Lietuvoje

2019.11.10 19:47

Skvernelis: Karbauskis pažadėjo man išimtį, kai LVŽS rinkimų sąrašuose neliks nepartinių

Ugniagesiai, kiti statutiniai pareigūnai reikalauja papildomo finansavimo, kad galėtų atlikti savo funkcijas. Išvydę kitų metų biudžetą, pedagogai vėl žada streikuoti, dėstytojai, mokslo darbuotojai tokios galimybės taip pat visiškai neatmeta. Net ir medikai, kuriems pažadai apie didesnį atlygį pavirto iškreipta melodija, o ministras jau nerodo optimizmo dėl augimo. Apie Vyriausybės darbą ir savo politinę ateitį – premjero Sauliaus Skvernelio interviu.

Visiškai neįtikėtina, bet LVŽS deleguoto Eugenijaus Jovaišos vadovaujamas Švietimo komitetas šią savaitę atmetė biudžeto projektą. Premjeras nelinkęs prisiimti atsakomybės dėl neįvykdytų pažadų kelti atlygius, esą tegu pačios bendruomenės persitvarko, be to, ir aplinkybės labai keičiasi.

Tokį patį atsakymą iš Vyriausybės vadovo išgirdo ir verslo organizacijos, priminusios apie pasirašytą nacionalinį susitarimą dėl struktūrinių reformų įgyvendinimo ir įsipareigojimų nedidinti mokesčių naštos. Valstybės kontrolė tuo metu teigia, kad šešėlyje tebėra milijardas eurų, kiek slepiasi darbo rinkoje – neaišku, nes net neskaičiuojama.

– Premjere, aš noriu pacituoti jūsų partijos vadą R. Karbauskį, tai yra partijos puslapyje. „Politikai turi kurti Seime valstybės viziją, o profesionalai ją įgyvendinti vykdomojoje valdžioje“, o valstybė tokiu būdu turėtų tapti darnia. Po 3 metų kūrybos, premjere, vis dėlto socialinė atskirtis labai didelė, daugybė nepatenkintų žmonių, vieni kalba, kad jie verslą išveš iš Lietuvos, kiti – apie neįgyvendintus pažadus, dar kiti sako, kad streikuos, tas gyvulių ūkis tebeklesti, „milijonas milijardui“, panašu, irgi užtruko ir jūs dabar ieškote to milijardo. Ar galite sutikti su tuo, kad jums nepavyko visko įgyvendinti, didele dalimi?

– Deja, tai tokia jūsų pozicija, jūsų televizijos pozicija. Aš manau, kad didžiąja dalimi pavyko įgyvendinti ir mes šiandien matome priekaištus, kai kalbame apie didėjančius asignavimus – ten 40 mln., sako „ne, ne, mums reikia ne 40 mln., reikia, reikia 120 mln.“. Kas gavo 120 mln., sako, „mums reikėtų 250 mln.“.

Taip yra ir kalbant apie tą pačią socialinę atskirtį, pensijas, atlyginimus, mokestinės naštos mažinimą dirbantiesiems, verslo sąlygų sudarymą. Aš suprantu, kad visi nori daugiau, geriau, bet jeigu paimtume trejus metus, tai nebuvo nė karto niekas atiminėjama.

Žmonės, matyt, pamiršo tuos 8 metus, 7 metai prabėgo, man reikėtų prisiminti tą laikotarpį, kada buvo viskas – pensijos atiminėjamos, išmokos pjaustomos, atlyginimai – mažinami. Ir tada buvo gerai, niekas nestreikavo, dabar streikuoja, kad tas padidinimas nėra didelis.

– Jūs sakote, kad čia mūsų televizijos pozicija, toli gražu. Skundžiasi medikai, skundžiasi švietimo darbuotojai, dėstytojai. Pažadai buvo dideli ir todėl dabar visi tikisi. Tai, kad finansų ministras pripažįsta nepavykus dvi svarbiausias reformas – švietimo ir sveikatos – ir sako, kad jeigu jos būtų pavykusios, tai tada nebūtų taip striuka su pinigais biudžete, ar tai ne pripažinimas, kad ne viskas pavyko?

