Iš JAV į Lietuvą pargabenta buvusi teisėja ir buvusi parlamentarė Neringa Venckienė dar du mėnesius lieka už grotų. Taip nusprendė Kauno apylinkės teismas. Kaip baigsis ši byla belieka tik spėlioti – iš 13 pareikštų kaltinimų N. Venckienei liko tik keturi, o ir jie nesunkūs – neliko straipsnio už vaiko tvirkinimą, neteisėtą informacijos rinkimą.
Mįslingomis aplinkybėmis mirė ar buvo nužudyti penki žmonės, kas prie to prisidėjo taip ir lieka neaišku. Garliavos istorijos aukų artimieji prabilo, kad sieks, jog N. Venckienė būtų teisiama ir dėl žmogžudysčių organizavimo. Tad kokią įtaką Lietuvos politinei ir teisinei sistemai, pasitikėjimui teismais jau padarė, o gal dar padarys Garliavos byla?
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius kalbėjo, kad reikia pasidžiaugti, jog ekstradicija iš viso įvyko ir galime tęsti teisinį procesą. Jis akcentavo, kad N. Venckienė į Lietuvą grąžinta tik pagal keturis straipsnius dėl to, kad Lietuvos ir JAV teisinės sistemos labai skirtingos.
Taip pat skaitykite
„Nebūtų galima kol kas komentuoti JAV sprendimų. Tos apimtys kalbant apie įtarimus yra susiaurintos, tęsiame procesą pagal tai, kiek JAV pareigūnai suteikė galimybių“, – sakė D. Valkavičius.
Paklausus, ar tai, kad N. Venckienė į Lietuvą grąžinta tik pagal keturis straipsnius, nėra prokurorų darbo brokas, D. Valkavičius tvirtino, kad JAV teismai nevertino duomenų įrodymo aspekto, o tik sprendė, ar išduoti N. Venckienę Lietuvai, ar ne. Anot prokuroro, JAV buvo pateikta visa informacija, kurios prašė JAV pareigūnai, o toks ekstradicijos procesas įvyko dėl teisinių sistemų skirtumo.
Taškas istorijoje nededamas
Advokatas Remigijus Merkevičius išreiškė kritikos prokuratūros darbui. Pasak jo, kažkas teisingai neaprašė kaltinimų, kadangi JAV N. Venckienės neišdavė dėl tų kaltinimų, kurių net nereikėjo įrodyti – tereikėjo teisingai aprašyti.
„Man sunku patikėti, kad mažamečio vaiko tvirkinimas JAV nėra nusikalstama veika, kad prisidėjimas prie nužudymo nėra nusikalstama veika“, – teigė R. Merkevičius.
D. Valkavičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu yra pakankamai duomenų teigti, jog mažametė Klonio gatvėje buvo tvirkinama, jog jai buvo daromas poveikis. Turime eilę asmenų nuteistų dėl informacijos rinkimo už veikas, kurias organizavo N. Venckienė, tikino prokuroras ir neigė, kad prokuratūra turi nepakankamai duomenų ar teikia nepakankamai informacijos. Jo teigimu, teismams pakako turimų duomenų daugiau nei 10 asmenų pripažinti kaltais.
Buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas pažymėjo, kad JAV taip pat nustatyta baudžiamoji atsakomybė už mažamečio tvirkinimą, ir kėlė klausimą, kodėl JAV atsisakė išduoti N. Venckienę pagal šį straipsnį. A. Paulauskas neatmetė galimybės, gal galėjo būti neteisingai pateikti duomenys ar pateiktas ne tas straipsnis, kadangi tai galėjo šiek tiek sumaišyti vertinimą.
Prokuroras D. Valkavičius patikino, kad prokuratūra į JAV pareigūnus kreipėsi ir dėl vaiko tvirkinimo, tačiau dėl to buvo gautas neigiamas atsakymas.
Taip pat skaitykite
„Nenorėčiau šiandien spekuliuoti ir plačiai aiškinti JAV sprendimų, nes reikia vertinti tuos duomenis plačiame kontekste. Šioje istorijoje nedėčiau taško, kas dažnai norima padaryti. Ne. Šiandien su šios bylos nagrinėjimu pradedame naują istoriją, pradedame dėlioti naujus teisinius aspektus. Esu tikras, kad kalbant apie vėlesnius etapus turėsime galimybę kalbėti apie kitus įtarimus, tačiau nenoriu būti blogas pranašas, man labai sunku pasakyti, kokius duomenis turėsime“, – teigė D. Valkavičius.
Abejojo, ar N. Venckienė duos vertingų parodymų
Joniškio meras, buvęs kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Vitalijus Gailius sakė, kad N. Venckienė grąžinta jau į kitokią Lietuvą. V. Gailius kalbėjo neabejojantis, kad teismų sprendimai bus vykdomi.
