Lietuvoje

2019.11.08 21:53

Žemaitaitis nusivylęs Karbauskiu: gegužę ištiesiau jam pagalbos ranką, kai jie buvo bedugnėje

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2019.11.08 21:53

Seimas kitą antradienį planuoja svarstyti Remigijaus Žemaitaičio atleidimą iš Seimo pirmininko pavaduotojo pareigų. Už atstatydinimą pasirašė 44 parlamentarai iš valdančiosios koalicijos. R. Žemaitaitis, dar vicepirmininkas, – laidoje „Dienos tema“.

– Esate tarsi karalius be karalystės. Užimate postą, tačiau frakcijos, kuri jus delegavo į tą postą, nebėra. Sutartis koalicinė su partija irgi nutraukta. Kodėl nutarėte laukti balsavimo dėl atstatydinimo? Ar tikitės išsaugoti postą kaip V. Pranckietis, kuriam tai pavyko? Nors buvo praradęs partijos lyderio pasitikėjimą, vis dėlto neužteko balsų jį nuversti.

R. Žemaitaitis: Mano situacija yra visiškai kitokia, nes partija buvo delegavus, buvo partijos prezidiumo tarybos sprendimas. Tai aš skaitau teisinius dalykus, skaitau sutartį. Tai, kas atsitiko rugsėjo mėnesį, manau, po metų kitų išryškės tikrosios grimasos žmonių, kurie norėjo tą dalyką daryti. Tie, kurie padarė, tie padarė.

– Ką turite galvoje „išaiškės“?

R. Žemaitaitis: Tai buvo bandymas uzurpuoti partiją ir partijoje padaryti perversmą. Keliems žmonėms, kuriems nepavyko, teko pasišalinti iš partijos. Toliau jie iš tikrųjų bando kažką kurti savo arba bando kažką daryti. Dabar dėl balsavimo – mano galva, tai galėjo įvykti daug greičiau. Galėjau tą daryti prieš 2 savaites arba kartu su V. Pranckiečiu. Nemanau, kad esu tas žmogus, kaip Seimo pirmininkas, kur man gal pavyks pakartoti. Esu labai realistas. V. Pranckiečio klausimas buvo visai kitaip susijęs: tai buvo daugiau politinis klausimas, buvo daugiau susijęs su pačiu Ramūnu ir su „valstiečių“ frakcija, ir su opozicija. Aš šiandien nesu nei kažkoks reikšmingas, nei labai svarbus. Mano postas, Seimo vicepirmininkas, nėra kažkoks ypatingas, aš atsakau už parlamentinę kontrolę. Tik tiek, kad čia yra buvusių mano frakcijos dviejų gal bendražygių noras bet kokia kaina pamėginti pamokyti mane arba paauklėti.

– Ar jūs prognozuojate, kad būsite atleistas?

R. Žemaitaitis: Manau, kad taip. Aš jau šiek tiek galvoju, kiek yra žmonių sąžinės klausimas. Aš šiandien gavau irgi tą raštą ir žiūriu, kokios pavardės pasirašė, tai man viduje kirba, iš tikrųjų net ir skauda.

– Yra jūsų buvusių bendražygių?

R. Žemaitaitis: Dėl bendražygių, supraskite, tai yra natūralus dalykas – tai yra frakcijos sprendimas, kolektyvinis sprendimas, to reikia laikytis. Bet dabar dėl Ramūno Karbauskio, kur aš gegužės mėnesį ištiesiau jam pagalbos ranką, kur jie buvo beveik visiškai bedugnėje. Prašymas buvo paremti ir Saulių Skvernelį. Buvo prašymas kaip įmanoma padėti jiems dėl valdančiosios daugumos. Rizikavau savo ir partijos dividendais, nes didžioji dalis skyrių sakė: „Nereikia jų paremti, nereikia jų palaikyti, mes turime eiti atskirai , turime eiti į opoziciją.“ Prisiminkite tas visas istorijas. Ir ta pati Agnė Širinskienė...

– Atsimenu, kad jūs ne tik ranką ištiesėte, bet jums jie ištiesė visą A. Širinskienę, kad frakciją išgelbėtų.

