Lietuvoje

2019.11.12 10:25

Valdančiųjų tikslas pasiektas – Žemaitaitis neteko Seimo vicepirmininko posto

atnaujinta 13.29
Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.11.12 10:25

Seimas antradienį imasi spręsti, ar atleisti parlamento vicepirmininką Remigijų Žemaitaitį iš pareigų. Pašalinti „tvarkiečių“ lyderį iš pareigų pasiūlyta po to, kai Seime neliko partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos, o pats R. Žemaitaitis tapo Mišrios Seimo narių grupės nariu ir buvo pašalintas iš valdančiosios daugumos.

Balsavime dalyvavo beveik visi valdančiosios koalicijos atstovai. Taip pat ir Mišrios Seimo narių grupės nariai Vytautas Bakas ir Petras Gražulis. Balsavo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Iš viso balsavime dalyvavo 78 Seimo nariai. Pirminiais duomenimis, 72 Seimo nariai balsavo už, penki balsavo prieš, vienas biuletenis sugadintas.

Žemaitaičiui kaip Pranckiečiui atstovėti nepavyko: valdantieji politiką pašalino iš Seimo vicepirmininko posto

Nutarimą dėl R. Žemaitaičio atleidimo posėdžio metu pateikė „valstiečių“ seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis. Jis perskaitė pareiškimą, kuriame nurodoma, kad Seimo pirmininko pavaduotojas turi turėti frakcijų, ypač jį rinkusios, pasitikėjimą, o R. Žemaitaitis esą jį praradęs.

Pats R. Žemaitaitis gavęs žodį Seimo salėje sakė, kad kiekvienas Seimo narys gali balsuoti pagal savo įsitikinimus ir sąžinę, bei priminė, kas buvo nudirbta.

„Norėčiau padėkoti už galimybę, kurią man suteikėte. Tai truko ne daugiau nei metus, tai buvo malonus darbas, mane ištobulino. Kartais tekdavo padaryti sprendimus, kurie neateidavo prieš savo valią.

Ko gero, kas mane labiausiai supriešino, tai kada buvo praėjusiais metais svarstomas Politinių partijų finansavimo įstatymas ir kada mes, pažeisdami Seimo statutą, skyrėme vienai partijai, kuri tik įsikūrė, net nelaimėjo Seimo rinkimų, finansavimą. Toks balsavimas buvo pripažintas, kaip neteisėtas“, – iš tribūnos kalbėjo R. Žemaitaitis, omenyje turėdamas valdančiųjų koalicijos partnerius Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP).

Be to, politikas kalbėjo, kad pareiškimo tekste nėra nė vieno žodžio, kuris reikštų nepasitikėjimą jo ar jo komandos darbu.

Tokį balsavimą R. Žemaitaitis vadino keleto žmonių bandymu laikyti koaliciją įkaitais.

V. Pranckietis žada naikinti poziciją

Balsavime dalyvavęs parlamento vadovas Viktoras Pranckietis neatskleidė, kaip balsavo, tačiau teigė, kad jei R. Žemaitaitis bus atleistas iš pareigų, jis naujo kandidato į šią vietą neteiks ir, apskritai, siūlys mažinti Seimo vicepirmininkų skaičių. Tačiau jis neatmetė galimybės ir kad R. Žemaitaitis gali išlaikyti postą.

„Jam nelikus siūlyčiau statute daryti pakeitimą, kadangi dėl partijų susitarimo ji buvo atsiradusi, tai jei jo neliks, siūlysiu statute panaikinti šią pareigybę, mažinti vicepirmininkų skaičių. Neteiksiu kito kandidato, kadangi nėra tikslo, nėra tos partijos, su kuria buvo susitarta kuriant koaliciją“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Tuo metu balsavime dalyvavęs premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad Seimo neturėtų valdyti „šešėlinė opozicija“ ir Seimo valdyboje turėtų būti daugiau valdančiųjų atstovų.

„Seime turi būti tvarka ir tą tvarką reikia pradėti atstatinėti. Seimo valdyba turi būti veiksminga, turi atstovauti daugumai. Šiandien matome kitą situaciją, kai šešėlinė opozicija valdo Seimo valdybą. Taip negali būti“, – sakė S. Skvernelis, pridurdamas, kad R. Žemaitaičiui, kaip politikui ir vicepirmininkui, pastabų neturi.

