Lietuvoje

2019.11.12 18:37

Vėžio registro sistema Lietuvoje: egzistuoja jau kelis metus, tačiau iki optimalaus darbo dar daug iššūkių

LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2019.11.12 18:37

Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis pamažu didėja, tačiau mirtingumo nuo visų lokalizacijų vėžio rodikliai yra stabilūs, o tarp moterų net stebima mažėjimo tendencija – tokius duomenis atskleidė susisteminti 2012-2015 m. Vėžio registro duomenys.

Tiesa, Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, teisininkas Šarūnas Narbutas džiaugiasi ,kad pagaliau atsirado nuoseklus vėžio registras, kuris palengvins ne tik medikų darbą, tačiau ateityje leis daryti sprendimus, kurie padėtų optimaliau kovoti su onkologiniais susirgimais.

POLA prezidentas sako, kad Lietuvoje situacija, kalbant apie onkologines ligas, jų gydymą, gerėjanti, tačiau vis dar yra daugybė taisytinų ir tobulintų dalykų.

Anot jo, vienas jų – vėžio registro sukūrimas, kuris atveria naujas galimybes registruojant tiek ligonių skaičių, taip pat detaliau aiškintis onkologinių susirgimų dažnį, ligų rūšį, o tai leis ateityje ieškoti sprendimų ir reikalingų vaistų rinkose.

„Mes kaip asociacija tuos klausimus nuolatos kėlėme. Prisiminkime ir premjero atvejį, kuomet jis susirgo, tai mes negalėjome pasakyti, kiek Lietuvoje yra limfomos atvejų, koks mirtingumas. Tas liečia bet kokią bet onkologinį susirgimą. Paskutinis registras buvo 2012-aisis. Pavyzdžiui, kai mes kalbame, kad reikia naujų vaistų, kurie duoda geresnį išgyvenamumą, tačiau mes neturėdavome jokios statistikos ar taip yra, ar taip nėra, o tada politikai sako, jog atneškite naują informaciją, tuomet ir kalbėsime. Dabar, galbūt tas naujasis registras gali techninis niuansas, tačiau čia buvo tiek interesų ir intrigų, smagų, kad jis pagaliau veikia“, – LRT RADIJUJE sakė Š. Narbutas.

Anot jo, naujasis registras leis gerokai aiškiau susidaryti vaizdą ne tik apie onkologinius susirgimus, jų skaičių, tačiau ir vertinti kiekvieną miestą, net gydymo įstaigą individualiai, o vėliau daryti išvadas ir priimti tam tikrus sprendimus, susijusius su kokybiškesne kova su onkologinėmis ligomis.

Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė LRT RADIJUJE sakė, kad pagaliau sukurtas registras – ilgai lauktas žingsnis pagalboje kovoje su onkologiniais syusirgimais. Nors tokį vėžio registrą buvo bandoma kurti jau prieš keletą metų, tačiau nuolatos buvo įsipainiojama į biurokratizmo voratinklius.

„Pradėkime nuo to, ką oficialiai vėžio registras buvo įsteigtas tik nuo 2017-ųjų, tą buvo bandoma padaryti ir anksčiau, tačiau tvirtinant nuostatus, dėl skirtingų priežasčių, jie būdavo atmesti. Tik patvirtinus nuostatus mes įgavome pagrindą dirbti, egzistuoti, rinkti duomenis. Tai atvėrė galimybę mums su kitomis medicininėmis sistemomis ir registrais. Tai procesas nėra vienadienis dalykas. Situacija gerėja, bet vien saugos dokumentų tvirtinimas užtruko beveik metus“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.

Anot jos, sistema kuriama ta, kad ir gydytojams palengvintų situaciją, mažintų biurokratijos kiekį, o pasidžiaugti galima tuo, kad nuo 2012-ųjų metų kurtas registras pagaliau turėtų pradėti dirbti „optimaliu rėžimu“.

POLA prezidentas, teisininkas Šarūnas Narbutas džiaugėsi naujojo registro sukūrimu, tačiau priminė, kad kitas svarbus aspektas kovoje su onkologinėmis ligomis – empatija, paprastas žmogiškas supratimas, o esami pavyzdžiai rodo, kad kartais norima ne suprasti sergantį asmenį, o net jam įgelti.

„Turime vieną valstybės vadovų, premjerą, kuris taip pat serga onkologine liga, tačiau klausimas yra ne apie premjerą, o apie žinutę, kurią mes siunčiame visuomenei apie pacientus. Kai premjeras nepasirodo darbe, kažkas pradeda sakyti ir klausti ar politikas sugeba eiti pareigas, nors objektyviai viskas susideda dėl gydymo ir chemoterapijos procedūrų. Tuomet mes pradedame stigmatizuoti, nors jau gal 10 metų kovojame su tą stigma, kad vėžys jau nėra mirties nuosprendis, kad tai ne gyvenimo būdo liga, o atvirkščiai, reikia tikrintis. Tai pažiūrėkime, ką mes tada rodome, jei baksnojame bet ką iš šalies vadovų, ką galvoti paprastam žmogui, kuriam vadovas gali taip pat priekaištauti, tai ir tu dirbk, žiūrėk, premjeras tai juk dirba, kodėl neisi į darbą po savo chemoterapijos procedūrų. Šioje situacijoje būtina pažiūrėti empatiškai ir į tuos dalykus žiūrėti žmogiškai. Aatrodo, kad bandome padėti ne asmeniškai, o atvirkščiai, įgelti kažkam“, – sako Šarūnas Narbutas.

Kiekvieną dieną iš skirtingų asmens sveikatos priežiūros įstaigų į NVI Vėžio registrą atkeliauja nauji pranešimai „Apie pirmą kartą nustatytą onkologinės ligos diagnozę“. Visi jie yra peržiūrimi, sukoduojami ir suvedami į informacinę sistemą, o esant netikslumų – tikslinami.

Duomenys NVI Vėžio registrą pasiekia popierinių ir elektroninių pranešimų forma.

„Tačiau vis daugiau įstaigų rūpindamosi savo pacientų asmens duomenų apsaugą stengiasi visus duomenų mainus perkelti į saugesnę – elektroninę – erdvę“, – teigiama NVI pranešime žiniasklaidai.


60 minučių. „Tvarkos ir teisingumo“ vadovas atstatydintas iš Seimo vicepirmininko pareigų