Lietuvoje

2019.11.12 19:05

Narkevičius neslepia – nerimą kelia dar viena įmonė, opozicija įžvelgia slaptus kėslus

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.11.12 19:05

Kilus skandalui dėl Lietuvos pašto valdybos atšaukimo, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius neslepia, kad pastabų jis turi ir kitoms bendrovėms, tarp kurių – „Lietuvos geležinkeliai“ bei „Kelių priežiūra“. Tuo metu opozicijos atstovas, konservatorius Dainius Kreivys įtaria, kad šie manevrai slepia bandymą į strategines valstybės valdomas įmones susodinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai–Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) lojalius asmenis.

Lietuvos pašto valdyba, kaip pranešė jos pirmininkas Nerijus Datkūnas, spalio 31 d. buvo informuota, kad susisiekimo ministras J. Narkevičius reikalauja nedelsiant nutraukti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų pardavimo aukcionus bei atleisti Lietuvos pašto generalinę direktorę Astą Sungailienę. N. Datkūnui atsakius, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami Lietuvos pašto valdyboje, o vadovo atleidimas turi turėti aiškų pagrindą, tos pačios dienos vakare visi valdybos nariai gavo raštus dėl jos atšaukimo spalio 31 dieną.

Praėjusią savaitę ministro įsakymas buvo pakeistas – valdybos narių įgaliojimai buvo pratęsti iki gruodžio 31 dienos, tačiau nepriklausomi nariai su tuo nesutinka. Nepriklausomų Lietuvos pašto valdybos narių pranešime teigiama, kad ministerijos pasirinktas valdybos atšaukimo būdas bei naujos valdybos suformavimas vien tik iš ministerijos darbuotojų visiškai neatitinka depolitizuotų valstybės valdomų įmonių valdymo standartų ir gerųjų praktikų bei daro neigiamą įtaką tokių įmonių prestižui.

Pasak N. Datkūno, iki spalio 31 dienos valdybai nebuvo išsakyta jokių esminių pastabų dėl jos veiklos ar bendrovės vykdomų strateginių projektų, taip pat neužsiminta apie gruodį turinčių įvykti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatų aukcionų stabdymą.

„Manome, kad centrinių paštų pastatų pardavimo aukcionų nutraukimas būtų itin žalingas bendrovei. Vietoj to, kad būtų investuojama į Lietuvos pašto darbuotojų darbo sąlygų gerinimą, lėšos būtų skirtos nenaudojamų pastatų išlaikymui“, – teigiama pranešime.

Pranešime žiniasklaidai susisiekimo ministras J. Narkevičius teigė, kad valdybai atsisakius tęsti darbą iki šių metų pabaigos, Susisiekimo ministerija skubiai suformuos naują valdybą. LRT.lt kalbintas J. Narkevičius patikino, kad tokie Lietuvos pašto valdybos narių veiksmai prilyginami jų atsistatydinimui, tad, kaip dar kartą patvirtino ministras, ministerija formuos naują valdybą.

Skirtingų, tarpusavyje nesusijusių LRT.lt šaltinių teigimu, LLRA–KŠS, kurios narys yra susisiekimo ministras J. Narkevičius, turi interesų plėsti savo įtaką Lietuvos pašte, į bendrovės valdybą siekdami paskirti partijai lojalius asmenis. Pasak šaltinių, LLRA–KŠS gali būti nusitaikiusi į miesteliuose ir rajonuose esančius pašto padalinius, kuriuos pasitelkus, per paštininkus, partija esą galėtų pasiekti potencialius savo rinkėjus.

Ministras: valdyboje politikų nebus

LRT.lt kalbintas susisiekimo ministras J. Narkevičius patikino antradienį susitikęs su Lietuvos pašto generaline direktore A. Sungailiene, su kuria aptarė „einamuosius klausimus“, kurie taip pat yra susiję ir su bendrovės valdybos sprendimu toliau nedirbti.

„Dar kartą patvirtinome, kad neigiamų pasekmių dėl valdybos pakeitimo pašto veikloje nėra“, – tvirtino ministras.

Nors anksčiau, kaip pranešė nepriklausomi Lietuvos pašto valdybos nariai, Susisiekimo ministerija reikalavo iš pareigų atleisti A. Sungailienę, J. Narkevičius teigė šiuo metu nenorintis vertinti jos galimybių dirbti toliau.

