Lietuvoje

2019.11.11 15:57

Alytaus meras sulaukė vandens tyrimų rezultatų: kai kur tarša viršija šimtus kartų, o junginiai gali sukelti vėžį

aplinkos viceministrė: vanduo tirtas ne iš gaisravietės, o kanalizacijos šulinių; atnaujinta 17.22
LRT.lt, LRT RADIJAS2019.11.11 15:57

Iš gaisravietės padangų perdirbimo gamykloje Alytuje išvežti pirmieji konteineriai su pavojingomis atliekomis. Jos bus deginamos įmonėje „Toksika“. Tačiau pirmadienio popietę nerimą sukėlė nauja žinia – pasiekė pirmieji vandens tyrimų rezultatai, Alytaus mero Nerijaus Cesiulio teigimu, jie kelia šoką.

„Jei turite kur, prisėskite. Sakau nuoširdžiai“, – tokiais žodžiais savo įrašą socialiniame tinkle pradeda miesto meras.

Kaip rašo N. Cesiulis, gauti duomenys rodo, kad antracenas normas viršija 645 kartus, naftalenas 74, benzo(b)fluorantenas 336 kartus, benzo(a)pirenas 93,4, o fluorantenas 134 kartus.

„Aš sakau, palaukit, man tai nieko nesako, tik skamba baisiai. Pasirodo, baisiau nei baisu. Šitie cheminiai junginiai sukelia vėžinius susirgimus. Sakau, atleiskit, ponai, juk aplinkosaugininkai – visi kaip maldą kartojo – vanduo geras, truputį cinko daugiau, bet čia nieko tokio, leidžiam Nemunan. Pasirodo, jie tyrė tik mažą dalį. Rado tik tiek, kiek norėjo surasti. Dabar turim pilnesnį vaizdelį“, – rašo Alytaus miesto vadovas.

Mero teigimu, savivaldybė nuolat gavo rekomendacijas iš Aplinkos ministerijos ir joms pavaldžių įstaigų, kad tą juodą vandenį per valymo įrenginius reikia leisti į Nemuną.

„Dar penktadienį gavome raštą su pasiūlymu leisti nuo 50 iki 100 kubų per dieną. Jeigu ten yra 50 tūkst. kubų užteršto vandens, tai reiškia, kad jį leistume 1000 dienų, t. y. 3 metus. Genialus planas, gamtos mylėtojai“, – ekspertų nuomonę ironiškai įvertino meras.

Aplinkos viceministrė: tyrimai, paimti ne iš rūsio, o iš kanalizacijos šulinių

Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė LRT RADIJUI sake, kad kol kas sunku pasakyti, kokius tyrimo duomenis pirmadienį pateikė Alytaus savivaldybė, greičiausiai, kad mataivimai atlikti ne gaisravietėje esančiuose rūsiuose, todėl gali skirtis kai kurie rezultatai.

„Tam, kad palygintume gautus rezultatus, reikia tyrimus paimti iš tos pačios vietos. Neseniai gavome patvirtinimą, kad tyrimai, kuriuos mums atsiuntė Alytaus savivaldybė, yra paimta ne iš rūsio, o iš fekalinių šulinių ar kanalizacijų. Ta įmonė yra paėmusi mėginius ir iš rūsio, kai turėsime rezultatus, bus galime palyginti“, – LRT RADIJUI sake viceministrė.

Anot J. Grigaravičienės, dėl rūsio vandens yra pateiktos rekomendacijos, kaip jį rekėtų valyti.

„Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, koks tai vanduo ir kaip jis yra patekęs. Kol kas lyginti to vandens su vandenių iš rūsio, negalime“, – sake viceministrė.

Anot ministerijos atstovės, be konkrečių tyrimų rekomendacijų pateikti specialistai pateikti negali.

„Tiesą sakant penkatdienį mes pateikiame rezuarvarus <…>. Vanduo iš rūsio yra ištirtas, pagal juos mes pateikėme rekomendacijas. Viena jų, perkelti vandenį į rezervuarus“, – sake viceministrė J. Grigaravičienė.

LRT.lt primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika gaisrą pavadino viena didžiausių pastarojo meto ekologinių nelaimių. Jo teigimu, gaisro padaryta žala gamtai gali siekti 5 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.