R. Žemaitaitis: Aš ištiesiau pats pirmas. Pagal Seimo statutą, jūsų laidoje aiškiai esu pasakęs, kad norint, jog būtų paskirtas premjeras reikalinga dauguma Seime. Ji turi būti tarp tų pačių frakcijų. Tai tą dalyką mes padarėme. Šiandien aš sunkiai, ko gero, galiu vertinti tuos žmones, ir tas pats Jonas Jarutis, kur irgi yra, matau, vienas iš tų mano pasirašiusių bičiulių. Tai yra daugelis žmonių, kur asmeniškai pažįstu, ir daugelis tada, sakė: „Remigijau, reikia šioje vietoje mums padėti, ir jeigu gali, padėk.“ Ta pati istorija su pačia A. Širinskiene, kuri irgi pasirašiusiu, tai aš galvoju, ar yra žmonių vidaus ir sąžinės klausimas? Kažkaip abejoju. Man grįžta dabar tos 3 savaičių istorijos, kada su R. Karbauskiu šnekuosi. „Na, kodėl – sakau, – tu šitaip darai? Ar supranti, kad po 2020 m., po šitų įvykių, niekas su tavimi nebesišnekės. Tu liksi vienas Seime, ir niekas rankos nebeduos, nes tu išduodi žmones, išduodi draugus, kurie lemiamu metu tau padėjo.“ Aš grįžtu į 2018 m. biudžeto balsavimą, ir „Tvarka ir teisingumas“ buvo ta frakcija, kuri realiai padėjo.

– Bet dabar persivadino didžioji frakcijos dalis ir turbūt vėl padės. Kaip jūs balsuosite dėl biudžeto?

R. Žemaitaitis: Dėl biudžeto esu aiškiai pasakęs. Biudžetą reikia įgyvendinti, kad jisai vykdytų savo įsipareigojimus. Mes galime viena dvyliktąja gyventi. Nemanau, kad tai yra gerai valstybei. Aš šiandien nematau, už kokius mokestinius įstatymų projektus būtų galima balsuoti, nes kažkoks minibardakas, chaosas, jeigu taip galima pasakyti, vyksta Seime. Ypač pasityčiojimas automobilių mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, kitų apmokestinamų dalykų. Tiems nematau jokio teisinio algoritmo arba loginio kažkokio paaiškinimo, kodėl turėtų būti. Tai ir pasirašant valdančiosios koalicijos sutartį, sakiau: „Baikit su tais vaiko pinigais čia tyčiotis. Nedidinkit tiek, kiek jūs norite, geriau padidinkime 10 eurų, bet neįvesdinėkime naujų mokesčių.“ Antradienis parodys. Ilgai nebeliko laukti mano toje vietoje. Kaip ateini, taip išeini iš tų pareigų.

– Julius Sabatauskas sako, kad opozicija dar nėra apsisprendusi, kaip balsuoti dėl jūsų? Ar ieškojote opozicijos paramos, ar kalbėjote?

R. Žemaitaitis: Ne, aš tikrai ne. Ką tik esu iš kito renginio parvykęs, kur kalbėjome apie užsienio politiką. Buvo ir Gabrielius Landsbergis. Paklausiau: „Kaip yra pas jus frakcijoje, kokia yra situacija? Ar yra vieningas sprendimas?“ Jis sakė: „Mes kitą savaitę spręsime, spręsime ir opozicijoje.“ Nemanau, kad čia reikia kažko mėginti ieškoti. Seimo nariai sprendžia pagal sąžinę. Balsuoji pagal asmeninius santykius, kuriuos turi su konkrečiu Seimo nariu.

– Arba pagal susitarimą. Jūs esate pavyzdys – buvote opozicijoje ir nebe opozicijoje, ir visaip kitaip?

R. Žemaitaitis: Ne, manau, kad ne susitarimas. Aš tada nenorėjau, kad valstybėje kiltų chaosas. Manau, kad už indėlį, kurį padariau, sumokėjau labai didelę kainą ne tik kaip politikas, bet ir kaip žmogus, kaip šeimos žmogus. Tikrai labai daug man teko per tuos metus patirti. Man būtų buvę bepigu sėdėti toje pačioje pozicijoje ir kelti vadinamuosius politinius reitingus. Bet mačiau, kokia yra situacija, ir ją reikia daryti. Ar tai gerai, ar blogai, manau, parodys 2020 metai.

– Jūs jau pats paskelbėte tuo metu. Kai buvę partijos kolegos kuria kitokių pavadinimų darinius, jūs irgi skelbėte, kad „su kolegomis daug galvojome, ką reikėtų „Tvarkai ir teisingumui“ atsinaujinti“. Uždėjote tokią grotažymę „Lietuvos laisvės sąjunga“, „Liberalų sąjūdis“, „Laisvės partija“. Ar, be jūsų paties, dar kas nors žino apie jūsų idėjas, apie tą jūsų svarstomą galimą susijungimą?