„Tuometinio valstybės vadovo (Dalios Grybauskaitės – LRT.lt) pasisakymas, kad kažkas vykdo teismų sprendimus, kad daug teismų sprendimų yra nevykdoma, sąlygojo, kad vaikas, mažametis vaikas, trejus metus gyveno nesaugioje aplinkoje“, – teigė V. Gailius.
Anot buvusio kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo, N. Venckienė grįžo į tokią Lietuvą, kurioje generaliniam prokurorui nebus duodami nurodymai tam tikroje situacijoje.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras įsitikinęs, kad vaiko tvirkinimas ar įtakos darymas žudynėms yra visur baudžiamas, tačiau pabrėžė, kad nežinome, ką Lietuvai atrašė JAV pareigūnai. Nors S. Šedbaras abejojo, ar pati N. Venckienė duos vertingų parodymų, tačiau akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir prokurorams atsiranda daugiau galimybių dirbant su šia byla.
Anot D. Šedbaro, dalis politikų gali vėl naudotis esama situacija ir siekti naudos likus metams iki Seimo rinkimų: „Žinoma, atsiras politikų, kurie sakys, kad dar nežinome, kad galbūt iš tikrųjų tas klanas yra, kuris daro įtaką ir prokurorams, ir teisėjams, todėl netikime nė vienu teismo žodžiu. Beveik 30 metų nepriklausomai Lietuvai, jei JAV sklandžiai išduoda kad ir pagal tuos keturis straipsnius buvusią parlamentarę, teisėją, tai tikrai šitos šalies akyse esame patikima valstybė su patikima teisine sistema“.
Per daug visuomenės dėmesio?
Vilniaus universiteto Kriminologijos katedros mokslininkė Maryja Šupa svarstė, kad N. Venckienės grąžinimui į Lietuvą skiriama per daug dėmesio, o ši tema masinėse medijose vėl tapo aktyviai aptariama. Jos manymu, bendrame kontekste tiek nekalbame apie visas įmanomas pastarojo dešimtmečio sudėtingas teismines bylas.
Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus svarstė, kad ši byla sukėlė visuomeninį rezonansą ir liguistas reakcijas, o tai įvyktų bet kokioje valstybėje, kur kas nors viešai svarstoma, todėl stebėtis nereikėtų. Jo teigimu, natūralu, kad į šias diskusijas įsitraukė ir žiniasklaida – būtų keista, jei nutiktų kitaip.
M. Laurinkus atkreipė dėmesį, kad nuo pat pradžios buvo sutrikusi šio tyrimo eiga, girdėjome įvairių prieštaringų pasisakymų iš teisėsaugos, o tai žmonėms sukėlė daugybę spėlionių, visuomenė pradėjo spėlioti, kad galbūt teisėsauga pradėjo slėpti pedofilų klaną. Tokia informacija plito, o kol tyrimas strigo, visuomenei lyg ir nieko nebuvo pasakoma, todėl atsirado vis daugiau spėlionių, svarstė M. Laurinkus.
Vis dėlto buvęs VSD vadovas kritiškai įvertino policijos vadovo pranešimą, kuriame buvo sakoma, kad visuomenė pamatys dar daug dalykų, kurie jai bus nepatogūs.
„Ką tai reiškia? Kuriai daliai patogūs, o kuriai nepatogūs? Iš karto intriga, vėl telkiasi šalininkai, nes galbūt ten tikrai kažkas slepiama“, – sakė M. Laurinkus.
Patvirtinta, kad mergaitė gyveno nesaugioje aplinkoje
Anot Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro D. Valkavičiaus, šiuo metu yra pakankamai duomenų, siekiant užbaigti tyrimą dėl keturių veikų. Tai, kalbėjo jis, yra pirmas etapas prieš priimant galutinį proceso sprendimą ir prokurorui surašant kaltinamąjį aktą. D. Valkavičiaus teigimu, prokuratūra nustatytu terminu padarys darbus ir supažindins visus proceso dalyvius su bylos medžiaga, o tada prokuroras priims sprendimą dėl bylos užbaigimo.
Taip pat skaitykite
A. Paulauskas kalbėjo, kad kol kas neaišku, kokioje būklėje yra teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo byla, kas sužinota kitų žmonių nužudymo ar mirties bylose – vieni sako, kad byla dėl J. Furmanavičiaus vyksta, kiti sako, kad ji nutraukta, akcentavo A. Paulauskas. Buvęs generalinis prokuroras sakė, kad anksčiau buvo padaryta daug klaidų, o prokuratūra nebuvo pasiruošusi puolimui ir tokiai visuomenės reakcijai.
„Pati byla buvo mėtoma iš Vilniaus į Kauną, atgal į Vilnių, nebuvo koncentruota vienose rankose. Tiek teisėjas, tiek Stankūnaitės sesuo vaikščiojo po institucijas ir sakė, kad gauna grasinimų nužudyti, o ir baigėsi tuo, kad nužudė. Byla apaugusi įvairiomis istorijomis, todėl atsiranda žmonių nepasitikėjimas“, – svarstė A. Paulauskas.
