Lietuvoje

2019.11.10 20:22

Alytaus gaisrą gesinę ugniagesiai anonimiškai papasakojo apie tikrąsias darbo sąlygas

VRM ministrė žada, kad 30 iš 324 ugniagesių sveikata bus tiriama užsienyje
Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.11.10 20:22

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė žada, kad padangų gaisrą Alytuje gesinusių ugniagesių sveikata bus tiriama laboratorijose. Tiesa, patikrinti žadama ne visus gaisre dirbusius pareigūnus, o tik atrinktą grupę. Gaisrą gesinę ugniagesiai papasakojo, kad kurį laiką dirbo neturėdami tinkamos apsauginės įrangos ir negalėdami pasinaudoti tualetu.

Alytaus gaisro gesinimą, trukusį 10 dienų, vertina dvi komisijos: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Vidaus reikalų ministerijos. Ugniagesius ypač išgąsdino pranešimai, kad apylinkėse melžiamų karvių piene dioksino kiekis 8 kartus viršijo leistiną normą. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkė tikina, kad nėra „sunkios“ šios itin toksinės medžiagos koncentracijos, pavojingi net maži kiekiai.

Kurį laiką ugniagesiams buvo aiškinama, kad dioksino tyrimai labai brangūs ir atliekami tik užsienyje. LRT TELEVIZIJOS laidai vidaus reikalų ministrė pranešė, kad yra nuspręsta iš 324 Alytaus „Ekologistikoje“ gaisrą gesinusių ugniagesių atrinkti 30 žmonių rizikos grupę atlikti išsamiems tyrimams Lietuvos, Vokietijos ir Čekijos laboratorijose.

Alytaus ugniagesiai papasakojo, kad sulaukia grasinimų atleisti iš darbo dėl sveikatos. Papasakoję kokia kaina buvo įveikta ekstremali situacija Alytuje, kalbėti jie sutiko tik anonimiškai.

Ugniagesiai sako, kad išėję trumpam atokvėpiui iš gaisro židinio ir nusiėmę kvėpavimo aparatą, buvo priversti būti milžiniškame smoge, o pirmomis dienomis tinkamos apsaugos nebuvo.

„Mes turėjome tik savo asmeninius kvėpavimo organų apsaugos aparatus, pirmas dienas buvo tik popieriniai respiratoriai“, – teigia vienas ugniagesys.

Jie prisimena, kad po valandos darbo imdavo pykinti, svaigo galva, kilo kosulys, siekdami išvengti apsinuodijimų, respiratorius su anglies kasetėmis pirkę patys. Dabar aiškėja, kad 250 kaukių su filtrais iš valstybės rezervo paprašyta tik po to, kai ugniagesiai pagrasino vadovybei, kad tokiomis sąlygomis atsisakys dirbti.

„Tai tiesiog atsisakė eiti į tas teritorijas, kuriose tikrai yra reikalingas respiratorius. Buvo kreiptasi į tą sukurtą ekstremalių situacijų komisiją ir ji paprašė iš valstybės rezervo, ir kaip traktuoja, per 4 val. jie atsirado“, – sako ugniagesys.

Alytaus priešgaisrinės tarnybos viršininkas Algirdas Baultronis aiškina, kad tai buvęs įprastas gaisras, o ne cheminė avarija, kurios likvidatoriams būtinos ypatingos apsaugos priemonės.

„Pirmom dienom, aš noriu pasakyt, gal to poreikio nebuvo. Nes, pirmą dieną, pirmą tą parą, mano suvokimu ir supratimu, tie tiršti dūmai ir vėjas buvo labai silpnas, visi dūmai stati kilo į orą“, – nurodo A. Baultronis.

Ugniagesiai pasakoja apie darbo sąlygas naktį: trūko ryšio priemonių, teko dirbti visiškoje tamsoje, kai kurie žibintus pirko patys.

„Apšvietimas viduje atsirado daug vėliau. Dirbom tamsoje, turim prožektorius, nešam prožektorius, šviečiamės, tie kurie yra naujesni, jie laiko, kurie senesni – jie nelaikydavo“, – pasakoja ugniagesys.

„Kai kurie iš ugniagesių turi asmeninius žibintuvėlius prisisukę prie šalmo, o tą tinkamą apšvietimą mes gavome apie 6 parą gaisro. Todėl eini gaisre ir staiga išsikrauna žibintas ir pareini tiesiog tamsoje. Tai yra ypatingai pavojinga, nes daug padangų, daug vielų, daug armatūros, kur tu gali užkliūti, persiversti per save. Iš tiesų, žiaurios sąlygos“, – aiškina gaisro gesintojas.