– Tai aš dar kartą kartoju, tikrai ne viskas pavyko. Jūs palietėte tas dvi sritis – švietimą ir sveikatos priežiūrą, kurių, iš esmės, proveržio tokio, kokio mes norėjome, tikėjomės, nepavyko pasiekti dėl įvairių priežasčių.

Paimkite tą patį švietimą, jeigu jūs panagrinėtumėte tuos teisės aktus, kurie buvo priimti Vyriausybėje ir pateko į Seimą, ir jie būtų įgyvendinti tokie, kokie buvo Vyriausybės, šiandien kalbėtume truputį kitaip. Deja, politikų noras būti gerais visiems visuomet iškraipo teisės aktus. Švietimo tinkle, iš esmės, lėšos naudojamos administracijos išlaikymui, tuščių pastatų šildymui, neefektyvios infrastruktūros išlaikymui.

Sveikatos priežiūroje tikrai yra padaryta daugybė gerų dalykų, bet neatsirado to pagrindinio, matyt, esminio dalyko tarp ministerijos ir medikų bendruomenės, to sąryšio taško, bendrojo vardiklio – paciento interesas yra svarbiausias.

Deja, šitos dvi sritys yra mums visiems labai svarbios, ir tokio proveržio, kokio tikėjomės, nėra.

– Jūs negalėtumėt juk nukelti visko tik ant Seimo pečių, kad jie nepadarė, kad bendruomenės nepersitvarkė, ministerijos, Vyriausybė, turėtų užduoti toną, jūs žadėjote dideles pertvarkas.

– Ministerijos tą toną uždavė. Dar kartą kartoju, to nesigirdėjo ir tas balsas nebuvo išgirstas. Daug kur nebuvo, tame tarpe ir Seime.

– „Lietuvai reikia profesonalų vyriausybės, kuri nepiktintų žmonių savo neišmanymu ir klaidomis“. Tai jūsų žodžiai, kuriuos aš cituoju iš LVŽS partijos tinklapio. Bet mes jau čia tik ką kalbėjome, kad dvi svarbiausios reformos neįgyvendintos ir kažkuria prasme tai yra ir jūsų ministrų atsakomybė. Jūs pats piktinotės tuo, kas vyksta po Alytaus gaisro Vidaus reikalų ministerijoje, Aplinkos ministerijoje, kad jos ne iki galo veiksnios tos ministerijos, susisiekimo ministras pradeda nuo „Lietuvos pašto“ valdybos išlaikymo, ir jūs sakote, jis turės paaiškinti, nes jūs nematote argumentų. Tai, jeigu jus piktina tie Vyriausybės ministrai, tai kaip jūs manote, žmonių jie nepiktina?

– Nesuklyskite, aš nekalbėjau apie ministrus, aš kalbėjau apie biurokratinį aparatą Lietuvoje, kalbant apie Aplinkos apsaugos ministeriją, apie Vidaus reikalų ministeriją, apskritai nekalbėjau. Tai yra tos biurokratinės agentūros arba biurokratai, kurie be popieriaus, deja, užpakalio nepakelia, jeigu popierių nėra parašyta. Tai iš tikrųjų piktina žmones ir mane, ir visus kitus.

Kalbant apie susisiekimo ministrą, ministras turi pilną atsakomybę už valstybės įmones ir valstybės įmonės turi turėti ne tik vienintelį tikslą, kas paskutiniu metu buvo visiškai raudona linija nubrėžta – bet kokia kaina, pelnas, komercija, aišku, dividentai.

Bet valstybės įmonės tam ir yra, kad jos atlieka ir kitas dar funkcijas, tame tarpe socialines. Jeigu kalbame apie Lietuvos paštą, tai turi būti teikiama paslauga gyventojams, jeigu šiandien gyventojai sako, kad mes iš šitos valstybės įmonės paslaugos negauname arba gauname tokią, atleiskite, bet ministras privalo reaguoti.

– Bet ir tie ministrai, kurie savo biurokratinį aparatą su jiems pavaldžių institucijų vadovais, taip pat turi „sudoroti“.

– Visose ministerijose yra ta pati situacija, čia reikia pripažinti, ką aš pasakiau ir po Vyriausybės posėdžio – metai bėga, 30 metų tuoj švęsime atkurtos nepriklausomybės, bet kas išliko, stipriausias monolitas – yra mūsų biurokratinis aparatas.