Advokatas R. Merkevičius teigė, kad N. Venckienės atsakomybė dėl vaiko tvirkinimo ar prisidėjimo prie žmogžudysčių yra negalima, kadangi ji Lietuvai grąžinta tik pagal keturis straipsnius. Ikiteisminis tyrimas pagal tas veikas, pagal kurias N. Venckienė neišduota, turi būti nutrauktas, įsitikinęs advokatas.
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras D. Valkavičius žadėjo, kad prokuratūra šioje istorijoje taško nepadėjo ir mato galimybių toliau kalbėti apie kitus kaltinimus N. Venckienei.
„Manau, kad mes grįšime prie šių klausimų, visuomenei bus atsakyta, tik laiko klausimas, kada. Neturiu galimybės pateikti duomenis, kalbėti apie duomenų pakankamumą ir praskleisti bylos šydą, parodyti, kas yra byloje. Jei bus galimybė, tuos duomenis teiksime teismui“, – sakė D. Valkavičius.
Prokuroras pridūrė, kad Lietuvos teismai taip pat yra patvirtinę faktus, kad vaikas gyveno nesaugioje aplinkoje, bei kalbėjo, kad yra priimti nuosprendžiai, jog vaikui buvo daromas poveikis, jog jis buvo tvirkinamas.
Teismo nepriklausomumo egzaminas neišlaikytas?
Advokatas R. Merkevičius sakė, kad jo nestebina tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos dėmesys šiai istorijai, nes kiekvienas žmogus jaučia poreikį pasiekti teisingumą, tai – visos bendruomenės interesas. R. Merkevičius tikino, kad byla sukėlė didelį ažiotažą ir teigė, kad šiuo metu ir prokuratūra, ir teismai laiko egzaminus. Advokatas svarstė, kad teismo nepriklausomumo egzaminas buvo neišlaikytas – N. Venckienės laisvė turėjo būti apsaugota ir ji neturėjo būti suimta.
Į tai D. Valkavičius atsakė pastebėdamas, kad jau anksčiau teismas du kartus patvirtino galimybę suimti N. Venckienę už akių. Prokuroras tvirtino, kad yra pareiga užtikrinti bylos proceso tęstinumą, kadangi niekas nežino, ar paleista N. Venckienė pasirodytų teisme.
Buvęs VSD vadovas M. Laurinkus sakė, kad profesionalios išvados turėtų būti padarytos kuo greičiau: „Kuo greičiau, tuo visiems sveikiau“, – pastebėjo jis. M. Laurinkus svarstė, kad N. Venckienė apibūdinama labai skambiai, grėsmingai: nusikaltėlė, bėglė... Anot jo, tokie apibūdinimai, o ir tokia jos atvežimo į Lietuvą procedūra primena kino filmų veikėją Hanibalą Lekterį.
Buvęs kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas V. Gailius nesutiko, kad visuomenei trūko informacijos apie ekstradicijos procesą, kadangi toks procesas reikalauja tam tikro konfidencialumo bet kokiame baudžiamajame procese. V. Gailius prisiminė atvejį, kai į Lietuvą buvo gabenamas pavojingas, iki gyvos galvos nuteistas asmuo. Anot jo, tada buvo planuojami įvairūs incidentai ore, kuriais norėta pasiekti, kad lėktuvas būtų priverstas nusileisti šalyje, kurios įstatymai nusikaltėliui palankūs.
„Neatmeskime, kad skrendant iš JAV buvo galima suplanuoti ir atlikti provokaciją orlaivyje, kad jis nusileistų valstybėje, kuri būtų palanki ir būtų pradėtas naujas ekstradicijos procesas“, – kalbėjo V. Gailius.
A. Paulauskas pastebėjo, kad tokie svarstymai apie lėktuvus ir provokacijas galbūt šiek tiek hiperbolizuoja situaciją. Anot jo, publikacijų ar televizijos laidų nereikėtų gąsdintis, jei tos laidos formuoja pasitikėjimą teisine sistema ir teisinėmis institucijomis. A. Paulauskas sakė, kad turėtume formuoti viešumo, ir atsakomybės principus, todėl gerai, kad šia tema rašoma ir kalbama – svarbu, kad nebūtų iškreipiama istorija, nebūtų sukama į pašalius.
Advokatas R. Merkevičius teigė, kad tada, kai su žmogumi elgiesi ne pagal įstatymus arba ne taip, kaip su visais kitais, tai asmuo, kuris traukiamas viešojon atsakomybėn, tampa auka. Jo teigimu, tas pats nutiko ir su N. Venckiene – ji jau suprantama kaip justicijos auka. Mes jau skaldome visuomenę, pabrėžė R. Merkevičius.
Parengė Domantė Platūkytė.
Plačiau – vaizdo įraše.
