Grupė piliečių, pasivadinę „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“, ketina surinkti 50 000 Lietuvos piliečių parašų, kad Seimas svarstytų įstatymą, pagal kurį pavardės nelietuviškais rašmenimis būtų leidžiamos tik papildomame paso puslapyje. Lietuvos lenkų atstovai sako, kad toks projektas problemos neišspręs.
Grupė piliečių, pasivadinę „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“, ketina surinkti 50 000 Lietuvos piliečių parašų, kad Seimas svarstytų įstatymą, pagal kurį pavardės nelietuviškais rašmenimis būtų leidžiamos tik papildomame paso puslapyje. Lietuvos lenkų atstovai sako, kad toks projektas problemos neišspręs.
Septyniolika kultūrininkų, menininkų, visuomenininkų ir politikų kreipėsi į vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydami teisės rinkti gyventojų parašus, kad galėtų pateikti jų parengtą įstatymo projektą, pagal kurį pavardės nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis būtų leidžiamos tik paso kitų įrašų skyriuje arba tapatybės kortelės kitoje pusėje. Jei jiems pavyks surinkti 50 000 parašų, pagal Konstituciją Seimas jų parengtą projektą svarstyti privalės.
Šiuo metu Seimas svarsto du projektus dėl nelietuviškų pavardžių rašybos – vieną, parengtą valdančiųjų, kuris leistų nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis pagrindiniame paso puslapyje ir kitą – parengtą opozicijos, panašų į iniciatyvinės grupės, kalbantį apie kitus dokumentų puslapius.
„Keletą metų besitęsiantis įstatymo priėmimas–nepriėmimas kelia diskomfortą. Žmonės turi būt išmokyti vartoti valstybinę kalbą, nes ji šalyje yra viena“, – teigė Edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša.
Iniciatyvinės grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai turi kiek kitokią nuomonę ir mano, kad valstybinei kalbai tai neturės neigiamos įtakos.
„Manome, kad vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai – valstybinė kalba išsaugota, o kitų tautybių asmenims, kurie nori asmens tapatybės dokumentuose savo pavardės kita kalba, būtų suteikta tokia galimybė“, – teigė iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila.
Lietuvos lenkai, jau seniai prašantys teisės turėti asmens dokumentuose savo pavardę originaliais rašmenimis, nemano, kad taip būtų nušauti du zuikiai.
„Tai yra bloga iniciatyva, nes ji jokiu būdu neišspręs tos problemos, kuri egzistuoja dabar. Toks įrašas kitame paso puslapyje ar antroje tapatybės kortelės pusėje neturės jokios teisinės reikšmės. Tiems asmenims kils papildomų problemų užsienyje norint įrodyti, kuri iš tų pavardžių užrašyta pirmame ar antrame puslapyje yra teisinga. Tai jau yra patikrinta Latvijoje, kur toks variantas yra įteisintas, bet problemų jis neišsprendė –nuolat gaunami visokie skundai iš savo piliečių. Jei norime spręsti problemą, tai spręskime iš esmės ir tiesiog įteisinkime tą originalią rašybą pirmame puslapyje“, – sakė Lenkų diskusijų klubo narys Aleksandras Radczenko.
Ar išduoti parašų rinkimų lapus iniciatyvinei grupei, Vyriausioji rinkimų komisija spręs rugsėjo pradžioje. Kad projektas pasiektų Seimą, 50 000 parašų jai teks surinkti per 2 mėnesius.