Į prakiurdytą ugniagesių avalynę sunkėsi vanduo, klapsintis batas pritrindavo kojas. Tvarsliavos nebuvo – nepasirūpinta papildyti ištuštėjusias vaistinėles ugniagesių automobiliuose.

„Labiausiai peršlapdavo kojos, pėdos, dėl to ir pritrindavo tie batai, o braidyti tekdavo ne daugiau kaip iki kelių, bet buvo vandens, braidėm. Yra gaisriniai botai specialūs, su apsaugom metalo, bet ne vienas ugniagesys užlipo ant vinies ir juos perbadė, jie leido vandenį ir mes tiesiog neturime į ką pasikeisti. Pagalba buvo tokia: ieškokis pats, jei nerasi – tavo problema“, – teigia ugniagesys.

Vyrai ilsėjosi kas kur, naktį snaudė gaisrinės autocisternoje, tačiau suprato, kad būti uždarame automobilyje pavojinga – šlapi rūbai prisigėrę smalkių.

„Su tais koviniais rūbais ir ilsėjomės ir ten prasmirdo ir prisikvėpavom daugiau nei gaisro židinyje. Mes patys nepagalvojom, nes kai pabūni, prie to kvapo priprantant, jūs jo nejaučiat. Ir tada prarandi tą nuovoką, kad reikia saugotis“, – sako ugniagesys.

Kurį laiką nebuvo galimybių žmoniškai nusiprausti rankas, nebuvo muilo.

„Ką jūs laikote, kad vanduo kibire ir visi prausiasi tam kibire, toks vanduo yra tinkamos priemonės, tai tokios buvo. Muilo tai išsiprašėm. Iš pradžių tikrai nebuvo“, – sako vyras.

Pirmąsias paras nebuvo net tualetų: „Tualetai buvo atvežti, tikrai ne pirmą dieną, nes pirmą dieną ten realiai nebuvo nieko.“

Išklausęs priekaištus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius nuo vertinimų susilaiko – sudaryta darbo grupė rengia gaisro gesinimo darbų vertinimą.

„Nenorėčiau daryti išvadų nuo vienų ar kitų pasisakymų“, – pareiškė S. Greičius.

Pareigūnų sveikatą tikrina žinybinio Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro komisija. Ugniagesiai sako, kad kol kas niekas neieško sunkiųjų metalų ir dioksinų jų organizme.

„Didžiausias stresas yra tai, kad nežinai, kas tavęs laukia ateityje, po 10 metų, nuo to, ką tu šiandien sukvėpavai“, – teigia ugniagesys.

Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė Violeta Kaunelienė sako, kad degdamos padangos išskiria didžiulį kiekį anglies monoksido, sieros dioksido ir kitų trumpą negalavimą sukeliančių medžiagų. Tačiau į aplinką pasklinda ir ypač pavojingi sunkieji metalai, kurie organizme kaupiasi ilgą laiką.

„Jie kaupiasi mūsų organizme ir ilgainiui gali sukelti vėžinius susirgimus endokrininės sistemos (susirgimus) Jie yra priskiriami endokrininę sistemą ardančiųjų grupei, ko pasekoje gali atsirasti reprodukcinės sistemos sutrikimai ir daugelis kitų ligų, kurios susiję su endokrinine sistema“, – teigia KTU Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja V. Kaunelienė.

Savaitės pabaigoje vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė „Savaitę“ informavo, kad nuspręsta atlikti išsamesnius tyrimus specializuotoje laboratorijoje Lietuvoje, taip pat siųsti mėginius į Vokietijos ir Čekijos laboratorijas, kur bus nustatyta ar į ugniagesių organizmą nepateko dioksino. Pareigūnai, atrinkti į minėtąją rizikos grupę apie tai bus netrukus informuoti.

„Nustatyta rizikos grupė, ją šiuo metu sudaro apie 30 pareigūnų, kuriems bus atliekami Toksikologijos centre reikalingi kiti tyrimai. Taip pat kalbame, kad reikia ir sunkiųjų metalų tyrimo, o tarša jau aiškėja, kokių gali būti rasta organizme ir taip pat dioksinų tyrimai taip pat galėtų būti atliekami“, – sako R. Tamašunienė.

Vidaus reikalų ministrė ragina ugniagesius apie buvusius nesklandumus gesinant gaisrą Alytuje pranešti anoniminiu pasitikėjimo telefonu, jo numeris skelbiamas VRM tinklalapyje.

Savaitė. Premjeras nelinkęs prisiimti atsakomybės dėl neįvykdytų pažadų kelti atlygius: aplinkybės keičiasi