Lietuvoje

2019.11.08 14:06

Nausėda Macrono pareiškimą apie NATO „smegenų mirtį“ vertina kaip visiškai nepriimtiną

Andrius Balčiūnas, LRT.lt specialiai iš Vatikano2019.11.08 14:06

Romoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Prezidentas sakė, kad susitikimas su iš tiesų buvo labai šiltas, buvo aptartos ir užsienio politikos aktualijos.

G. Nausėda ir popiežius Pranciškus aptarė socialinę Lietuvos politiką, vykstančias diskusijas „tarp liberalios pakraipos ekonomistų ir socialinį krikščionišką mokymą išpažįstančių ekonomistų“. Šv. Tėvas esą pakvietė Lietuvos ekonomistus atvažiuoti į Asyžiuje vyksiančią šiai temai skirtą konferenciją, G. Nausėda žadėjo kvietimą perduoti.

Taip pat skaitykite

„Šiandien pasaulyje išgyvename tam tikrą virsmą, kai imame žiūrėti komplikuočiau į ekonominės pažangos pasekmes mūsų visuomenei. Ilgus metus sakėme, kad kepkime pyragą, o kada nors juo pasidalinsime. Bet pyragą kepame, kepame ir tuoj pasensime, o jis vis dar kepamas, o kaip nėra kada dalintis, taip nėra. Todėl vieną kartą reikėtų sąžiningai pripažinti, kad yra ne tik pyrago kepimas, bet ir dalybos“, – sakė G. Nausėda, pabrėžęs, kad popiežius su tuo sutiko.

„Jam paprastų žmonių situacija, skriaudos, ir galbūt, prasta padėtis, visada yra arti širdies“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Virš 40 minučių trukęs susitikimas, prezidento žodžiais, prabėgo nejučiomis. Pokalbio metu G. Nausėda teigia pajutęs, „kaip grįžta sielos ramybė“ ir sako jautęsis „kitoje atmosferoje, kur kalbama apie labai svarbius dalykus, vietoje to, kad kovotum kažkokias mažas ir nereikšmingas politines kovas Lietuvoje“.

Baltarusijos klausimas

Su Vatikano Valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu G. Nausėda teigia kalbėjęs apie panašius klausimus. P. Parolinas esą yra puikiai informuotas apie padėtį regione: „Labai daug kalbėjome ir apie Rusiją, ir skyrėme dalį dėmesio Baltarusijos klausimui“.

G. Nausėda su kardinolu aptarė tikinčiųjų padėtį, reformas Baltarusijoje, pastangas atsispirti Rusijos spaudimui ir Astravo AE.

„Buvo paklausta ir ką aš manau apie naujausią (Prancūzijos prezidento Emmanuelio) Macrono pareiškimą apie NATO. Negalėjau pasakyti, kad šitoks pareiškimas mus labai nudžiugino. Manau, kad mes tikrai turėsime apie ką padiskutuoti (NATO viršūnių susitikime) Londone gruodžio 3–4 dienomis, tiek ir kitoje Europos Vadovų Taryboje“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Jis E. Macrono teiginius, kad NATO yra „ištikusi smegenų mirtis“, vertina kaip visiškai nepriimtinus. Nes esą, kai yra sprendžiami principiniai Aljanso klausimai ir kalbama apie didesnį partnerių indėlį Aljanso gyvybingumui, tokios kalbos ir silpnina NATO.

„Mano nuomone, NATO lieka absoliučiai svarbiausias instrumentas gintis nuo išorės pavojų ir mes niekam išorėje neturėtume sukelti nė menkiausios abejonės, kad taip ir bus ateityje. Kad nebus kuriami dirbtiniai institutai, instrumentai, kurių tikslas būtų konkuruoti su NATO ar jį pakeisti“, – teigė G. Nausėda.

Kalbėdamas apie apsikeitimą dovanomis su popiežiumi Pranciškumi, G. Nausėda nurodė padovanojęs tremtinės Adelės Dirsytės maldaknygę. Ji buvo kalinta Sibiro lageriuose, čia kentėjo ir patyrė patyčias, tačiau buvo itin tikinti mokytoja, rašiusi savo maldas ant medžio tošies, laikraščių skiaučių.

Maldaknygė yra išleista ir įvairiomis užsienio kalbomis, yra žinoma skirtingų šalių tikintiesiems.

Taip pat popiežiui buvo padovanotas Lietuvos menininkų kūrinys – simbolinis medis, kuris prezidentui simbolizuoja Lietuvą, „išaugęs iš mūsų kančios, iš mūsų skausmingos istorijos šaknų. Besistiprinantis tikėjimo syvais ir augantis. Šiandien jis jau gražus ir didelis, ir aš tikiuosi jis bus dar didesnis“, – sakė prezidentas.

Diskutuos sudėtingais klausimais

Klausimus, ar nesiruošia Lietuvoje griežtinti abortų politikos, ar siūlyti įstatymus reglamentuojančius tos pačios lyties asmenų partnerystę, G. Nausėda sakė, jog gyvename 21 amžiuje.

„Aš esu žmogus, kuris, viena vertus, tiki, kita vertus, supranta, kad pasaulis juda į priekį. Dalykai, kurių bažnyčia, galbūt, nesirengia spręsti ilgus metus, šimtmečius, kaip antai celibato klausimas, šiandien jau yra po truputį diskutuojamas“, – sakė G. Nausėda.

Todėl jis siūlė atvirai diskutuoti, tik primygtinai prašė nesityčioti vieniems iš kitų. „Mes galime daug ką nuspręsti, dėl daug ko susitarti, bet nepaverskime tų tikrai labai svarbių klausimų ir jų sprendimo patyčiomis, kai viena grupė tyčiojasi iš kitos. Šito labiausiai norėtųsi išvengti“, – sakė G. Nausėda.

Kiti klausimai, jei esą lietuviai yra politiškai tam subrendę, tikrai atsiras politinėje darbotvarkėje ir visi turės galimybę jais pasisakyti.