R. Žemaitaitis: Taip, tai nėra dabar, o prieš 1,5 metų mano iškelta idėja. Aš tikrai matau, kad nuo 2012 m. „Tvarka ir teisingumas“ važiavo į apačią. Aš, Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Dumbrava ir Jolita Vaickienė, kurie buvome vienmandatininkai, realiai partiją visą laiką iškeldavome. Mes būdavome 5 Seimo nariai vienmandatininkai, pagal sąrašą vos vos mes praeidavome, tai tas ir buvo svoris, kurį mes kėlėme. Ir aš sakiau: „Jeigu mes nekeičiame, neatsinaujiname...“ Gal kai kurie vyresnės kartos mano kolegos nenorėjo to pasikeitimo daryti, tai aš siūlau šiandieną jungtis tiek liberalų, tiek Liberalų sąjūdį, tiek socialliberalus, nes tikrai nėra paslaptis, kad mano politinė karjera prasidėjo kaip jaunojo liberalo Šilutėje. Po to įsijungiau į Artūro Paulausko, kai tapo Seimo pirmininku, komandą. Teko darbuotis jo komandoje. Paskiau, deja, pasirinkau teisininko kelią ir išėjau dirbti į teismų sistemą.
Apie tai aš esu kalbėjęs su A. Paulausku keletą kartų. Mes vakar labai gerai pasikalbėjome, pasisėdėjome Tauragės apskrityje. Tai Tauragė, Jurbarkas, Šilalė, Šilutė, Pagėgiai... Nors Šilutė Klaipėdos apskrityje, bet, skaitant pagal mūsų partinį principą, tai yra Tauragės apskritis. Mes kalbėjome apie visus galimus variantus, kas tai galėtų būti. Mes rajonuose kalbamės ir su liberaliau politinių partijų atstovais. Dėl ko aš tai siūlau? Aš prisimenu tuos laikus, kada mes visi draugiškai kartu buvome iki 2004–2005 m. to įvykio, kada tuometinis prezidentas Rolandas Paksas labai stipriai susipyko su liberalų partija, nors iš tikrųjų Eugenijus Gentvilas jį atvedė, ir aš labai prisimenu tą valdybos posėdį, tarybos posėdį, kai pats pasiūliau užimti pirmu numeriu toj vietoj. Jeigu prisiminsime, „socliberalai“, berods, tada laimėjo 29 vietas.

– Bet nieko nelaimėjo šių metų Europos parlamente A. Paulausko judėjimas?

R. Žemaitaitis: Taip, bet tą reikia šiandien suvokti, nes A. Paulauskas vienas kaip žmogus ir kaip judėjimas, berods, gavo ar 16–17 tūkst. balsų. Tai nėra taip lengva, jeigu taip pažiūrėsime. Jeigu šiandien mums pavyktų sujungti ir suvienyti buvusius kolegas, naujų pritraukti žmonių, tai, manau, rezultatas būtų geras. Lietuvoje šiuo metu Centro partijoje arba centro viduryje yra labai didelis vakuumas. Pareina baudžiamosios bylos sprendimas dėl Liberalų sąjūdžio, ką Eligijus Masiulis aiškiai šiandien trimituoja, kad visi pinigai ir kyšis buvo imamas tik Liberalų sąjūdžio vardu, o ne asmeniškai jo.

– Liberalai kalba priešingai ką kita?

R. Žemaitaitis: Žinokite, teisme, kada reikės įrodymus (pateikti), tas bus. Tai, manau, gegužės mėnesį jau bus per vėlu, nes jau partijos bus užsiregistravusios. Jeigu priima sprendimą likviduoti jų politinę partiją arba paskiria baudą ten 1,5 mln. maksimali, aš labai abejoju. Tai tie, kurie likome, mes irgi turime žmonių, kurie mūsų geri ir nekalti. Liberalų sąjūdis, aš tikiu, kad irgi nėra šioje vietoje.

– Turite ir tokių, ir tokių, galite tikrai susijungti.

R. Žemaitaitis: Aš manau, kodėl negalima gal bendru jungtiniu sąrašu eiti. Lietuvai reikia vienytis. Per daug politinių partijų ir per daug mūsų yra lyderių. Šiandieną mes turime rasti konsensusą ir sprendimą.

– Ačiū jums, sėkmės jo ieškant.

Dienos tema. Vis dar Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis: taip, manau, kad būsiu atleistas