Šiemet kelios dešimtys įstatymu apsaugotų pranešėjų prabilo apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės institucijose ir privačiose įstaigose. Tačiau atlygis, kaip numato įstatymas, neskirtas nė vienam.
Tarp jų – ir negeroves kalėjimų sistemoje atskleidusiai Rasai Kazėnienei. Ji kreipėsi į generalinę prokuratūrą, tačiau gavo neigiamą atsakymą – esą jos suteikta informacija nevertinga.
Generalinės prokuratūros teigimu, R. Kazėnienei nesumokėta, nes informaciją ji paviešino dar neįsigaliojus įstatymui. Politikai jau rengiasi jį taisyti.
Korupciją, pinigų švaistymą kalėjimų sistemoje apnuoginusi R. Kazėnienė gali atsikvėpti – ką tik baigė teismų maratoną. Ji laimėjo bylą prieš įmonę „Niklita“, kurios skundas dėl pažeistos dalykinės reputacijos atmestas.
R. Kazėnienė skaičiuoja, kad užsitęsę teismai, atskleidus neskaidrią įmonės veiklą Kauno tardymo izoliatoriuje, jos šeimai kainavo 10 000 eurų.
R. Kazėnienė vos įsigaliojus pranešėjų apsaugos įstatymui – dar sausį – pirmoji gavo pranešėjo statusą. Pagal jį, galėtų gauti atlygį už reikšmingą informaciją, bet R. Kazėnienei jis neskirtas.
„Buvo atsakymas, kad mano informacija pateikta nebuvo vertinga, pripažinta nevertinga ir generalinis prokuroras nusprendė neskirti išmokos“, – sako R. Kazėnienė. – Man atrodo, kaip žmogui, tai buvo labai reikalinga, sunkiai, bet pasiekėm rezultatų. Generalinė prokuratūra nusprendė, kad tai nebuvo vertinga.“
Kai R. Kazėnienei buvo skirtas pranešėjo statusas, Generalinė prokuratūra teigė, kad jos pateikta informacija apie negeroves kalėjimų sistemoje pasitvirtino.
Po pusmečio, motyvuojant sprendimą neskirti atlygio, jau teigiama, kad esą nepatvirtinta, ar R. Kazėnienės informacija padėjo atskleisti nusikalstamas schemas.
Pasak Generalinės prokuratūros, problema, kad R. Kazėnienė vertingą informaciją pateikė prieš įsigaliojant įstatymui.
„Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigaliojo nuo šių metų, pranešėjos R. Kazėnienės informacija dar buvo iki įstatymo įsigaliojimo. Ji buvo įvertinta, o šio įstatymo pagrindu iš naujo informacijos vertinti ir skirti kompensacijos nebuvo pagrindo“, – tvirtina Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras Valdas Uždanavičius.
R. Kazėnienę teismuose gynęs advokatas Karolis Rugys sako, kad įstatymą reiktų koreguoti. Dabar pranešėjas jokios naudos negauna.
„Įstatymas nenumato net ribų, kokio dydžio tas atlygis gali būti, bet praktikoje to nėra, – sako advokatas K. Rugys. – Kitas dalykas, žmogus galėtų pretenduoti į kompensaciją už neigiamus padarinius – suma jau detalizuota įstatyme, bet jam reikėtų įrodinėti jo patirtus neigiamus padarinius. Žmogus sprendžia, kiek jam tas kainuos – ne tik pinigų, bet ir laiko, sveikatos.“
Anot K. Rugio, nors numatyta, kad pranešėjo negali atleisti ar pažeminti pareigose, esą realiai darbdavys gali susidoroti, teigdamas, kad atleidimo priežastys nesusijusios su pranešėjo paviešinta informacija. Taip pat įstatymas nenumato trukmės, kuriam laikui skiriamas pranešėjo statusas – kai kurie esą gali imti tuo piktnaudžiauti.
Pranešėjų įstatymo iniciatorė, Seimo narė Agnė Bilotaitė sako, kad praėjus metams nuo įstatymo įsigaliojimo – sausį – ketina kviestis prokurorus, Teisingumo ministerijos atstovus ir aiškintis, ką reikėtų taisyti.
„Mes bandysime išsiaiškinti, kur yra pagrindinės spragos, žiūrėsime į Rasos Kazėnienės atvejį ir žiūrėsim, kur įstatymas nesuveikė, nes yra ne tik įstatymas, bet ir poįstatyminiai teisės aktai“, – sako konservatorė A. Bilotaitė.
Pranešėjų apsaugos įstatymas skirtas apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius įstatymų pažeidimus valstybės institucijose ir privačiose įstaigose.
Iš viso pranešėjais šiemet pripažinti 30 asmenų. Iš jų atlygio prašė 4, bet negavo nė vienas, nors šių metų prokuratūros biudžete išmokoms numatyta 100 000 eurų.
