Lietuvoje

2019.11.09 12:04

Kaušpėdas apie Berlyno sienos griūtį: tai buvo stebuklas, viskas – kaip hipių festivalyje

LRT RADIJAS, LRT.lt2019.11.09 12:04

Berlyno sienos griūtį lemtingąjį 1989-ųjų lapkritį prisimenantis grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas teigia, kad tuomet mažai kas tikėjo, kad imperija sugrius be karinės jėgos. Pasak A. Kaušpėdo, griuvus uždangai, Lietuva pajuto, kad „nepriklausomybės viltis materializuojasi“.

„Atrodo kaip stebuklas, kad sugrius imperija savo labiausiai apsaugotoje vietoje, kur buvo, sakyčiau, šimtai tūkstančių sovietų karių, kad sugrius be jokio šūvio ir be jokios aukos... Kad tai įvyks... Viskas kaip kokiam hipių festivalyje, kur viskas taip geranoriškai yra ir galų gale niekam nekilo rankos prievartai... Tai buvo stebuklas. Aš pamenu savo reakcijas ir net susigraudinau“, – savo prisiminimais apie to meto įvykius su LRT RADIJU dalijasi A. Kaušpėdas.

Pasak A. Kaušpėdo, tų metų vasarą, net ir rudenį, nebuvo visiškai jokios nuojautos, kad uždanga gali griūti. Pasak „Anties“ lyderio, jau po Berlyno sienos griūties galima buvo jausti, kad „nepriklausomybės viltis materializuojasi ir laisvė pradeda rodyti savo sparnus“.

„Mes organizavome, kažką darėme, Baltijos kelias... Bet tai buvo tų trijų respublikų gal kartais ir naivios akcijos ir niekas netikėjo, kad kažkas iš to išeis. Visi suprato, kad tai įspūdinga, labai galinga, Baltijos tautos parodė savo ryžtą, tačiau ta visa geopolitika niekur nejudėjo. Iki rudens nieko nebuvo. Vokietijoje mes vasarą dar buvome demonstracijoje, nieko nebuvo, taip pat ir Čekijoje visas auksinis ruduo prasidėjo vėliau, už pusantro mėnesio.

Ir tada, kai tai prasidėjo, atsirado tikra viltis, kad griūna, kad tai yra absoliučiai radikalūs, negrįžtami pokyčiai“, – pasakoja A. Kaušpėdas.

V. Landsbergis apie slaptą Kremliaus planą: atiduoti Vokietiją ir taip dar labiau pavergti Vakarus

Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis teigia, kad tuo metu nusilpusi Sovietų Sąjunga nebegalėjo apsaugoti Vidurio ir Rytų Europos valstybių nuo demokratizacijos.

V. Landsbergis prisimena, kaip atrodė pati Berlyno siena ir pasakoja, kad tuo metu Sovietų Sąjunga iš griūties galėjo siekti ir naudos.

„Linija buvo įtvirtinta kariškai, saugoma ginklų, spygliuotomis vielomis, kurios ėjo ir žemėmis, laukais ir miškais. Tą sieną aš dar atsimenu, kai mes išsivadavome. 1991 metais teko keliauti Vokietijoje pagal tą liniją – nedidelė upė – vienoje pusėje civilizuotas pasaulis, kitoje – džiunglės, sargybos bokštai.

Sovietų Sąjunga negalėjo išlaikyti net tos komunistinės Rytų Vokietijos. Kils maištas – ir Sovietų Sąjunga nesugebės mokėti kaip už kokią nors Kubą ar kitas vietas pasaulyje, kur ji yra įsiveržusi. Ir tada buvo padarytas sprendimas Kremliuje – reikia atiduoti. Bet taip atiduoti, kad su to atidavimo pagalba dar labiau pavergti Vakarus ir Vakarų Vokietiją. Tai, be kita ko, tęsiasi iki šiol“, – LRT RADIJUI sako prof. V. Landsbergis.

1961 m. rugpjūčio 13 dieną pastatyta siena atskyrė tris sąjungininkų kariuomenių kontroliuojamus Berlyno sektorius nuo Rytų Vokietijos ir tapo Šaltojo karo simboliu. Oficialiai per tris dešimtmečius sieną bandė kirsti 140 žmonių, bet teigiama, kad skaičiai gali būti gerokai didesni.

Taip pat skaitykite

Berlyno sienos griūtis bus paminėta šeštadienio vakarą LRT rengiamu koncertu „Laisvės banga nuo Vilniaus iki Berlyno“. Renginys vyks Vilniaus Lukiškių aikštėje nuo 19 val. Renginio transliaciją bus galima stebėti ir per LRT televiziją.