Lietuvoje

2019.11.08 17:55

Alytus teigia turintis sprendimą, ką daryti su užterštu vandeniu, tačiau nėra pinigų

viceministrė įmonėms žada kompensacijas
Rūta Lankininkaitė, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.08 17:55

Iš gaisravietės padangų perdirbimo gamykloje Alytuje išvežti pirmieji konteineriai su pavojingomis atliekomis. Įmonė „Toksika“ jas veža į Šiaulius, kur jos bus sudegintos.

Tačiau nėra galutinio sprendimo kaip bus su gaisravietės rūsiuose po gesinimo susikaupusiu užterštu vandeniu. Aplinkosaugininkai siūlo jį valyti miesto valymo įrenginiuose ir leisti į Nemuną, Alytaus miesto savivaldybė priešinasi tokiam siūlymui - esą įrenginiai bus sugadinti, o tai kainuotų alytiškiams.

Ar saugu vežti dar garuojančias pavojingas atliekas, sprendė aplinkosaugininkai ir ugniagesiai.

Pirmieji konteineriai - juose apie 11 tonų pavojingų atliekų po pietų pajudėjo Šiaulių link.

Tokias atliekas perdirbančios įmonės „Toksika“ vadovai skaičiuoja, kad transportavimas ir sutvarkymas atsieis apie 300 eurų už toną. Tikimasi, kad per porą savaičių pavyks išvežti apie 1000 tonų atliekų ir jas sudeginti.

„Tiek „Toksikai“, tiek kitoms visoms įmonėms, kurios būtų įsitraukusios į procesą, mes kalbame ne tik apie pavojingas atliekas, bet ir apie kitas atliekas, atliekų tvarkymą, būtų kompensuojama iš valstybės biudžeto“, – sako Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

Tačiau tai tik pirmas sudegusių padangų tvarkymo etapas, laukia dar sunkesnis. Gaisro epicentre, kur įgriuvęs stogas, lieka dar keli tūkstančiai tonų atliekų. Įvertinus jų užterštumą, gali tekti vežti deginti į Akmenės cementą ar į Latviją.

„Išvešime šitas pavojingas atliekas ir turbūt Alytaus ekstremali komisija spręs, ką toliau daryti su didžiąja patalpa, kur kaip matėme yra ir pavojingos ir nepavojingos, daug betono nuolaužų, reikia išrūšiuoti metalą, išrūšiuoti pačius degėsius, nesudegusias padangas“, – teigia „Toksikos“ vadovas Arūnas Dirvinskas.

Ne mažesnė problema - ir gaisravietės rūsiuose susikaupęs vanduo.

Alytaus miesto savivaldybė atmeta aplinkosaugininkų siūlymą tūkstančius kubų vandens išvalyti miesto valymo įrenginiuose.

Juodą ,dvokiantį, cinku užterštą vandenį paleidus per miesto biologinius valymo įrenginius, jie būtų sugadinti ir visos miesto nuotekos nevalytos tekėtų į Nemuną.

„Viena iš jų paimti tą vandenį tiesiai iš rūsio ir perleisti į nuotėkų sistemą , o jeigu tokios galimybės „Alytaus vandenys“ nematytų, tai tokiu atveju galima būtų pervežti tą vandenį į nenaudojamą „Dzūkijos vandenų“ rezervuarą ir jau iš ten paimti ir lygiai taip pat valyti“, – sako aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.

Savivaldybė tikina radusi būdą, kaip išvalyti vandenį, tačiau tai kainuotų apie 120 tūkstančių eurų. Tokių pinigų sako neturinti.

„Mes patys turime sprendimą esame pasisamdę savo ekspertus, mes turime tyrimus padarę ir radę kaip tą vandenį neutralizuoti, bet tas viskas kainuoja“, – sako Alytaus meras.

„Viską guldyti ant mūsų įmonės pečių, būtų labai nesąžininga miestiečių atžvilgiu, nes tie kaštai guls ant mūsų visų. Šita katastrofa atsitiko ne dėl savivaldybės kaltės, ji atsitiko, kad institucijos, kurios turėjo kontroliuoti tokias įmones, neatliko pilnai darbo“, – teigia Alytaus ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Rolandas Juonys.

Skaičiuojama, kad per gaisrą į Nemuną ir taip jau ištekėjo apie 145 tūkstančius kubų nevalyto vandens.