Apkaltino pilnatį

Kalbėdamas Seimo salėje R. Žemaitaitis akmenų paleido į „socialdarbiečio“ Juozo Bernatonio pusę. Jis kaltino J. Bernatonį sunkinant koalicijos darbą. „Aš galiu tiesiai šviesiai sakyti tai, nebijau“, – rėžė R. Žemaitaitis, teigdamas, kad J. Bernatonis vis kažkuo nepatenkintas ar kažko reikalauja.

Apie tai paklaustas J. Bernatonis žurnalistams atsakė juokaudamas, kad tokiomis dienomis, kai yra pilnatis, rimtų klausimų svarstyti nereikėtų. „Mano toks aiškinimas. Kodėl mane paminėjo, aš nelabai supratau, nes mes nesame nei draugai, nei priešai. Pažįstu tik pagal bendrą darbą Seime“, – sakė J. Bernatonis.

Sunerimo dėl demokratijos

Prieš balsavimą kalbėdamas su žurnalistais valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis nebuvo įsitikinęs, kad balsavimas pavyks. Tam, kad R. Žemaitaitis būtų atleistas iš pareigų, slaptame balsavime reikia surinkti bent 71 balsą.

Visgi R. Karbauskis sakė manantis, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija bus vieninga.

„Kol kas negirdėjau jokių kitokių kalbų. <...> Argumentai išdėstyti rašte dėl atleidimo. Jis veikia dabar opozicijoje, o iš tikro išrinktas pasiūlius pozicijai. Bet kokiu atveju pasitikėjimo klausimas ir manau, kad Seimas apsispręs. Tik atrodo, ta padėtis kelia susirūpinimą dėl demokratijos, nes atrodo, kad opozicija vėl uždraus savo frakcijų nariams dalyvauti balsavime“, – teigė R. Karbauskis.

Opozicija ketina nebalsuoti

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis žurnalistams sakė, kad jo frakcija ketina slaptame balsavime nedalyvauti. Jis kalbėjo, kad nedalyvauti, jo žiniomis, gali ir kitos opozicijos frakcijos.

„Neieškojome bendro sutarimo, bet taip atsitiko, kad jis yra. Jis yra toks, kad mes nedalyvausime balsavime. Jis nebuvo derintas, tiesiog mes frakcijoje diskutavome, kitos frakcijos diskutavo taip pat ir mes žinutėmis susirašėme, kad sprendimas lyg ir visų toks pat“, – komentavo G. Landsbergis.

Paklaustas, kokiais argumentais priėmė tokį sprendimą, TS-LKD vedlys sakė, kad beveik visi Seimo valdybos nariai yra paskirti su valdančiųjų pritarimu arba jų teikimu. Jis kalbėjo, kad skiriant net Ireną Degutienę, jau nekalbant apie R. Žemaitaitį, kandidatus palaikė ir valdantieji.

„Mano požiūris toks – jei patys paskyrėte, patys ir atšaukite. Mes nedalyvavome R. Žemaitaičio paskyrime. Nei mes jį teikėme, nei mes jam pritarėme, nei matome dabar didelį reikalą dalyvauti jo atšaukime. Tai tikrai valdančiųjų klausimas. Dar daugiau, esu pasakęs, kad man tai primena vendetą: neįtikai – tada vyksta didžiulė keršto akcija, kaip tą žmogų pašalinti“, – sakė konservatorius.

Portalas LRT.lt primena, kad „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime griuvo po to, kai visi jos nariai, išskyrus partijos pirmininką R. Žemaitaitį, nutarė palikti frakciją. Netrukus po to buvo pranešta apie naujos frakcijos „Lietuvos gerovei“ sukūrimą, prie jos prisijungė ir buvęs „socialdarbiečių“ frakcijos narys Algirdas Butkevičius. Be frakcijos likęs R. Žemaitaitis buvo priskirtas Mišriai Seimo narių grupei. Spalio pabaigoje valdantieji nutraukė koalicijos sutartį su „tvarkiečiais“.

Dokumentą, kuriuo siekiama R. Žemaitaičio atleidimo, pasirašė ne tik „valstiečių“, bet ir beveik visų kitų valdančiųjų frakcijų atstovai. Taip pat ir tie, kurie anksčiau kartu su R. Žemaitaičiu buvo „Tvarkos ir teisingumo“ gretose.