Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Pirmadienį teisme liudijęs koncerno „MG Baltic“ teisininkas, buvęs koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis tvirtino, kad koncernas kreipėsi į sostinės merą Remigijų Šimašių su raginimu paminklą Jonui Basanavičiui statyti Konstantino Sirvydo skvere dėl to, kad to norėjo ir nemaža grupelė visuomenės veikėjų.
Teisme R. Raulynaitis teigė nepažįstantis kaltinamojo byloje Šarūno Gustainio. G. Steponavičių teisininkas tvirtino pažįstantis, su buvusiu „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu jis esą buvo pasisveikinęs keliuose renginiuose. R. Raulynaitis teigė buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį pažįstantis apie 10-15 metų.
„MG Baltic“ teisininkas, advokatas R. Raulynaitis savo ir buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio santykius pavadino darbiniais.
Paklaustas apie savo pareigas R. Raulynaitis patikslino, kad nuo 2000 m. jis yra „MG Baltic“ teisininkas.
Teisme R. Raulynaitis kalbėjo apie paminklo Jonui Basanavičiui atvejį. Įtariama, kad „MG Baltic“ atstovai siekė, kad minėtas paminklas būtų pastatytas Konstantino Sirvydo skvere.
„Norėjome, kad Lietuvos šimtmečiui kažkas atsirastų Lietuvoje“, – pažymėjo R. Raulynaitis, teisme paklaustas, kodėl „MG Baltic“ norėjo, kad paminklas būtų pastatytas tam tikroje vietoje.
Vėliau R. Raulynaitis patikslino, kad paminklas J. Basanavičiui buvo jo idėja. Liudytojas teigė paprašęs koncerno „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus skirti pinigų paminklo statybai. R. Raulynaitis teigė, kad D. Mockui, skirtingai nei jam, nebuvo svarbi vieta, kur stovės monumentas.
„Jam buvo nesvarbu, kur tas paminklas stovės, o man buvo svarbu“, – tvirtino R. Raulynaitis.
R. Raulynaitis neslėpė, kad jam pačiam buvo įdomi istorija, jis pats teigė esantis J. Basanavičiaus muziejaus Ožkabaliuose įkūrėjas, muziejui vadovavo penkerius metus.
Liudytojas tvirtino, kad daugelis jo gerbiamų žmonių norėjo, kas paminklas būtų statomas Konstantino Sirvydo skvere.
„Dauguma mano gerbiamų žmonių norėjo, kad paminklas būtų K. Sirvydo skvere“, – vėliau patikslino „MG Baltic“ teisininkas.
Jis teismui pateikė ir citavo Vyriausybei ir Vilniaus merui Remigijui Šimašiui skirtą raštą, kuriame prašoma J. Basanavičiaus paminklą pastatyti K. Sirvydo skvere. Liudytojas vardijo rašte pasirašiusius visuomenės veikėjus. Tarp jų buvo dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, tuo metu užėmęs SEB banko prezidento patarėjo pareigas, dirigentas Donatas Katkus, pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.
R. Raulynaitis teigė dėl paminklo buvo susitikęs su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi. Jis tvirtino taip padaręs, nes išgirdo rekomendacijas „nueiti pas tuos liberalus“.
„Taip sakydavo visi. [...] R. Šimašius yra Vilniaus meras. Bendraudavau su Vilniaus meru ir privačiai, ir neprivačiai“, – kalbėjo R. Raulynaitis.
Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas planuotas koncerno „MG Baltic“ prezidento D. Mockaus liudijimas, tačiau teismas nusprendė, kad po pietų toliau į klausimus atsakinės R. Raulynaitis.
Tikino, kad ne visais klausimais reikia „eiti pas viršininką“
Koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius klausė R. Raulynaičio, ar koncerno valdyba, koncerno vadovai sprendė su reklama koncernui priklausančių televizijų eteryje susijusius klausimus. R. Kurlianskis kaltinamas papirkęs V. Gapšį. Prokurorų duomenimis, už dalį kyšio sumos padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą.
R. Raulynaitis, reaguodamas į L. Belevičiaus klausimus, tvirtino, kad dėl reklamos įkainių, dėl reklamos koncernui „MG Baltic“ priklausančiose televizijose transliavimo sprendimus priiminėjo atsakingi asmenys. Šie klausimai, pasak liudytojo, nebuvo visada sprendžiami koncerno valdyboje.
„Aš neįsivaizduoju, kaip visais klausimais galima būtų eiti pas viršininką“, – teigė R. Raulynaitis.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis klausė R. Raulynaičio, kas siūlė paminklą J. Basanavičiui statyti K. Sirvydo skvere.