– Tą ir norėjau išgirsti, jeigu jūs piktinatės savo ministrais, kurie nesutvarko „po savim“ esančių institucijų, tai natūralu, kad tai piktina žmones. Dėl biudžeto – jūs turbūt girdėjote ir jūsų patarėjas tą viešai pripažino, kad LVŽS frakcijoje iškilo klausimų dėl Vyriausybės paklusnumo, jos patikimumo. Kiek tai rimta, ar jūs tai sureikšminate?

– Na, to nepasitenkinimo visą laiką būdavo, nebuvo nė vienais metais nė vieno biudžeto, kad mes prieš jį neturėtume audringų batalijų, patikėkite, tokių, kurios... kartais Seime ir stogas atrodo, tuoj pasikilnos.

– Bet mes negirdėjome, kad saviškiai, valstiečiai, taip sakytų.

– Viešai tai nebuvo sakoma, na, bet valstiečiai... dabar artėja rinkimai, natūralu, kad žmonės galvoja apie savo ateitį, yra priimti sprendimai įvairiausi ir partijos yra sprendimai priimti dėl sąrašų formavimo principų – nebetrauks valstiečiai, daugiau į sąrašus nepartinių žmonių. Natūralu, kad jie galbūt galvoja, kad Vyriausybė neatitiko jų lūkesčių staiga, po trejų metų.

– Tai ne staiga, po trejų metų.

– Bet yra atskirų žmonių nuomonė išsakyta viešai ir tie žmonės tokią teisę turi. Aišku, kai kurie mane nustebino iš tų išsakančių tokią nuomonę.

– Pavyzdžiui?

– Na, aš gal pavardžių neminėsiu, bet kartais gyvenime tai pamatai, kad tie žmonės, kurie atrodė vienokie, paskui staiga pasikeičia ir tampa kitokie.

– Premjere, jeigu jūs sakote, kad jie nebetrauks nepartinių žmonių į sąrašą, ar todėl ir pasklido kalbos, kad jūs jau dabar ieškote kitos partijos, su kuria jūs galėtumėte eiti?

– Man būtų padaryta išskirtinė išimtis. Tie žmonės, kurie reiškia nepasitikėjimą Vyriausybe, man perdavė žinią, kad priimtas partijos tarybos sprendimas yra, jog nebus nepartinių žmonių sąraše.

– Bet jums tai negalioja?

– Ramūnas pasakė, kad man tai negalioja. Bet, patikėkite, šiandien man tikrai visiškai ne tas rūpi, kas bus 2020 metų rugsėjo ar spalio mėnesį, kada bus rinkimai. Visiškai ne tas prioritetas.

– Visiškai jumis tikiu, jūs sakote šiandien esate neapsisprendęs, ar apskritai liksite politikoje po šitų metų. Ar esate apsisprendęs, kad tokia politika ir tos politikos lyderiai tokie, kokie yra dabar ir kurioje jūs esate šiandien, jums tiks ateityje?

– Šiandien turbūt būtų sudėtinga labai kalbėti apie tai, kas yra lyderiai, kokie lyderiai, kokie bus, daug labai detalių priklausys. Pirmiausia, reikia to sprendimo ar apskritai aš galėsiu, aš norėsiu dalyvauti, o toliau kalbėtis apie tai, nes bus kuriamos ir naujos programos.

Aš prie LVŽS programos ištakų prisidėjau nuo 2016 metų, nuo pat pradžių. Rinkimų programa – didelė dalis yra mano kolegų, mūsų bičiulių indėlis. Vyriausybės programa – jinai dar daugiau, to darbo yra įdėta. Norisi, kad būtų galima pasakyti – žinote, mums viską pavyko padaryti, bet, aišku, taip nebus.

– Tai jūs dar galite ir pasinaudoti tuo pasiūlymu, kad jums negalios nepartiškumas eiti į rinkimus?

– Aš apie tai net nesvarstau. Dar kartą pabrėžiu – man tai nėra šiandien prioritetas. Yra kiti prioritetai, kiti iššūkiai, kuriuos aš turiu įveikti.

– Tai aš jums ir linkiu juos įveikti, premjere. Ačiū jums.

Skvernelis: jei eičiau į rinkimus, man LVŽS padarytų išimtį kaip nepartiniui