„Aš negalėčiau arba, kitaip kalbant, aš nenorėčiau vertinti, nes ne kartą sakiau, kad vertinimas gali būti subjektyvus, bet visa ši situacija, kuri susiklostė, ji yra tobulintina. Bet ar tai reiškia, kad situacija yra kardinaliai tobulintina kadrine prasme, negaliu pasakyti, nes norime, kad valdyba kuo greičiau pradėtų dirbti“, – teigė J. Narkevičius, paklaustas, ar jį tenkina A. Sungailienės darbas.

Ministras pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvos pašto valdyboje laikinai dirbs ministerijos atstovai. Tarp jų, kaip garantavo ministras, nebus politikų. Anot J. Narkevičiaus, nuolatinė įmonės valdyba bus sudaryta laikantis visų įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų procedūrų, siekiant skaidrumo.

„Dabar valdyba paskirta ne iš politikų, o iš ministerijos atstovų, iš tų, kurie kuruoja savo sritis. [...] Mes ne politiniu pagrindu kuriame valdybą“, – akcentavo pašnekovas.

Jis garantavo, kad nuolatinėje Lietuvos pašto valdyboje nebus LLRA–KŠS narių ar partijai lojalių žmonių.

„Ne politiniu ir ne tautiniu pagrindu bus atrinkti kandidatai į valdybą. Aš ne garantuoju, aš konstatuoju“, – komentavo J. Narkevičius.

Vis dėlto susisiekimo ministras, paklaustas, kodėl reikia stabdyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų pardavimo aukcioną, aiškaus atsakymo nepateikė.

„Manau, kad ne visos galimybės buvo išnaudotos tam, kad būtų išnagrinėta situacija, kad būtų pateikti siūlymai, atrasti variantai, kad šie pastatai tarnautų ir visuomenei, ir būtų naudingi bendruomenei“, – kalbėjo J. Narkevičius.

Jis pridūrė, kad dėl galimo pašto pastatų remonto būtina „visapusiška diskusija“, į kurią turėtų būti įtraukti paveldosaugininkai, Kultūros ministerija.

Primename, kad sostinės centrinio pašto pastato pradinė pardavimo kaina yra daugiau kaip 10 mln. eurų, Kauno ir Klaipėdos – atitinkamai 3,3 mln. ir 1,6 mln. eurų. Pastatų pardavimo aukcionai planuojami gruodžio mėnesį.

Dėl centrinių paštų pastatų spalio pabaigoje į Vyriausybę kreipėsi „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, prašydamas ieškoti galimybės juos išsaugoti visuomenei. Dėl planų parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinius paštus susirūpinimą yra pareiškusi Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos restauratorių sąjunga.

Neslėpė, kad klausimų turi ir kitoms bendrovėms

Kaip skelbė BNS, praėjusį ketvirtadienį Seimo Ekonomikos komitete paklaustas, ar nežada atšaukti ir „Lietuvos geležinkelių“ bei „Kelių priežiūros“ valdybų, J. Narkevičius sakė to nei patvirtinsiąs, nei paneigsiąs.

Ministras taip pat tikino, jog geležinkelio Kaišiadorys–Klaipėda ir Vilniaus mazgo elektrifikavimo konkurso auditas nėra pretekstas atleisti „Lietuvos geležinkelių“ valdybą.

„Faktas, kad auditas yra ne tam, kad atrastume kažkokias ydas valdybos ar kitų asmenų veikloje. Mes tiesiog kontroliuojame ir norime sužinoti, dėl kokių priežasčių tas procesas vyksta ilgiau nei dvejus metus“, – sakė J. Narkevičius.

Ministras neatmetė galimybės, kad elektrifikavimo konkursas bus išskaidytas dalimis.

J. Narkevičius, LRT.lt paklaustas, ar jam abejonių kelia bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Kelių priežiūra“ veikla, nuo tiesaus atsakymo bandė išsisukti, tačiau vėliau patvirtino, kad pastabų, klausimų minėtoms įmonėms vis dėlto turi.

„Kelia nerimą „Kelių priežiūros“ situacija. Šis klausimas yra nagrinėjamas iš tiesų. Vakar susitikome su įmonės „Betonas“ valdyba, susitikome su profsąjungos atstovais. Bet mūsų tikslas ne politizuoti, ne keisti žmones, kad būtų kažkokie savi ar svetimi. Darbas turi būti organizuotas kryptingai. To ir siekiame“, – komentavo J. Narkevičius.

Tiesa, J. Narkevičius, kalbėdamas apie bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, patvirtino, kad šios įmonės valdybos atšaukti neketinama.