R. Raulynaitis kartojo, kad tai buvo visuomenininkų idėja.
„Iš visuomenininkų, kultūros žmonių tai girdėjau“, – dėstė liudytojas.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius klausė liudytojo, ar koncerno „MG Baltic“ prezidentas D. Mockus kontroliavo koncerną ir jam priklausančias įmones.
„Nesu matęs, kaip jis kontroliuoja, vadovauja“, – replikavo R. Raulynaitis.
R. Raulynaitis teisme pirmadienį tvirtino, kad R. Kurlianskis nebuvo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas. Anot liudytojo, niekur tokios pareigos nebuvo užfiksuotos, R. Kurlianskis tebuvo koncerno akcininkas. Prokuroras teiravosi, ar R. Kurlianskis veikė „MG Baltic“ vardu.
„Aš, kaip ir R. Kurlianskis, neturėjo tokių įgaliojimų“, – tikino R. Raulynaitis.
Pokalbį su E. Masiuliu vadino eiliniu
Pirmadienį teisme taip pat išklausytas 2015 m. spalio mėnesį įvykusio R. Kurlianskio, R. Raulynaičio ir E. Masiulio susitikimo metu padarytas garso įrašas. Tiesa, įraše girdėti daug pašalinio triukšmo, tad sunku suprasti, apie ką kalba susitikimo dalyviai.
R. Raulynatis patvirtino dalyvavęs šiame susitikime. Jis teigė šio susitikimo nesureikšminantis.
„Tai yra eilinis standartinis pokalbis prieš rinkimus su visais politikais, kas bus, dėl ko bus“, – teisme kalbėjo R. Raulynaitis.
Pokalbio metu, kaip teigė teisėja Nijolė Žimkienė, minimos įvairios politikų pavardės, pareigos. Teisėja liudytojo teiravosi, ką apie tai jis galėtų pasakyti.
„Tai yra standartinis pokalbis su frakcijų žmonėmis. [...] Esu dalyvavęs keliuose, jei tiksliau – keliasdešimt, tokių pokalbių“, – kartojo R. Raulynaitis.
Teisėja taip pat klausė, ką R. Raulynaitis, kaip girdima pokalbio su E. Masiuliu ir R. Kurlianskiu, turėjo omenyje, užsimindamas apie „Stiopką“.
„Žinau milicininką „Stiopką“, bet nežinau, ar jį turėjau omenyje. Nežinau, ką turėjau omenyje“, – kalbėjo liudytojas.
Prokuroras J. Laucius, remdamasis pokalbio įrašu, klausė liudytojo, kodėl jo R. Kurlianskis klausė, ar jis susisiekė su „Šarūnu“ (teisėsauga įtaria, kad turima omeny Š. Gustainį – LRT.lt) dėl Vartojimo įstatymo pataisų. R. Raulynaitis tikino nežinantis, kas yra „Šarūnas“. Vėliau prokuroras klausė, ką liudytojas turėjo omeny, paminėdamas pokalbyje „Glavecką“. R. Raulynaitis teisme tikino, kad žino, kas yra Kęstutis Glaveckas, bet tikino, kad 2015 m. įrašyto pokalbio kontekste nežino, ar galėjo turėti omeny K. Glavecką.
Teisėjas Ugnius Trumpulis paklausė R. Raulynaičio, kodėl jis dalyvavo R. Kurlianskio ir E. Masiulio susitikime.
„Jūs su tais reikalais, apie kuriuos kalbėjo R. Kurlianskis ir E. Masiulis, iš Jūsų parodymų, tarsi esate nesusijęs. Tai kodėl ten atsiradote?“, – klausė teisėjas.
R. Raulynaitis tikino, kad jį R. Kurlianskis tiesiog pakvietė kavos, o jis neatsisakė. Be to, liudytojas teigė mėgstantis „chaliavą“. Prokuroras J. Laucius perklausė, ką tai reiškia.
„Tai yra, kai nueini į restoraną ir kažkas už tave sumoka. Aš šneku, o kitas užmoka už mano maistą ar kavą“, – tikino R. Raulynaitis.
Teismas pirmadienį nespėjo pateikti visus klausimus R. Raulynaičiui, tad jo liudyti jis kviečiamas ir trečiadienį. Trečiadienį teismas taip pat kviečia liudyti ir D. Mockų.
Kaltinimai pateikti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims
Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams E. Masiuliui, V. Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Š. Gustainiui, Seimo nariui G. Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
