, ne Vyriausybė.

Bankų mokesčio, kaip jūs teisingai paminėjote, iniciatyva taip pat yra Seimo narių, prekybos tinklų mokesčių, bet visi šitie pakeitimai yra įtraukti į biudžeto projektą. Tai nesu dar mačiusi tokios teisėkūros, turiu pasakyti per savo gana ilgą darbo karjerą su biudžetais ir su Seimais, kada Vyriausybė net nesiryžta prisiimti politinės atsakomybės už tuos siūlymus, kurie yra svarstomi Seime.

– Per daugelį metų susiformavusi praktika apskritai, kad Vyriausybė biudžeto projektą svarstymui pateikia vos ne paskutinę minutę. Ar tai reiškia, kad tiesiog kompetencijos trūksta tą padaryti, ar yra per daug interesų konflikto?

I. Šimonytė: Tai reiškia, kad derybos vyks iki paskutinės minutės. Tą galiu pasakyti ir kaip žmogus, kuris ne vieną biudžetą yra pateikęs. Ir negiriu tos tvarkos todėl, kad kartais būna, kad viena ar kita valdžia pasišaipo iš vienos ar kitos opozicijos. Maždaug „Kur jūs tokie gudrūs, kodėl jūs nepateikiate alternatyvaus biudžeto?“

Alternatyvaus biudžeto praktiškai opozicijai yra neįmanoma pateikti, nes daugybė duomenų, kurie yra svarbūs, kurie yra reikalingi tam, kad galėtum pateikti kažkokius apmąstytus alternatyvius siūlymus, tikrai tampa žinomi tiktai paskutinę minutę, būtent tą spalio 17 d. Didelė dalis tų duomenų apskritai taip ir lieka žinomi tik Vyriausybei ir ministerijoms, tam lygmeniui, kuris su biudžetu dirba. Tai mano patirtis sako, kad veikiausiai tai yra derybų iki paskutinės minutės problema, turbūt ir dabar. Nesu ministerijoje jau daug metų, bet spėju, kad niekas per tą laiką labai smarkiai nepasikeitė.

– Kalbant apie derybas, finansų ministras nėra galingas, bet kartais galima sutarti su racionaliąja tiek valdančiąja dauguma, tiek opozicija. Ar Vilius Šapoka dažnai lankėsi jūsų frakcijoje, kalbėjosi apie pokyčius ir klausė jūsų nuomonės?

I. Šimonytė: Kai frakcija kvietė, tada paprastai jau ministrai ateina. Ne su visais lengva suderinti laiką, bet ateina. Tačiau išankstinių diskusijų, tiesą sakant, iš Vyriausybės pusės nebuvo, buvo visiškai priešingai. Birželio mėnesį, dar prieš pasibaigiant pavasario sesijai, opozicijos iniciatyva pristatinėjau Seimo rezoliucijos projektą, kuriuo siūliau: stabdykime kol kas arklius to mokesčių reformos gilinimo, nes jau dabar matyti, kad bus labai didelių problemų ruošiant biudžetą.

Turime atsisėsti ir apsispręsti, kiek mūsų prioritetų yra kurioje pusėje. Kiek yra viešojo sektoriaus pusėje, tai yra kalbant apie atlyginimus įvairioms viešojo sektoriaus grupėms, kiek yra mokesčių reformai vis dar likusios tos erdvės, kad mes galėtume kažkaip tuos dalykus suderinti, sudaryti derybų grupę, kuri galėtų tą paskutinį priešrinkiminį biudžetą parengti tokį, kad už jį galėtų gal ne ramia širdimi balsuoti, bet, taip jau pasakyti, kad čia yra geras kompromisas. Tai buvo tuo metu pozicijoje Seimo narių, kurie tas problemas suprato. Jie sakė: visai neblogai šneki, bet eik, pasėdėk ant suoliuko.

Dabar matome akivaizdžiai būtent tą chaosą, tai yra finansų ministras bando desperatiškai pridengti ir kažkaip išlaikyti tą vadinamąją fiskalinę drausmę. Bet kieno kaina išlaikoma fiskalinė drausmė biudžete? Tai va šitų bandymų apklijuoti tą skylę kažkokiais mažais pleistriukais – nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčio pavidalu, Seimo narių atrodo visiškai iš kepurės atrastomis iniciatyvomis dėl naujų mokesčių, Seimo narių iniciatyvomis, dėl mokesčių reformos dalinio stabdymo. Ir kaip sakau – medikų chalatais.

– Medikų chalatais – turite omenyje didžiulį rezervą dėl privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“ daugiau negu pusę milijardo?

I. Šimonytė: „Sodros“ rezervas yra maždaug automatiškas, nes pensijų indeksavimas vyksta pagal tam tikrą formulę. Tiek, kiek pajamų augimo nėra išnaudojama išmokoms, nors ten yra vidinių tam tikrų dalykų, tai yra kaupiama rezerve.

Ir gerai, mes tai naudosime tada, kada, tarkim, pajamos sumažės, o reikės pensijas ir toliau indeksuoti pagal tam tikrus praeities duomenis. Bet Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo sudarymo niekas nereguliuoja. Tai yra iš esmės diskretinis Vyriausybės sprendimas ir dabar Vyriausybė priėmė diskretinį sprendimą visą pajamų prieaugį paskirti į rezervą. Kodėl? Todėl, kad aritmetiškai, pabrėžiu – aritmetiškai, tuomet viešieji finansai atrodo tarsi subalansuoti.

Bet proporcijų požiūriu, turint minty, kad tai yra mažiausias biudžetas, kad mes tikrai nesame išsprendę visų problemų sveikatos srityje, kad sveikatos ministras net neslepia, kad jis bandys belstis į finansų ministro sąžinę metų eigoje ir bandys iš to rezervo lėšas naudoti, nors rezervas pagal nutylėjimą yra skirtas sunkesniems laikams. Visa tai rodo, kad kažką Vyriausybė bando apgauti. Nelabai aišku, ką, Briuselį ar mus.

– Esate sakiusi, kad šis biudžeto projektas nelabai atspindi gerovės valstybę. Ką šis terminas jums reiškia, kaip jūs apibrėžtumėte tą gerovės valstybę?

I. Šimonytė: Man gerovės valstybė pirmiausia yra ta valstybė, kurioje visi žmonės turi vienodas galimybes. Niekada nebus taip, kad visi žmonės bus vienodi, vienodai uždirbs, jų pajamos, gerovė ir taip toliau bus vienodi. Bet kai neskiriame dėmesio tam, kas kuria pagrindą žmonių lygioms galimybėms, tai yra viešųjų paslaugų ir švietimo, sveikatos bei socialinių paslaugų, tarkim, tas pats neįgaliųjų skurdas, mamos, auginančios vienos vaikus ir panašiai. Šitam dėmesio nėra, yra dėmesio tik tam, kad atnešė potvynis – padaliju ir viskas, čia visa inteligencija baigėsi.

Dienos tema. Ingrida Šimonytė: siūlomi mokesčių pakeitimai kelia tik daug sumaišties, bet mažai ką keičia