„Vyksta procesas, bet klausimas dėl valdybos pakeitimo nėra to lygmens. Bendraujame intensyviai su direktoriumi, susitiksime su valdyba, nes yra daug strateginių klausimų. Dirbame“, – komentavo ministras.

D. Kreivys: ministras sulaužė įstatymą

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Seime, parlamento Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas D. Kreivys tikino manantis, kad susisiekimo ministro J. Narkevičius, atšaukęs Lietuvos pašto valdybą, tiesiog siekia atleisti įmonės vadovę ir į pačią įmonę susodinti sau lojalius žmones.

„Kitaip negalėčiau tai vertinti, kaip bandymą per valdybą atleisti bendrovės vadovę ir paimti įmonę į savo kontrolę. Teko girdėti, kad ministerijoje sparčiai plečiamas ministrui artimų žmonių ratas. Taigi galbūt yra noras plėsti savo žmonių ratą įmonėje, kitaip tariant, į ją susodinti savo žmones.

Įmonė dirba tikrai gerai, visi jos rezultatai yra gerėjantys, įmonė įgyvendina visą eilę strateginių projektų, tai yra tokių, kaip „Mobilus paštininkas“, stato didžiulį logistikos terminalą. Tie veiksmai, kurie dabar atliekami, gali sugriauti įmonės darbus, o įmone tenka labai sunkiai konkuruoti rinkoje tiek su vokiečių, tiek ir su suomių bei estų paštais, kurie veržiasi į mūsų rinką“, – LRT.lt komentavo D. Kreivys.

Opozicijos atstovo manymu, J. Narkevičius į Lietuvos pašto valdybą laikinai paskyręs ministerijos atstovus, pažeidė įstatymą.

„Yra normalios procedūros, kaip tai yra daroma, tačiau ministras tą padarė, sulaužydamas įstatymą. Įstatymas labai aiškiai sako, kad ne mažiau kaip pusė valdybos narių turi būti nepriklausomi. O visi ministro įsakymai, įskaitant ir tą, kuriuo jis paskyrė naują valdybą, yra neteisėti, nes jie prieštarauja įstatymui, kuriame, kartoju, teigiama, kad pusė valdybos narių turi būti nepriklausomi.

Dažniausiai politikai, jeigu jie veikia ne pagal korporatyvinius įmonių valdymo standartus, tai jie vienareikšmiškai turbūt nori susodinti sau artimus žmones į įmonės vadovybę“, – dėstė konservatorius.

D. Kreivys neslėpė įtariantis, kad iki tol, kol nepriklausomos agentūros suras nuolatinius Lietuvos pašto valdybos narius, bendrovės generalinė direktorė jau bus atleista iš pareigų.

„Konkursas į valdybą truks apie pusę metų. Per tą laikotarpį turbūt pasikeis ir įmonės vadovybė, o tą vadovybę tada skirs ministro žmonės“, – tvirtino parlamentaras.

Pašnekovas teigė girdėjęs, kad J. Narkevičius gali atšaukti ir kitų įmonių valdybas.

„Teko girdėti, kad „Kelių priežiūros“ valdybos atleidimo įsakymas gulėjo ant ministro stalo, bet negaliu pasakyti, ar jis buvo pasirašytas, ar ne. Be to, ministras nepaneigė, kad jis mano, kad bus atleista ir „Lietuvos geležinkelių“ valdyba. Jis to nepaneigė. [...] Mes kalbame ne tik apie „Kelių priežiūrą“, bet ir apie Kelių direkciją. Manau, kad tai yra irgi vienas iš objektų, kurio vadovus ministras anksčiau ar vėliau norės pakeisti“, – svarstė D. Kreivys.

Parlamentaras tikino, kad susisiekimo ministro, LLRA-KŠS nario J. Narkevičiaus veiksmai kelia ir daugiau įtarimų. D. Kreivys svarsto, kad ministro noras pertvarkyti Lietuvos paštą gali būti susijęs ir su LLRA-KŠS noru turėti didesnę įtaką kaimiškose teritorijose gyvenantiems rinkėjams.

„Tiksliai negali pasakyti, bet visi požymiai rodo, kad einama ta kryptimi, nes, be abejo, puikiai žinome paštininkų rolę ypatingai kaimiškuose rajonuose. Taigi, kas tai paneigtų? Tiesa, tokių konkrečių faktų neturiu. Lietuvos paštui šiuo metu vadovauja du personalai, bet niekas negali paneigti galimybės, jei paštas bus „perimtas“, kad nebus ir tokių incidentų“, – svarstė Seimo narys.